Jau antradienį į Laisvės aikštę turėtų būti atvežta ir papuošta žaliaskarė. Baiminantis ir vėl tapti pajuokos objektu, šįkart Kalėdų simbolis buvo išrinktas iš miestiečių dovanojamų net aštuoniolikos eglių. Tačiau per gražiausias žiemos šventes renginių gausa nelepins panevėžiečių.
Pernai Panevėžys visoje Lietuvoje nuskambėjo dėl savo kiek keistos formos žaliaskarės (dešinėje), todėl šiemet miesto centrą papuošianti eglė buvo renkama itin kruopščiai.
Dovana Panevėžiui
Šiais metais Panevėžys drąsiai galės pretenduoti į gražiausios kalėdinės eglės nominaciją. 24-erių metų pusiau sidabrinę gražuolę miestui padovanojo Rožyne gyvenanti Irena Čepurnienė.
Moteris teigė, kad eglė, auganti jos namų kieme, buvo pasodinta dukros gimimo proga, tačiau medis taip įsikerojo, jog jo šaknys pradėjo laužyti šaligatvio plyteles, lįsti po namo pamatais.
„Jau pernai galvojome, kad reikėtų eglę padovanoti miestui, bet per darbus taip ir nespėjome jos pasiūlyti, be to, šiai idėjai nepritarė vyras. Tačiau šiemet ilgai nelaukiau, tuo labiau kad pernai miesto eglė tikrai nebuvo labai graži. Džiaugiuosi, kad iš aštuoniolikos pasiūlytųjų išsirinko būtent mūsų. Nors esu sulaukusi pasiūlymo eglę pirkti ir supjaustyti, bet dovanoti daug maloniau“, – šypsosi moteris.
Atsisveikinti su žaliaskare šiek tiek gaila, juk visus metus, kol augo vaikai, būtent po šia gražuole Kalėdų Senelis dėdavo dovanas. Vaikai jau nuo ankstaus ryto bėgdavo į lauką žiūrėti, kas laukia po eglute.
„Eglė išties graži, tad prieš Kalėdas puošdavome tik ją: vyras su sūnumi laikydavo kopėčias, o aš, kaip lengviausia, kabindavau žaisliukus. Namuose geriausiu atveju padabindavome tik šaką. Dabar vaikai jau suaugę, o anūkui tik dešimt mėnesių, tad užteks mažos eglutės. Net dukra neprieštaravo, kad medį dovanotume miestui“, – „Sekundei“ pasakojo I. Čepurnienė.
Moteris sako, kad būtinai surengs atsisveikinimo su egle šventę, mat su šia žaliaskare užaugo ne tik jos, bet ir kaimynų vaikai.
„Kaimynų mergaitė, neseniai grįžusi iš Anglijos, juokavo, kad būtinai reikės iššauti šampaną ir surengti eglutės išlydėtuves. O Naujuosius planuojame sutikti Laisvės aikštėje prie savo eglės“, – tvirtino panevėžietė.
Ji tikisi, kad galbūt tai taps gražia tradicija ir kasmet mieste kalėdiniu laikotarpiu stovės tik panevėžiečių dovanotos žaliaskarės.
Daugiausia dėmesio – švenčių simboliui
Šiemet, kaip ir pernai, kalėdinei eglei ir miestui papuošti Panevėžio miesto savivaldybė skyrė beveik 65 tūkst. litų: kiek daugiau nei 12 tūkst. litų eglei dabinti, o likę pinigai – Laisvės aikštei, Vilniaus, Elektros g. šviestuvams, J. Basanavičiaus g. tiltui, Elektros ir Vasario 16-osios gatvių medžiams gražinti.
Kaip teigė Savivaldybės vyriausiasis dizaineris Romualdas Lukšas, šiemet buvo nuspręsta pagrindiniu šventės akcentu pasirinkti eglės puošybą. Atsisakyta visų Senvagės papuošimų.
„Šiemet puošyba bus kitokia. Atsisakėme visų margumynų ant eglės, ji bus gerokai solidesnė, bus žaidžiama šiltomis ir šaltomis spalvomis. Kadangi pernai Senvagės papuošimai nepasiteisino, nes didelėje erdvėje jie tarsi ištirpsta, šiemet jos nepuošime. Bet kalėdinėmis dekoracijomis sužibės ruožas nuo J. Basanavičiaus g. tilto iki Vilniaus g. sankryžos, o nuo jos – iki Švč. Trejybės bažnyčios“, – teigė R. Lukšas.
Bene sunkiausia užduotis, sukant galvą, kaip kalėdiniam laikotarpiui pagražinti Panevėžį, buvo ne išrinkti bendrą dekoracijų ir puošybos stilius, o nuspręsti, koks bus Kalėdų simbolis.
Po pernai kilusio ažiotažo, kai buvo papuošta gerokai „apkramtyta“ žaliaskarė, Savivaldybė sulaukė kaip niekad daug panevėžiečių siūlymų padovanoti savo kiemuose augančius medelius.
„Pasiūlymai dovanoti miestui eglę pradėjo plaukti jau nuo vasaros. Aišku, buvo nemažai ir kreivų, šleivų medelių, bet buvo ir labai gražių. Tik dažnai turėjome atsisakyti tokios dovanos, nes techniškai neįmanoma buvo nupjauti ir išvežti eglę. Ankstesniais metais nemažai sulaukdavome siūlymų iš gyventojų nupirkti žaliaskarę, o šiemet visi geranoriškai dovanojo. Galima iš to ir užsidirbti – parduoti eglę šakomis, bet labai gražu, kad žmonės nori papuošti savo miestą“, – kalbėjo dizaineris.
Jo teigimu, bendra šventinė nuotaika priklauso tik nuo pačių gyventojų: kuo daugiau įmonės, organizacijos ir patys žmonės prisidės įpūsdami kalėdinės dvasios miestui, tuo jis bus šventiškesnis.
Norėdama paskatinti švietimo ir kitas įstaigas įsitraukti į miesto gražinimą, šiemet Savivaldybė organizuoja kalėdinių eglučių puošimo konkursą: visi jo dalyviai turės papuošti vieną Laisvės aikštėje augančią žaliaskarę.
„Labai noriu paraginti visus darbuotojus, ne tik išdabinti savo įmonių ir įstaigų vidų, bet ir išeiti į lauką, puošti šalia augančius medžius, vitrinas, kad šventinė dvasia jaustųsi visur“, – kvietė įsitraukti į kalėdinį šurmulį R. Lukšas.
Švęs namuose
Skirtingai nei kiti didieji miestai, Panevėžys kalėdinių renginių gausa per gražiausias žiemos šventes pasigirti negalės. Didžiausias šio laikotarpio akcentas – „Panevėžio – Lietuvos kultūros sostinės“ uždarymo renginys.
Kaip teigė miesto Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė, kalėdiniai renginiai prasidės gruodžio 5-ąją eglutės įžiebimo švente. Tradiciškai lauks vaidinimas mažiesiems panevėžiečiams ir Kalėdų Senelio sveikinimas. O gruodžio 5–6 d. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje poezijos ir muzikos mylėtojus kvies „Literatūrinė žiema“. Šiemet ji bus tarptautinė ir spalvingesnė: be eilėraščių, bus galima pasiklausyti ir muzikos.
„Daug metų Laisvės aikštėje bandėme organizuoti kalėdines muges, bet dėl šalčio ir atšiauraus vėjo didelio populiarumo jos nesulaukė, todėl šiemet mugė vyks gruodžio 12–13 d. „Cido“ arenoje. O 12 d. vakare lauks kultūros sostinės titulo iškilmingas perdavimas Žagarei“, – pasakojo L. Krasauskienė.
Panevėžiečių pasveikinti atvyks net dvylikos užsienio šalių Kalėdų Seneliai su savo palydovais. Taip pat lauks teatralizuotas ledo skulptūros – kultūros sostinės simbolio – pjovimas su šviesos ir muzikos blyksniais, koncertas ir, žinoma, privalomas šventės atributas – fejerverkai.
Į kalėdinius renginius kvies įvairios miesto kultūros įstaigos, tačiau nei per Kalėdas, nei per Naujuosius metus prie eglės nebus organizuojama jokia šventė. L. Krasauskienės teigimu, patirtis parodė, kad tomis šventinėmis dienomis panevėžiečiai mieliau laiką leidžia šeimos ir artimų draugų rate.
„Panevėžys turi savo specifiką: čia labai stiprios šeimos tradicijos, todėl nei per Kalėdas, nei naujametę naktį žmonės nesirenka į miesto centrą, tad nėra ir poreikio tokioms šventėms“, – įsitikinusi L. Krasauskienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
