Rega, kaip ir klausa, – brangiausias mūsų turtas, užtikrinantis visavertį gyvenimą, tad kada reikėtų dėl jo sunerimti?
Abi mūsų akys turėtų tarnauti vieninteliam tikslui – užtikrinti kokybišką šimtaprocentinę regą. Tačiau binokuliarinė, tai yra abiakė rega yra sudėtingas procesas, kai kiekvienos akies užfiksuotas vaizdas suliejamas į vieną. Todėl pagal statistiką retas žmogus iš karto pastebi, jog viena akimi pradėjo matyti prasčiau. Dar blogiau: pavojų regai keliantys ir net aklumu grasinantys simptomai gali likti nepastebėti ilgus metus.
Taigi ieškoti specialios progos pasitikrinti pas gydytoją oftalmologą tikrai neverta. Tokie vizitai turėtų tapti būtinu įpročiu – ypač žmonėms, peržengusiems keturiasdešimtmečio ribą. Regos patikrinimas su visiems nuo vaikystės puikiai pažįstama „abėcėline“ lentele juk tikrai neskausmingas, gydytojas dar pamatuos ir akispūdį. Tyrimai labai paprasti, tačiau būtent jie leidžia pastebėti regos sutrikimus dar pradinės stadijos, kai juos dažnai dar galima įveikti elementariomis profilaktikos priemonėmis.
Kita vertus, yra simptomų, įspėjančių, jog yra ir svaresnė priežastis tučtuojau apsilankyti pas oftalmologą.
Priežastis Nr. 1
Sausos, paraudusios, nuolat pavargusios akys – dažnam mūsų rūpestį kelianti problema. Šie simptomai ypač būdingi didmiesčių gyventojams, didžiąją dienos (o kartais ir nakties) dalį praleidžiantiems stebeilijantis į kompiuterio ekraną ar kokius nors prietaisus. Žinoma, įtakos turi ir užteršta aplinka.
Teigiama, kad akys mums pateikia daugiau kaip 80 procentų visos informacijos. Tuo nesunku patikėti: po darbo dienos, kurią praleidžiame įbedę nosį į kompiuterį ar šūsnis dokumentų, grįžę namo juk iškart įsijungiame televizorių. Taigi kai mums darbo diena pasibaigia, mūsų akims ji vis dar tęsiasi tol, kol galiausiai užmiegame.
Dėl tokios priklausomybės nuo ekranų – kompiuterių, televizorių, išmaniųjų telefonų, gyvenimo beveik be gurkšnio gryno oro ir pasivaikščiojimų lauke, ypač kenčia šiuolaikiniai vaikai. Tad jei patys niekaip neprisiruošiate apsilankyti pas oftalmologą, nuveskite pasitikrinti regos bent savo atžalas.
Priežastis Nr. 2
Sezoninis akių išsausėjimas, ašarojimas, patinę ir paraudę vokai nėra toks nekaltas, kaip manote – ir dėl tokių „niekų“, kuriuos dažniausiai nurašome trumpalaikiam aplinkos poveikiui („dėl visko kalta į akis spiginanti saulė, vėjas“ ir panašiai) galima netekti regos. Jeigu nėra stipraus vėjo, šalčio nei ryškios saulės, o problema vis tiek lieka, vadinasi, pats laikas pasikonsultuoti su specialistu. Gali būti, jog jums reikalingas ne tik oftalmologo, bet ir alergologo rekomenduotas gydymas.
Suprantama, labai lengva susigundyti eilinės priemonės „pavargusioms akims“ reklama – ypač kai toji kasdien šmėžuoja tuose pačiuose kompiuterių ir televizorių ekranuose. Tačiau būkite protingi: stebuklingų lašelių akims nėra – tik išmanančio specialisto paskirti gydomieji preparatai kartu su specialiais pratimais akims apsaugos jūsų regėjimą.
Priežastis Nr. 3
Ar dažnai trumpalaikį akių skausmą bei apsiblaususį regėjimą, kai aplinką matome it per vandens šydą, mes nurašome nuovargiui? Greičiausiai nuolat. Akyse žybsinčios „žvaigždutės“ ir skraidančios „musytės“ taip pat veikiausiai daugeliui yra pažįstamas reiškinys… Atrodo, jog dėl to kaltas paprasčiausias pervargimas – truputėlį atsipūsime savaitgalį ar per atostogas, ir viskas praeis.
Bet praeina anaiptol ne visada ir ne kiekvienam. Tad jeigu tokie „specialieji efektai“ jus lanko dažnai, nedvejodami skubėkite pas gydytoją. Nemenka tikimybė, jog apžiūrėjęs oftalmologas nukreips jus dar ir pas neurologą – tokiais simptomais gali pasireikšti ir kitos, niekaip su akimis nesusijusios ligos.
Sutrikusi kraujotaka akyse arba tam tikrose smegenų srityse, piktnaudžiavimas kraujotaką veikiančiomis medžiagomis, akių tinklainės kraujagyslių patologija, ragenos distrofija taip pat gali būti tikroji tokių nusiskundimų priežastis.
Priežastis Nr. 4
Tokios oftalmologinės patologijos kaip trumparegystė, toliaregystė ar astigmatizmas – svari priežastis reguliariai lankytis pas oftalmologą. Juk tokias būkles lemiantys veiksniai gali būti patys įvairiausi, pradedant vitaminų ir mikroelementų trūkumu, baigiant bakterinėmis arba virusinėmis akių ligomis, genetiniu polinkiu.
Tokiomis aplinkybėmis pagrindinė gydytojo užduotis – įvertinti patologijos vystymosi dinamiką bei parinkti jūsų akims tinkamus korekcinius lęšius arba akinius.
Priežastis Nr. 5
Jeigu jaučiate, kad matote nebe taip gerai kaip anksčiau, kad susiaurėjo regėjimo laukas, kad viena akis rodo ryškesnį vaizdą nei kita arba kad akis tarsi kokia plėvele apvilkta, pas oftalmologą jau turėtumėte bėgte bėgti, nes tai – kataraktos požymiai. Neverta apgaudinėti savęs iliuzijomis, esą pailsėsite ir viskas kada nors praeis. Juo labiau jei simptomai kamuoja jau kurį laiką. Su amžiumi jie, neabejokite, tik stiprės, taigi skubiai kreipkitės į gydytoją.
Vaistų kataraktai gydyti nėra – padės tik operacija. Tačiau panikuoti nereikia: kataraktos pašalinimas gana paprasta procedūra ir, pakeitus susidrumstusį akies lęšiuką nauju, dirbtiniu, galima sugrąžinti šimtaprocentinę regą.
Priežastis Nr. 6
Nuolatinis akių skausmas irgi priežastis sunerimti. Tai gali būti glaukomos – klastingos ir pavojingos akių ligos, simptomas. Dėl jos padidėja akispūdis, ilgainiui pažeidžiamas regos nervas, ir akis pamažu nebeatlieka savo pagrindinių funkcijų – kartais net apankama.
Tik specialistas, išmatavęs akispūdį, gali diagnozuoti glaukomą ir skirti reikiamą gydymą. Savigyda tokioje situacijoje pavojinga. Kaip, beje, ir visais kitais atvejais, kai bandoma savarankiškai pasigerinti regėjimą.
Priežastis Nr. 7
Žiūrinėdami savo fotografijas kartais atkreipkite dėmesį, ar akyse nematyti baltų blyksnių. Tokie „fotografiniai“ simptomai dažnai įspėja nieko neįtariančius žmones apie gresiančią bėdą: tai gali būti ir katarakta, ir leukokorija, ir toksokarozė ar retinoblastoma – tinklainės navikas.
Dėmesio!
Ar žinote, kad įtaką mūsų akims ir regėjimui daro:
– Įtemptas darbas;
– Sausas oras;
– Netinkamas apšvietimas;
– Netinkama mityba;
– Ultravioletiniai spinduliai;
– Netinkamai parinkti akiniai;
– Darbas kompiuteriu;
– Televizoriaus žiūrėjimas;
– Rūkalų dūmai;
– Nuovargis ir stresas;
– Nereguliarus miegas.
Parengė Sandra MIŠKINIENĖ
