Vis dar svarstote, ar pasiskiepyti nuo gripo? Vakcina – geriausias ir patikimiausias būdas apsisaugoti nuo šios virusinės ligos bei jos sukeliamų komplikacijų.
Painioja su peršalimu
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, kasmet gripu Lietuvoje suserga 5–10 proc. gyventojų, 15–30 proc. visų susirgimų atvejų komplikuojasi.
Dažniausios komplikacijos – plaučių uždegimas, inkstų patologija, prienosinių ančių, vidurinės ausies, širdies raumens, smegenų uždegimai.
Nemažai žmonių painioja peršalimą su gripu – šaltuoju metų laiku nesunkius negalavimus (užgulta nosis, sloga, čiaudulys, skausmas ryklėje, nedidelis galvos skausmas, truputį pakilusi temperatūra ir kita) dažnai vertina kaip gripą. Iš tikrųjų tai ne gripas, o kitokių mikrobų sukeltas viršutinių kvėpavimo takų uždegimas.
Gripas yra labai rimta liga. Ji prasideda ūmiai, ligonį pradeda krėsti šaltis. 39–40 laipsnių temperatūra laikosi tris keturias dienas, tarsi laužo visą kūną, skauda sąnarius, raumenis, galvą, akis. Akys parausta, išryškėja jų kraujagyslės. Atsiranda sausas, varginantis kosulys, užkimsta balsas, užgula nosį. Sloguoti, atkosėti pradedama nuo trečios ar ketvirtos ligos dienos. Kartais gali kraujuoti iš nosies, atsirasti kraujosruvų odoje, gleivinėse. Netenkama apetito, kartais vemiama, viduriuojama. Pulsas dažnai būna sulėtėjęs, kraujospūdis sumažėjęs. Kai karščiuoti pradedama po to, kai temperatūra normalizavosi, gripas veikiausiai komplikavosi antrine bakterine infekcija. Ūmus ligos periodas trunka 3–7 dienas, sveikstama 7–10 dienų.
Gripo virusas sukelia kvėpavimo takų epitelio ląstelių žūtį, uždegimą, kapiliarų sienelių pažeidimą, patenka į kraują, sukelia organizmą intoksikaciją, pažeidžia vegetacinę nervų sistemą, kuri reguliuoja vidaus organų veiklą, todėl trinka įvairios organizmo funkcijos, pvz., suretėja širdies susitraukimai, prakaituojama, padidėja gleivių išskyrimas bronchuose. Susilpnėja organizmo atsparumas, todėl greitai prisideda antrinė bakterinė infekcija ir ji sukelia komplikacijas.
Pagrindiniai gripo užsikrėtimo būdai: tiesioginis kontaktas (pvz., paduodant ranką žmogui, kuris neseniai nusičiaudėjo, pridengęs burną ranka), oro lašelinis (sergančiam kosėjant, čiaudint susidaro aerozolis iš smulkių skreplių ir seilių lašelių, apkrėstų virusais, jie ore gali išsilaikyti apie pusę valandos ir sveiki žmonės juos įkvepia). Galimas ir buitinis užsikrėtimas (pvz., prisilietus prie durų rankenos, ant kurios yra gripo virusų, paskui palietus savo nosį ar burną).
Sezonas – ne už kalnų
Gripo sezonas gali prasidėti jau spalio mėnesį ir tęstis iki gegužės, todėl geriausia skiepytis rudenį (spalio, lapkričio mėnesiais), kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti stiprus imunitetas. Ilgamečių stebėjimų duomenimis, didžiausia gripo epidemijos tikimybė Lietuvoje yra gruodžio–kovo mėnesiais. Tačiau ir prasidėjus epidemijai verta pasiskiepyti, nes vakcina sumažina galimų gripo komplikacijų tikimybę.
Skiepai ypač rekomenduojami vaikams nuo 6-erių, suaugusiesiems nuo 65 metų, sergantiesiems cukriniu diabetu, esant sutrikusiai širdies, kvėpavimo takų ir plaučių veiklai, esant inkstų nepakankamumui, esant ūmiai stafilokokinei infekcijai, susilpnėjus imunitetui.
Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, nes kiekvienais metais gripo virusas kinta (mutuoja) ir praėjusių metų vakcina būna nebeveiksminga. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) specialistai kartu su vakcinos gamintojais nuolat stebi gripo viruso sezoninius kitimus, todėl kasmet pagaminama kitokios sudėties vakcina, atitinkanti to sezono gripo virusą.
Sveiko žmogaus organizme pakankamas antikūnų kiekis, galintis užtikrinti organizmo apsaugą nuo gripo virusų, susidaro per dvi savaites nuo injekcijos, tačiau imunitetas ir toliau stiprėja – didžiausias antikūnų kiekis susidaro po 4–6 savaičių. Ligotam, senyvam žmogui reikia daugiau laiko.
Šalutinis poveikis
Gripo vakcina gerai toleruojama, todėl šalutinis poveikis itin retas. Vis dėlto 1–2 proc. pasiskiepijusių asmenų pasireiškia šalutinis gripo vakcinos poveikis – galvos skausmas, prakaitavimas, neintensyvūs raumenų ar sąnarių skausmai, aukštesnė nei įprastai temperatūra. Taip pat gali būti jaučiamas nuovargis, krėsti drebulys. Tačiau tai yra trumpalaikiai reiškiniai, jie praeina per keletą dienų.
Dažniausiai pasitaiko vadinamosios vietinės reakcijos – skausmas, paraudimas ir patinimas injekcijos vietoje. Tai normali organizmo reakcija į skiepą, nes vakcinos sudėtyje yra medžiagų, kurios pailgina vakcinos susigėrimo iš raumenų į kraują laiką, kad vakcina ilgiau veiktų paskiepytojo imuninę sistemą.
Skeptikai netyli
Visuomenėje vyrauja ir kita nuomonė apie skiepus. Skeptikai įsitikinę, kad vakcina 100 proc. neapsaugo nuo susirgimo gripu, tad ir skiepijimas yra tarsi pinigų mėtymas į balą.
Specialistai atremia šiuos teiginius: taip, pasiskiepijus galimybė susirgti gripu išlieka, tačiau šiuolaikinių gripo vakcinų efektyvumas siekia 85–95 proc., priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir imuniteto būklės. Vadinasi, daugiau kaip 85 proc. pasiskiepijusių žmonių neužsikrečia, o kita dalis (dažniausiai – ne daugiau kaip 5 proc.), perserga lengva gripo forma ir išvengia komplikacijų – plaučių uždegimo, meningito, miokardito, inkstų patologijos ir kt.
Yra įsitikinusiųjų, kad gripo vakcina gali sukelti susirgimą gripu. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šis teiginys lyg ir turėtų būti teisingas: juk gripo vakcina gaminama iš gyvų inaktyvintų gripo viruso ląstelių. Tačiau šis inaktyvinimas yra tiek veiksmingas, kad iš esmės chemiškai ir termiškai paveiktas virusas negali sukelti susirgimo gripu. Taigi simptomus (raumenų ir sąnarių maudimas, vidutinis temperatūros pakilimas, kosėjimas, gerklės perštėjimas), kurie vargina kai kuriuos pasiskiepijusius nuo gripo pacientus, iš tiesų sukelia žmogaus organizmo imuninės sistema, kovojanti su virusiniais baltyminiais antigenais ir formuojanti atsakomuosius antikūnus. Tai iš esmės yra ne gripas, o mūsų organizmo reakcija.
Parengė K. JUŠKAITĖ
