Paprastą baimę galima nugalėti. Kartais lengvai, kartais didelėmis valios pastangomis, bet savarankiškai. Tarkime, jūs baiminatės važinėtis elektriniais traukiniais, bet važinėjate, kai labai reikia. O štai su fobija susidoroti kur kas sunkiau.
Kuo skiriasi baimė ir fobija?
Baimė – natūralus jausmas – tai yra vienas iš mus saugančių sąmonės instrumentų, mūsų kūno reakcija. Ši emocija gali perspėti apie artėjantį pavojų, leidžia sutelkti dėmesį į jo šaltinį, skatina ieškoti būdų išvengti grėsmės.
Fobijos skiriasi nuo visų kitų baimių ypatingo stiprumo jėga ir žmonių negalėjimu įveikti jas savo pačių jėgomis. Tiesa, fobijos apimtas žmogus puikiai suvokia asmeninės padėties kvailumą ir pats kritiškai į šią padėtį žvelgia. Todėl fobijas bandoma nuslėpti.
Fobijų rūšių esama daug: tai žmogų persekiojantys prisiminimai, potraukiai, lūkesčiai, abejonės, lydimi begalinių patikrinimų: ar išjungtos namie dujos, užgesinta šviesa, uždaryti langai, užrakintos durys…
Fobijų daugėja
Šiuo metu pasaulyje yra suskaičiuota apie 500 įvairiausių fobijų ir tas skaičius vis auga.
Fobija tai stipri, nepaliaujama ir nepagrįsta daiktų, veiksmų, žmonių ar situacijų patologinė baimė. Pagrindinis šio liguisto nerimo simptomas yra perdėtos pastangos išvengti bijomo dalyko. Dažniausiai suprantama, kad baimė yra nepagrįsta, jog tas objektas, veikla ar situacija nekelia realaus pavojaus.
Mažai kam nuostabą sukeltų žmogus, kenčiantis nuo erdvinių fobijų, tokių kaip klaustrofobija – uždarų patalpų baimė, kenofobija – tuščių patalpų baimė, hefirofobija – baimė vaikščioti per tiltą, amaksofobija – transporto baimė.
Populiarios yra ir sociofobijos, kurioms priklauso lalofobija – baimė viešai pasisakyti, antropofobija – baimė bendrauti su žmonėmis, ereitofobija – baimė parausti, agorafobija – viešumo, vietų kur daug žmonių baimė.
Ši fobija, kaip ir visos kitos nepagrįstos baimės, pati savaime nepranyksta. Ją būtina gydyti, nes ilgainiui žmogus gali tapti tikru atsiskyrėliu ar vienišiumi.
Agorafobai, vengdami aktyvios veiklos, patiria socialinių sunkumų, jiems sunku siekti profesinių karjeros aukštumų. Daugeliui žmonių, kuriems pasireiškia ši socialinė fobija, yra didelė rizika susirgti depresija. Supratę, kad jų baimės nepagrįstos, tačiau negalėdami jų įveikti, nemažai agorafobų apninka savižudiškos mintys, jie pradeda piktnaudžiauti alkoholiu ar vaistais.
Pasaulio keistuoliai
Yra ir tokių fobijų, kurių keistumas stebina net daug mačiusiuosius. Pavyzdžiui, nuo ablutofobijos kenčiantys žmonės nuolatos bijo visko, kas yra susiję su švara ir prausimusi. Iš tikrųjų panišką baimę tokiam žmogui kelia ne pats vanduo, o maudymosi ar savęs prausimo procesas.
O kaip jums žmogus, kuris bėga į kitą gatvės pusę, kai pamato išvaizdžią moterį? Kaliginefobija yra ginofobijos, visų moterų baimės, forma. Nuo jos kenčiantis žmogus bijo tik gražių ir labai gerai atrodančių moterų. Tiesa, nuo šios fobijos dažniau kenčia vyrai.
Ne ką mažiau keistai mums atrodytų žmogus, kurį kankina homichlobija. Tai yra perdėta arba neracionali rūko baimė. Šį sutrikimą turintys žmonės patiria panikos priepuolius, kai pamato rūką. Jie nesiartina prie rūko ir vengia tokių vietų, kur jis galėtų susidaryti. Jie savo vaizduotėje susikuria beprotiškas ir baisias su rūku susietas vizijas.
Kas bijo česnakų? Česnakų dėl kvapo ar dėl kokių nors kitokių „bauginančių“ požymių bijo žmonės, save vadinantys aliumfobais (aliumfobija – česnakų baimė).
Kol vieni baiminasi dėl česnakų, kiti kankinasi dėl baimės būti suvalgytam – fagofobija, arba klojasi čiužinį ant žemės, nes paniškai bijo lovų – klinofobija (lovos baimė).
Nuo kokios naujienos pradėti – nuo blogos ar nuo geros? Pesimistas greičiausiai paprašys pradėti nuo blogos, o optimistas – nuo geros, bet jeigu šį klausimą jūs užduotumėt eichofobui, tai jis…. pareikalautų pranešti tik blogąją, nes gerųjų jis paniškai bijo.
Eichofobui būdingas įsitikinimas, kad pasitikėti galima tik blogomis naujienomis, tokie žmonės dažniausiai būna užvaldyti jausmo, kad po viso ko, kas vyksta gero, būtinai turi sekti ir bloga. Blogos naujienos eichofobą veikia raminamai ir jis net jaučia savotišką komfortą, kai viskas einasi įprastai blogai.
Žmonėms, sergantiems filemafobija, bučinys – tai visai ne šiltų jausmų išraiška, o streso ir diskomforto šaltinis. Filemafobai gali bijoti, pavyzdžiui, to, kad besibučiuojant situacija gali tapti nekontroliuojama arba – kad bus pažeistos asmeninės erdvės ribos. Be to, filemofobija gali būti susieta ir su bakteriofobija, mikrobų baime.
Jei gatvėje sutiktam seniai matytam pažįstamam norite paduoti ranką ir pasisveikinti, o jis nuo jūsų bėga tolyn tarsi įgeltas – greičiausiai jis kenčia nuo chirofobijos – rankų baimės.
Pavyzdžiui, esama nozofobijų – įkyrių baimių susirgti sunkiomis ligomis: vėžiu, infarktu, pasiutlige, AIDS ir pan.
Štai vienas rusų tribūnas Vladimiras Majakovskis visą gyvenimą kišenėje nešiodavosi gabalą muilo. Jo tėvas, dirbdamas su popieriais, įsidūrė pirštą ir numirė nuo kraujo užkrėtimo. Tai itin paveikė sūnų, ir jis plaudavosi rankas bet kuria pasitaikiusia proga.
Fobijas būtina gydyti
Kad ir kokios juokingos, keistos ar nesuvokiamos kai kurios baimės atrodytų, visas fobijas būtina gydyti, antraip jos gali virsti depresija, šizofrenija, neuroze ar kitaip gyvenimą apsunkinančia našta.
Kai kalbame apie fobijų gydymą, padėti gali tiek pagalbos sau strategijos, tiek terapija, relaksacija.
Labai natūralu vengti tų dalykų, kurių bijome.
Bet kai kalbame apie fobijas, susidūrimas su jomis akis į akį yra būdas jų atsikratyti. Vengimas leidžia jums trumpam pasijausti geriau, bet ilgalaikėje perspektyvoje jūs netenkate galimybės pamatyti, jog jūsų fobija nėra tokia gąsdinanti, kaip jūs galvojate. Jei vengsite skrydžių, niekada negausite progos išmokti, kaip susidoroti su baime. Todėl baimė jūsų mintyse kaskart taps vis didesnė ir jūs vis labiau jausitės bejėgis.
Psichologai pataria prie bauginamos situacijos pratintis po truputį. Tarkim, beprotiškai bijote varlių. Iš pradžių kiek įmanoma dažniau žiūrėkite jų paveikslėlių ar nuotraukų, lieskite žaislines varles. Pradėkite stebėti šokuojančias pievoje. Pirmiausia iš tolo, paskui artinkitės vis artyn ir artyn. Kol vieną dieną išdrįsite jei ne pabučiuoti, tai bent paliesti.
Kai jūs bijote ar nerimaujate, patiriate daugybę fizinių simptomų: širdies daužymąsi, prakaitavimą, galvos svaigimą. Šie simptomai gali būti bauginantys patys savaime. Relaksacijos technikų mokymasis suteikia galimybę šiuos simptomus suvaldyti.
Relaksacijos technikos: gilus kvėpavimas, meditacija ir raumenų atpalaidavimas yra galingas priešnuodis nerimui, panikai ir baimei. Atlikdami šiuos pratimus reguliariai, jūs įgyjate įgūdžių kontroliuoti šiuos simptomus.
Parengė K. JUŠKAITĖ
