Panevėžio savivaldybės skoloms baigiant pasiekti metines pajamas, artėjant rinkimams valdantieji vis tiek atkakliai ieško būdų, kaip iš miesto kišenės paremti Aukštaitijos sostinėje jau kitąmet planuojamą statyti dar vieną bažnyčią.
Panevėžio politikams apsisprendus iš skylėto miesto biudžeto remti ir religines bendruomenes, šioms atsivertų galimybė prie tikinčiųjų aukų prisidurti dar ir visų mokesčių mokėtojų sąskaita.
Prisiminė religines bendruomenes
Kilus ažiotažui, kad atseikėdama lėšų katalikų maldos namams Savivaldybė diskriminuos kitų Panevėžyje veikiančių konfesijų atstovus, valdantieji sumojo, kaip įtikti visiems ir susikrauti prieš rinkimus politinį kapitalą.
Savivaldybės administracija parengė sprendimo projektą, kurį patvirtinus atsirastų galimybė kasmet iš biudžeto finansinę paramą gauti vietos bendruomenėms ir religinėms organizacijoms.
„Šios bendruomenės iki šiol buvo pamirštos“, – teigia administracijos direktorė Kristina Nakutytė.
Panevėžyje veikia keturios vietos gyventojų bendruomenės ir jos nėra bedalės, o finansuojamos valstybės. Vien šiais metais Savivaldybė joms po lygiai padalijo 250 tūkst. Lt.
Meras Vitalijus Satkevičius sutinka, kad Tarybai priėmus tokį sprendimą veikiausiai Savivaldybė sulauktų nemažai religinių bendruomenių prašymų paremti.
„Jei klausimas dėl pačios rėmimo tvarkos būtų išspręstas, logiška, kad būtų teikiami prašymai ir skirti paramą. Gal ją skirstant turėtų būti laikomasi proporcingumo“, – kaip įtikti visoms konfesijoms, ieško būdų meras.
2011-ųjų gyventojų surašymo duomenimis, Panevėžyje veikia 10-ies konfesijų bendruomenės: Romos katalikų, stačiatikių ortodoksų, sentikių, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, musulmonų sunitų, judėjų, karaimų, unitų.
Gyventojų mažėja, bažnyčių daugėja
Nors Panevėžio taryba dar nespėjo įteisinti paramos religinėms bendruomenėms tvarkos, jau Savivaldybei pasipylė prašymų iš miesto kišenės paremti Katalikų bažnyčią.
Neseniai miesto politikus pasiekė 141-o panevėžiečio pasirašytas raštas finansiškai paremti naujų maldos namų prekybos ir pramogų centro pašonėje statybas.
Jį pasirašiusieji pateikia vienintelį argumentą, kodėl jiems reikalinga dar viena bažnyčia: Kniaudiškių ir Klaipėdos g. mikrorajonų gyventojams nepatogu, kad jau devintus metus šv. Mišios savaitgaliais laikomos A. Lipniūno progimnazijos salėje.
Panevėžyje veikia keturios katalikų bažnyčios – Marijonų, Smėlynės, Katedros gatvėse ir Nepriklausomybės aikštėje. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2013-ųjų iki šių metų liepos Panevėžyje gyventojų sumažėjo net 1680 ir šiuo metu panevėžiečių belikę 95,9 tūkst.
Nesustabdomai traukiantis miestui per pastarąjį penkmetį Panevėžyje sumažėjo trimis ikimokyklinėmis įstaigomis ir neliko vienos bendrojo lavinimo mokyklos.
Tačiau Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas Savivaldybei prieš mėnesį įteiktame rašte teigia, kad mieste veikiančios dvi parapijos aptarnauja po 40 tūkst. tikinčiųjų ir tokia situacija yra nenormali. Anot vyskupo, dar viena bažnyčia reikalinga Klaipėdos g. mikrorajonui. Šiuo metu jau rengiamas 286 kv. m pastato techninis projektas.
Sugalvojo, kaip apeiti
V. Satkevičius teigia suprantantis naujos bažnyčios laukiančius panevėžiečius, tačiau tiesiogiai iš biudžeto skirti lėšų bažnyčios statybai valdantieji nesiryžta. Meras prasitaria, jog vis dėlto parengtasis projektas dėl paramos vietos ir religinėms bendruomenėms susijęs su būsimosios bažnyčios statybomis.
„Ir vyskupija, ir parapijos dabar prašyti gali, bet ar teisiškai galės duoti Savivaldybė maldos namų statybai, turi atsakyti teisininkai. Galbūt yra kitas būdas paremti. Sakykim, dabar vyskupijos kurija, išlaikanti įvairias visuomenines organizacijas, gavusi paramą jų veiklai bažnyčią galėtų statyti pati“, – V. Satkevičius mato išeitį, kaip visų mokesčių mokėtojų sąskaita paremti pirkėjų viliotiniu suinteresuoto prekybos centro pašonėje iškilsiančius maldos namus.
Priminė gerus darbus
Jei miesto Taryba artėjant rinkimams neturės politinės valios paprieštarauti, kad iš biudžeto būtų remiamos religinės bendruomenės, pirmasis būtų svarstomas vyskupo L. Virbalo prašymas. Savivaldybei įrodinėjęs, kaip Panevėžiui reikia dar vienos bažnyčios, vyskupas vakar merui ir Tarybos nariams nusiuntė dar vieną prašymą.
„Vyskupijos kurija kartu su miesto parapijomis ne tik teikia dvasinius patarnavimus ir tikintiesiems suteikia galimybę viešai išpažinti savo tikėjimą, bet plėtoja visuomeninę, kultūrinę, švietėjišką ir labdaringą veiklą, kuri skirta visiems be išimties miesto gyventojams“, – rašo Jo Ekscelencija.
Rašte politikams vyskupas išvardija visų kurijos žinioje esančių visuomeninių organizacijų vykdomus projektus ir labdaringą veiklą: pagyvenusių vienišų žmonių lankymą, paramą buvusiems kaliniams, darbą su neįgaliaisiais, priklausomybių turinčiais asmenimis, daugiavaikėmis šeimomis ir jaunimu. Taip pat dvasininkas priminė katalikiškų organizacijų organizuojamas stovyklas, seminarus, konferencijas.
Pasak Jo Ekscelencijos, visos šios Panevėžio vyskupijos kurijos ir jos įstaigų vykdomos veiklos reikalauja nemažų finansinių išteklių, kurie būtini ne tik pačiai veiklai, bet ir materialinei bazei užtikrinti.
„Atsižvelgiant į tai, kad jau daug metų vyskupijos kurija nesulaukia iš Panevėžio miesto savivaldybės paramos, drįstu prašyti, kad esant galimybėms būtų numatyta aukščiau išvardytoms programoms ir veikloms finansinė parama miesto Savivaldybės biudžete“, – rašo L. Virbalas.
Skolos murdo miestą
Panevėžio savivaldybės skolos siekia 92,2 mln. Lt, iš jų bankų paskolos – 42 mln. Lt.
Būdų paremti religines bendruomenes ieškanti Savivaldybė neišgali atsiskaityti su įmonėmis nė už kasdienes būtiniausias paslaugas.
Už biudžetinių įstaigų šildymą „Panevėžio energijai“ Savivaldybė vien per šiuos metus prasiskolino 534,3 tūkst. Lt. Maža to, dar per 22 mln. Lt skolą šilumos tiekėjai už Savivaldybę yra sumokėjęs bankas. Šią paskolą su palūkanomis ji turi išsimokėti iki 2018-ųjų pabaigos.
Savivaldybė prasiskolinusi ir Panevėžio autobusų parkui už lengvatinių keleivių vežimą. Skaičiuojama, kad vien per 2014-uosius skola vežėjui išaugs iki 2 mln. Lt. Pernai Savivaldybė 4 mln. Lt savo skolų Autobusų parkui perkėlė bankams sutikusi už tai mokėti palūkanas.
„Nors Savivaldybės skolą bendrovei sumoka bankas, bet toks akcininkės įsiskolinimas yra ir mūsų problema. Jei atsitiktų taip, kad Savivaldybė neišgalėtų sumokėti paskolos, bendrovė sulauktų antstolių“, – pripažino Autobusų parko direktorius Rimantas Petukauskas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
