Vieno paslaptingiausių Panevėžio statinių – kadaise besitrankančiais vaiduokliais išgarsėjusio malūno Ramygalos g. – savininkai sugalvojo originalų būdą paaiškinti visuomenei, kodėl restauruoto kultūros paveldo objekto durys jai užtrenktos.
Už Europos Sąjungos skirtą paramą Savivaldybės užsakymu parengtas miesto istorinės dalies planas tapo kliuviniu realiai apsaugoti tai, kas Panevėžiui dar išlikę iš praeities. U. Mikaliūno nuotr.
Paviešino visuomenei
Verslininkai ant tvoros, juosiančios naujais sparnais mojantį malūną, užkabino iš tolo matomą plakatą – atspaustą Panevėžio savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Sauliaus Matulio pasirašytą raštą.
Jame miesto vyriausiasis architektas informuoja, kad išduoti specialiųjų architektūros reikalavimų malūno priestato statybai negalima, nes pagal miesto bendrąjį planą sklypas „patenka į konservacinės paskirties zoną, kurioje negalima jokia statyba“.
Raštas pasirašytas dar 2012-ųjų pavasarį. Nuo tada malūno savininkė bendrovė „Deliuvis“ dėl teisės malūną paversti turistų ir vietinių gausiai lankomu miesto traukos objektu su Savivaldybe bylinėjasi teisme.
Miesto valdančiųjų draudimas žlugdo verslininkų planus prie arterinės J. Basanavičiaus g., vedančios į Kauną, Vilnių ir Rygą, įrengti restoraną. Kol Savivaldybė laiko uždėjusi leteną ant privataus turto, negalinčiame pasigirti lankomo kultūros paveldo gausa Panevėžyje visuomenei lieka malūnu grožėtis tik iš tolo.
Nepatogi informacija nuslėpta
Į Panevėžio valdžios spąstus bendrovė „Deliuvis“ įkliuvo 2011-aisiais įsigijusi 32 arų sklypą tarp Ramygalos ir J. Basanavičiaus gatvių. O 2012 m. Savivaldybė jį paskelbė saugoma teritorija. Nors Registrų centras sklypo nuosavybės dokumentuose nurodo, kad jo paskirtis komercinė, verslininkai iš tikrųjų užsiimti komercija neturi galimybės. Pagal Savivaldybės patvirtintą miesto istorinės dalies specialųjį planą daugiau nei pusėje sklypo draudžiama bet kokia veikla – miesto valdžia pageidavo prie malūno matyti pievą.
Vien per pastarąjį mėnesį Seimo kontrolierius Raimonda Šukys pasirašė net penkias pažymas dėl „Deliuvio“ skundų prieš Panevėžio savivaldybės administraciją. Visose jose kontrolierius pripažino, jog Aukštaitijos sostinės valdžia pažeidė teisės aktus patvirtinusi istorinės dalies specialųjį planą, uždėjusį griežtus apribojimus privataus sklypo šeimininkams.
Nors pagal Vyriausybės nutarimą tokia medžiaga privalo būti skelbiama Savivaldybės internetinėje svetainėje, kad su ja galėtų susipažinti ne tik valdininkai, politikai, bet ir apie jų darbus išgirstų plačioji visuomenė, nė vienos iš penkių pažymų miesto valdžia nepaviešino. Kodėl taip stengiamasi nuslėpti Panevėžio klerkams nepatogias kontrolieriaus išvadas, Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Nakutytė nesiryžo pripažinti – atsakymo patarė ieškoti Teisės skyriuje.
Galop dėl neteisėtai įslaptintos medžiagos atsakomybę prisiėmė mažiausieji. Pasak Kanceliarijos skyriaus vedėjos Inos Stalionienės, dokumentai liko nepaviešinti internete dėl paprasčiausio eilinės darbuotojos užmaršumo.
Rado kelią aplinkui
Savo išvadose Seimo kontrolierius konstatavo, jog derinant ir tvirtinant Panevėžio istorinės dalies specialųjį planą buvo pažeistas ne vienas įstatymas. Vienas reikšmingiausių Panevėžio savivaldybės nusižengimų – miesto istorinės dalies žemėlapis patvirtintas be Kultūros paveldo departamento pritarimo.
Paveldosaugininkus valdininkai nusprendė apeiti, kai šie net kelis kartus kategoriškai atsisakė tvirtinti planą. Kultūros objektų sergėtojai teigė jame pasigedę paprasčiausios logikos. Nors Panevėžys negali pasigirti gausiu istoriniu paveldu, šis planas miesto istorines ribas išplėtė kone iki 2000 ha. Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas Savivaldybę ne kartą įspėjo, jog ji imasi saugoti mieste tai, kas išties nėra vertinga.
Kultūros paveldo departamentui laikantis kategoriškos pozicijos ir net tris kartus atsisakius suderinti specialųjį planą, Savivaldybė ėmėsi gudrybės – kreipėsi pritarimo į Restauratorių sąjungą.
Gavę jos teigiamas išvadas valdininkai pateikė planą Nuolatinės statybos komisijai ir šis buvo palaimintas.
Po šito specialųjį planą turėjo tvirtinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija.
Kontrolierius savo išvadose teigia, jog Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Nakutytė inspekcijai pateikė galimai tikrovės neatitinkantį dokumentą, kuriame nurodžiusi, jog Kultūros paveldo departamentas nepateikė savo išvadų. Iš tiesų, kaip pažymėjo kontrolierius, tokią išvadą Savivaldybė buvo gavusi, tik paveldosaugininkų pozicija buvo nepalanki valdininkams.
Dėl specialiajame plane numatytų apribojimų nukentėjęs „Deliuvis“ apie pažeidimus suskubo informuoti merą Vitalijų Satkevičių ir visą miesto Tarybą, tačiau 18-a jos narių posėdyje balsavo už tai, kad skandalingas dokumentas būtų patvirtintas.
Kvepia pinigais
Kodėl Panevėžio valdžia taip stengėsi išplėsti saugomos teritorijos ribas, A. Umbraso nuomone, atsakymas slypi finansiniuose dalykuose. Skandalingojo plano rengimas kainavo 180 tūkst. litų, kuriuos Panevėžio miesto savivaldybė gavo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Žlugus plano rengimui šiuos pinigus Savivaldybei būtų tekę grąžinti.
„Planas parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Kultūros paveldo departamentas aiškiai buvo nurodęs, kokias klaidas ištaisyti. Bet Savivaldybė ignoravo ir kreipėsi pritarimo į Restauratorių sąjungą. Kuo ji dėta? Nėra teisės aktuose nustatyta, kad kokios nors sąjungos sprendimas turėtų tokią galią“, – Panevėžio valdininkų gudrumu stebisi A. Umbrasas.
Paveldosaugininkams gaila malūno
Į istorinės miesto dalies teritoriją patekusiam sklypui su malūnu Savivaldybės skirtus apribojimus A. Umbrasas vadina absurdiškais.
„Jei nebūtų apmaudu, mes nebūtume tokios pozicijos užėmę“, – pripažįsta paveldosaugininkas.
Bendrovės planus malūną paversti gausiai lankomu komercinės paskirties pastatu A. Umbrasas vadina vienu iš nedaugelio atvejų, kai paveldosaugininkų pozicija sutampa su teisėtais verslo interesais, tenkinančiais ir visuomenę.
„Savivaldybė turėtų sudaryti sąlygas, kad malūnas būtų naudojamas, jame galėtų lankytis visuomenė, grožėtis ne išdarkytu, ne griūvančiu, o pagal paveldosaugos reikalavimus sutvarkytu kultūros paveldo objektu. Bet užuot prie to prisidėjusi, Savivaldybė visais įmanomais būdais trukdo“, – „Sekundei“ teigė A. Umbrasas.
Anot jo, nuginčyti Savivaldybės sprendimą tėra vienas kelias – per teismą, tai šiuo metu ir daroma. Šiaulių apygardos administracinis teismas nuo vasaros nagrinėja Panevėžio bendrojo plano ir istorinės dalies specialiojo plano teisėtumą. Tačiau A. Umbrasas mato ir kitą kelią – Savivaldybės taryba pati gali pakeisti savo sprendimą. Tačiau už ES lėšas parengto, nors ir abejotino, plano atšaukimo neinicijuoja nei meras, nei administracijos direktorė, nei Tarybos nariai.
Iškėlė sąlygą
Bendrovės „Deliuvis“ atstovai tvirtina gerai pamenantys, kaip praėjusių metų lapkritį Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Nakutytė juos patikino, jog sąlygos statyboms prie malūno bus išduotos. Tačiau po poros dienų jos kabinete apsilankiusiems verslininkams buvo paaiškinta, jog aplinkybės pasikeitė.
K. Nakutytė tikina, esą ir dabar Savivaldybė neužkertanti kelio verslininkams. Tačiau valdininkai bus malonūs tik tuomet, kai „Deliuvis“ jiems nusilenks.
„Negalima vienareikšmiškai sakyti, kad Savivaldybė neleidžia. Tik reikia tuos klausimus derinti“, – teigė administracijos direktorė.
Savivaldybės keliama sąlyga – įvažiavimą prie malūno verslininkai gali įsirengti tik iš Ramygalos g. pusės, bet ne iš J. Basanavičiaus g. Kodėl arterinę miesto gatvę, kuria pravažiuoja įspūdį apie Panevėžį susidarantys vietos ir užsienio turistai, nuo malūno turi skirti pieva tarsi gynybinis griovys pilį? Panevėžio valdžia į tokį klausimą turi savitą atsakymą.
„Paveldo specialistai siūlo tos erdvės neišdarkyti“, – tvirtina K. Nakutytė.
Kultūros paveldo departamento atstovas A. Umbrasas tokius valdininkės argumentus vadina tiesiog nelogiškais.
„Kodėl privažiavimą prie malūno turi rengti iš Ramygalos g., jei pastatas stovi prie J. Basanavičiaus g.? Taip tiesiog tyčiojamasi ne tik iš šitų verslininkų, bet ir visuomenės“, – apstulbęs paveldosaugininkas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
