Kasdien Lietuvoje smurtą patiria apie keliasdešimt moterų. Vien šiemet užregistruota apie 20 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Skaudžiausia, kad ranką prieš savo moteris kelia patys artimiausi žmonės: sutuoktiniai, sugyventiniai, tėvai.
Nors Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas galioja jau trečius metus, tačiau smurto atvejų tik daugėja.
Stabdo baimė
Nors Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas galioja jau trečius metus, prievartos atvejų daugėja. Specialistų teigimu, iš dalies taip yra todėl, kad moterys vis drąsiau ryžtasi kalbėti apie patiriamą skriaudą. Tačiau 2011–2012 metais Europos pagrindinių teisių agentūros atliktas tyrimas parodė, kad 8 iš 10 nukentėjusių moterų niekur nesikreipia pagalbos.
Be to, apklausus 42 tūkst. moterų visoje Europos Sąjungoje paaiškėjo, kad maždaug pusė jų nežino, kur kreiptis. Net kas trečia dar nesuvokia smurtavimo kaip nusikaltimo, bijo susidorojimo, pasmerkimo ir pažeminimo.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, vien per šių metų dešimt mėnesių Panevėžio apskrityje užregistruota 2017 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, o pernai per visus metus buvo gauta 1149. Dauguma nukentėjusiųjų – moterys. Jos ne tik sulaukia kumščių, bet ir patiria psichologinę, moralinę bei lytinę prievartą.
Nutraukti saitus su smurtautoju ar priversti jį gydytis – nelengvas žingsnis. Kai kurios prievartą patyrusios moterys slepia nuo aplinkinių šeimos problemas, gėdijasi prisipažinti, kad kenčia nuo savo vyro smurto, netgi kaltina save.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas užtikrina, kad smurtautojas nuo šeimos yra atskiriamas dviem dienoms, tačiau grįžęs į šeimą jis vėl kelia ranką prieš artimiausius žmones.
Panevėžyje nuo smurto nukentėjusioms moterims padedančios agentūros „SOS vaikai“ Šeimos namų vadovės Irmos Zabulionytės teigimu, galima pasidžiaugti bent tuo, kad moterys vis drąsiau ieško pagalbos ir ryžtasi nutraukti saitus su smurtautoju, nors tai padaryti labai sunku.
„Moteriai be galo sunku pasiryžti apskritai kalbėti apie patiriamą smurtą. Ji ilgai dvejoja, ar teisingai elgiasi, juk apie tai sužinos visi jos aplinkos žmonės. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl jos taikosi su smurtu, ta, kad yra finansiškai priklausomos nuo vyro. Ta nežinia, kaip reikės toliau gyventi su vaikais, kai neturi kur išeiti ir jokio pragyvenimo šaltinio, ir labiausiai stabdo moteris“, – pabrėžia I. Zabulionytė.
Nutraukti saitus sunku
Praktika rodo, kad smurtą galima sustabdyti. Viskas priklauso nuo to, kaip moteris reaguos. Jeigu patyrusioji prievartą parodo, kad nesileis žeminama ir skriaudžiama, vyras vengs smurtauti, jeigu moteris nutylės – bus tarsi ženklas, jog smurtas norma.
„Dažnai moterys tikisi, kad vyras pasimokys iš savo klaidų ir pasikeis. Vienais atvejais taip ir atsitinka, bet labai dažnai būna pirmas, antras ir daugybė kitų kartų, kol galiausiai moteris supranta, kad vyras nepasikeis. Turi būti dedamos labai didelės pastangos, bet abu turi stengtis“, – sakė I. Zabulionytė.
Esant fiziniam smurtui, smurtautoją galima pažaboti įvairiomis teisinėmis priemonėmis: jis gali būti areštuojamas, jam neleidžiama artintis prie savo aukos. Tačiau Lietuvoje vis dar labai sunku sutramdyti smurtaujantį psichologiškai žmogų.
„Psichologinis smurtas – didžiulė problema. Neretai pačios aukos nesuvokia, kad prieš jas yra naudojamas smurtas. Smurto rūšių gali būti įvairiausių, pavyzdžiui, ekonominis, kai visos šeimos biudžetą valdo vyras, moteriai reikia atsiskaityti dėl kiekvieno išleisto cento, ji neturi pinigų savoms reikmėms. Ir tokių atvejų nemažai“, – tvirtina Šeimos namų vadovė.
Tų pačių namų psichologė Ilona Grubinskienė teigė, kad jų įstaigoje nuo smurto nukentėjusios moterys sulaukia visapusiškos pagalbos: joms teikiama psichologinė, teisinė pagalba, prireikus apgyvendinamos Šeimos namuose.
„Kaip pažymi medikai, atsiradus moderniam aparatui, atsiranda ir daugiau ligonių. Taip ir čia, kuo daugiau moterys sužino apie pagalbą, tuo drąsiau kreipiasi. Bet vėlgi viskas priklauso nuo to, kiek jos priklausomos nuo smurtautojo. Daugelis jų vis dar linkusios nutylėti smurtą tik todėl, kad yra finansiškai priklausomos nuo savo vyro. Arba senyvo amžiaus moterys nedrįsta iš namų išvaryti savo jau suaugusių smurtaujančių vaikų, juk ką pagalvos žmonės“, – tvirtino I. Grubinskienė.
Ir nors smurto atvejų pasitaiko beveik visose šeimose, kone 80 proc. atvejų tokį proveržį paskatina alkoholis. Kartais smurtaujama net vaikų akivaizdoje.
„Dažniausiai smurtas kyla tada, kai šeimoje atsiranda nesutarimų. O išgėrus alkoholio visa agresija prasiveržia pykčiu ir smurtu. Tokiu atveju nukenčia ne tik moteris, bet ir vaikai. Jiems gaila ir mamos, ir tėčio, kuris iš gero ir mylinčio žmogaus virsta į žvėrį“, – kalbėjo psichologė.
Slepiama žaizda
Panevėžio vyskupijos „Carito“ direktoriaus pavaduotoja Gražina Kacevičienė teigė, kad smurtas nėra tik nepasiturinčių šeimų problema. Tai visos visuomenės piktžaizdė, apie ją vis dar vengiama viešai kalbėti. Apie šeimoje kylančias problemas kartais nežino net patys artimiausi žmonės.
Gražina Kacevičienė. U. Mikaliūno nuotr.
„Smurto problema gaji tarp visų sluoksnių žmonių. Tik tai yra labai užslėptas ir nereklamuojamas dalykas. Vis dar nepriimta garsiai kalbėti apie patiriamą smurtą, jis slepiamas. Ir pas mus ateinantys žmonės nenori apie tai pasipasakoti“, – sakė G. Kacevičienė.
Jos nuomone, smurtas prieš moteris nėra tik moters ar vyro problema – tai visuomenės atspindys. Šiuolaikinėje visuomenėje formuojamas kiek iškreiptas požiūris į žmogų: akcentuojamas grožio kultas, jaunystė, karjera, pinigai, bet pamirštamos pagrindinės vertybės.
„Dabar visi siekia būti gražūs, sėkmingi, pasitempę, orūs, ir visai nesvarbu, kokia kaina. Didelis gyvenimo tempas taip pat daro savo. Todėl jaučiamas susvetimėjimas, yra be galo daug vienišų ir nelaimingų žmonių. Kai nebėra nuoširdumo, meilės, atsiranda daug negatyvių dalykų. Juk kai tėvai nebeturi net laiko pabučiuoti ir prisiglausti prie savo vaikų, šie nuklysta šunkeliais, prasideda visokios problemos. Tėvai yra didžiausias pavyzdys vaikams, o kai nėra pagarbos ir supratimo šeimoje, to išmokyti vaiko neįmanoma“, – tvirtino G. Kacevičienė.
Ištrūkti iš užburto rato įmanoma, svarbu žmogui suteikti reikiamą pagalbą, kad jis turėtų ramstį esant bet kokiai situacijai. Tačiau gerus norus ir pastangas dažnokai stabdo finansavimas.
„Niekada neuždarome durų tiems, kam reikia pagalbos. Daugelį pas mus besilankančių šeimų pažįstame, žinome, kokios pagalbos jai reikia, bet problema ta, kad neturime nuolatinio finansavimo. Visa mūsų veikla praktiškai laikosi ant savanorių pečių“, – prisipažino „Carito“ direktoriaus pavaduotoja.
Rengia akciją
- Lapkričio 25-ąją visame pasaulyje buvo minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena.
- Ta proga Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos rengia akciją „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“.
- Per penktą kartą rengiamą akciją bus siekiama paskatinti moteris, patiriančias smurtą, kreiptis pagalbos į jų teises ginančias organizacijas.
- Akcija tradiciškai vyks iki gruodžio 10-osios, kai bus minima Tarptautinė žmogaus teisių diena.
- Akcijos „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“ organizatorė asociacijos Kauno moterų draugijos direktorė Daiva Baranauskienė pabrėžė, kad reikia keisti ir valstybės institucijų požiūrį, jog pagrindinė prevencijos priemonė – darbas su smurtautoju.
- „Smurtą šeimoje skatina požiūris į moterį kaip į daiktą. Prevencija tikrai neskirta kovoti su pasekmėmis – reikia naikinti smurto atsiradimo priežastis, jo netoleruoti. Pagrindinė prevencija – tai stereotipų ir vis dar vyraujančio patriarchalinio požiūrio keitimas, lyčių lygybės įtvirtinimas kasdieniame gyvenime“, – teigė D. Baranauskienė.
- Lietuvos policijos duomenimis, 2013 metais dėl smurto lyčių pagrindu nukentėjo 8322 moterys ir 1128 vyrai. 2012 metais nukentėjo 6494 moterys ir 721 vyras.
Lina DRANSEIKAITĖ
