Anglų kalbos dominavimas renkantis užsienio kalbas pedagogų nebestebina, tačiau jie apgailestauja, kad mažėja norinčiųjų mokytis vokiečių ar prancūzų kalbų. Net ir anksčiau buvusiame prancūzakalbiame Panevėžio rajone besimokančiųjų šios dainingos kalbos tėra kiek daugiau nei šimtas.
Baigia išnykti
Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas sako, kad didžioji dalis vaikų kaip pirmosios užsienio kalbos mokosi anglų. Vokiečių kalbos susidaro tik viena ar dvi grupės – apie 30 vaikų. Prancūzų kalbos mokosi tik vienas kitas vaikas. Kaip antroji kalba dažniausiai pasirenkama rusų ar vokiečių.
„Labai paprasta priežastis. Visur vyrauja anglų kalba – visuomenėje, viešojoje erdvėje, todėl toks pasirinkimas“, – tvirtina direktorius.
Tokia situacija nepalanki praradusių populiarumą užsienio kalbų mokytojams. Pasak A. Totilo, vokiečių kalbą mokykloje dėsto tik viena pedagogė ir daugiau jų nereikia. Ji dirba nedideliu krūviu – turi vos keliolika pamokų.
A. Totilo manymu, pastarąjį dešimtmetį vyrauja kitų kalbų populiarumo mažėjimo tendencija. Direktoriaus manymu, renkantis užsienio kalbą mažiausiai įtakos turi jos sudėtingumas.
„Vaikui jokio skirtumo, kokią kalbą rinktis nuo antros klasės. Ją parenka tėvai“, – sako gimnazijos vadovas.
Yra moksleivių, kurie pasirenka ir trečiąją užsienio kalbą. Šioje gimnazijoje galima mokytis švedų, italų ar lotynų kalbų.
„Žemynos“ progimnazijoje po anglų antra pagal populiarumą yra rusų kalba. Pasak mokyklos direktoriaus Romualdo Grilausko, vokiečių ir prancūzų kalbos baigia nunykti. Nors daugelis Europoje kalba vokiškai, tačiau vyraujanti kalba vis dėlto yra anglų, tai lemia ir lietuvių tėvų pasirinkimą.
Prancūzų kalbos progimnazijoje šiemet mokosi apie 20 vaikų. Ją dėsto direktoriaus pavaduotoja, tad jei norinčiųjų išmokti prancūziškai nelieka, ne bėda – pamokų ji tada neturi ir dirba tiesioginį darbą. Tačiau, R. Grilausko žiniomis, nemažai vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojų mieste persikvalifikavo ir dabar moko anglų kalbos ar kito dalyko.
Pasak direktoriaus, rinkdamiesi užsienio kalbą, kurios mokysis jų vaikai, tėvai paprastai įvardija, kad anglų kalbos vėliau jiems reikės užsienyje studijuojant ar dirbant. Taip pat tvirtina, kad patys mokėsi šios kalbos ir dar galės pagelbėti vaikams.
Rusų kalbos pasirinkimas paprastai motyvuojamas, jog tai šalies kaimynės kalba, tad ateityje gali tekti bendrauti verslo ar mokslo srityse.
Šios tendencijos, R. Grilausko manymu, ateityje nelabai keisis. Nors Vokietijos, Prancūzijos ambasados daug dirba populiarindamos savas kalbas, net organizuoja moksleivių išvykas, pavyzdžiui, į Vokietiją, bet tai nelabai skatina.
„Jei Europoje keisis bendra pozicija, gal tai ir turėtų įtakos, bet jei ir toliau vyraus anglų kalba – pokyčių nelabai bus“, – apie anglų kalbos dominavimą sako direktorius.
Įsitvirtino kitos tradicijos
Panevėžio rajonas anksčiau buvo laikomas prancūzakalbiu, tačiau dabar šios tradicijos baigia išnykti. Rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, iš daugiau nei 3 000 rajono moksleivių besimokančiųjų anglų kalbos yra 3 040, prancūzų – 6, rusų 2, vokiečių kaip pirmosios užsienio kalbos nepasirinko nė vienas. Antros užsienio kalbos – rusų – mokosi 1 472 moksleiviai, prancūzų – 111, vokiečių – 25.
Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos direktorius Vaidas Pocius sako, kad jų gimnazijoje vyrauja anglų kalba, o antroji – rusų. Vokiečių kalbos šiemet niekas nesimoko, o mokytis prancūziškai nenorima jau antrus metus.
„Visuomenėje įsigalėjęs stereotipas, kad labiausiai reikalinga yra anglų kalba. Susiformavo nuostata, kad angliškai praktiškai visur susikalbėsi“, – įvardija priežastį jis.
Antra, tačiau gerokai mažiau svarbi priežastis – specialistų pasiūla. Pasak V. Pociaus, dabar rajone rasti vokiečių kalbos specialistą būtų labai sunku. Jis spėja, kad dauguma jų persikvalifikavo.
Direktorius pasakoja rengęs apklausą dėl trečiosios užsienio kalbos mokymosi poreikio. Buvo atsiradę keletas panorusiųjų išmokti vokiškai, tačiau jų buvo per mažai. Be to, paaiškėjo, kad nebūtų ir kas moko.
Gana nedaug
Pasak Panevėžio teritorinės darbo biržos direktoriaus Viktoro Trofimovo, Vakaruose darbdaviai akcentuoja prancūzų kalbą, nes Europos institucijose ši kalba dažnai yra šnekamoji.
Direktorius sako negalintis teigti, kad Darbo birža susiduria su nuolatiniais ar dideliais sunkumais, susijusiais su bedarbių konkrečių užsienio kalbų mokėjimu. Tik nedidelei daliai registruojamų darbo vietų reikia specifinių kalbų ar plačių tam tikros kalbos žinių.
Kalbų mokėjimas, direktoriaus manymu, reikalingiausias eksportuojančioms įmonėms, o prekių, paslaugų, žemės ūkio sektoriams tai mažiau aktualu, nes dirbama vietos rinkoje.
Daiva SAVICKIENĖ
