Grupė Seimo narių įregistravo įstatymo projektą, kuris numato, kad įvedus karo padėtį Lietuvoje registruoti medžiotojų klubai ir būreliai galėtų būti priskiriami ginkluotosioms pajėgoms. Medžiotojai svarsto, kad jie prireikus galbūt ir sustiprintų gynybinius pajėgumus. Kita vertus, tarp medžiotojų yra nemažai garbaus amžiaus žmonių.
Siūlo įtraukti medžiotojus
Iš visuomeninių organizacijų tik Šaulių sąjungos koviniai būriai ir kiti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai gali papildyti Lietuvos gynybinius pajėgumus patriotiškai nusiteikusiais, aktyviais ir šalį ginti pasirengusiais žmonėmis. Tad teigiama, kad priėmus bent kelių teisės aktų pataisas registruoti medžiotojų klubai ir būreliai galėtų tapti ginkluotųjų pajėgų dalimi ir taip sustiprintų gynybinius šalies pajėgumus. Juk medžiotojai moka naudotis ginklais, orientuojasi miškingose vietovėse.
Projekte taip pat numatomas krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimas su medžiotojų klubais ir būreliais, rengiant juos veikti kartu su Lietuvos kariuomene.
Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Petras Narbutas prisipažino kol kas neturintis nuomonės šiuo klausimu. Jo teigimu, tai – politinis reikalas.
Kita vertus, šie žmonės ginkluoti, turi galingų šautuvų. P. Narbutas sako, kad ne vienas medžiotojas sausio 13-ąją važiavo ginti strateginių objektų.
Sovietmečiu medžiotojai negalėjo turėti graižtvinių šautuvų. Jų buvo nedaug, o leidimas tokiam ginklui buvo išduodamas tik išskirtiniais atvejais.
Šie šautuvai yra galingi. „Jais galima medžioti ir pataikyti iš didelio atstumo, o turint lygiavamzdį – maždaug iš 40–50 metrų“, – paaiškino P. Narbutas.
Rajone yra 30 medžiotojų būrelių ir klubų, o narių turima apie 1 200. Šis skaičius nėra pastovus. Būreliams priklauso įvairaus amžiaus medžiotojai – tiek jauni, tiek vyresni. Pasak P. Narbuto, vienas medžiotojas kitąmet švęs devyniasdešimtmetį.
Puiki orientacija
Panevėžio medžiotojų būrelio „Krekenava“ vadovo Jono Ivinsko nuomone, jauni medžiotojai ginkluotosiose pajėgose praverstų, o senoliai mažai ką padarytų. Jo manymu, logiška, kad norima įtraukti ir medžiotojus. Jų ginklai modernūs, patirties jais naudotis yra.
J. Ivinskas sako tarnavęs kariuomenėje ir joje, kaip daugelis šalies vyrų, įgijo žinių apie ginklus. Tačiau, kaip tvirtina, jei nebūtų medžiotojas, per tiek metų nebemokėtų naudotis ginklu – žinios būtų užmirštos. Dabar medžiotojai mažiausiai kartą per savaitę paima ginklą, o paprastai – ir du ar tris kartus.
„Jei būtų, kas juos rengtų gynybai, būtų didelė patirtis“, – J. Ivinskas mano, kad jaunesni medžiotojai ginkluotosioms pajėgoms praverstų.
Jo vadovaujamame būrelyje iš 45 narių maždaug pusė vyresni nei 60 metų, yra ir jau peržengusiųjų 80-metį.
„Ką mes, senoliai, bepakariausime“, – juokauja jis ir rimtai priduria, kad prireikus savo šalį gali ginti visi.
Būrelio vadovo manymu, labiausiai galėtų pagelbėti 30–40 metų vyrai. Medžiotojai puikiai orientuojasi laukuose ir miškuose, pataikymo procentas greičiausiai būtų didesnis nei neturėjusio rankose ginklo asmens.
J. Ivinsko manymu, medžiotojai greičiau įsijungtų į šaulių gretas nei tie, kurie nėra laikę ginklo. Be to, medžiotojai žino, kaip saugiai elgtis su ginklu, jie yra ištvermingesni.
„Jei sustatytų žmones į eilę ir reikėtų rinktis – rinkčiausi jaunesnius ir medžiotojus. Jie turi supratimą apie ginklą“, – sako jis.
Medžiotojų būrelio „Girinis“ vadovas Vidmantas Kulikauskas svarsto, kad idėja prireikus įtraukti medžiotojus į ginkluotąsias pajėgas nėra bloga. Tuo labiau kad medžiotojai turi gerą ginkluotę.
„Prievartos čia nebus – kas norės, eis ginti tėvynės“, – teigia jis.
V. Kulikauskas sako, kad jo vadovaujamame būrelyje yra įvairaus amžiaus medžiotojų, tačiau vidurkis – apie 50 metų. Jo tvirtinimu, jauni žmonės dažniausiai nepriklauso būreliams – tampa laisvais medžiotojais.
Daiva SAVICKIENĖ
