Pastarieji 5 metai ir 7 mėnesiai investavusiems į pasaulio akcijas buvo ypač derlingi. Per šį laikotarpį jų indeksas išaugo maždaug 170 proc.
Toks „MSCI World Index“ pokytis prilygtų beveik 20 proc. kasmetei grąžai. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad per minėtą laikotarpį vyravusi rizika buvo gana maža, t. y. įvyko vos dvi rimtesnės kainų korekcijos – užfiksuotas 5–10 proc. nuosmukis. Atrodytų, kad lieka tik džiaugtis dėl gerų rezultatų. Vis dėlto kyla klausimas, kaip juos vertinti? Ar tokia grąža įprasta? Ko galima tikėtis ateityje? Šiame straipsnyje pateikiami atsakymai į šiuos ir kelis kitus klausimus.
Išskirtiniai rezultatai
Nepatyrusiam investuotojui, ypač jei jis pradėjo investuoti per pastaruosius 2–3 metus, tokie rezultatai gali atrodyti „normalūs“ ir suformuoti atitinkamus ateities lūkesčius. Bet vertindami 20 proc. vidutinę metinę grąžą pažvelkime į šiek tiek ilgesnę pasaulinio akcijų indekso istoriją. Išanalizavę pastarųjų 40 metų pokyčius, sužinome, kad per šį laikotarpį vidutinė metinė grąža siekė 9,7 proc. Tai tik ilgalaikis vidurkis, o per trumpesnį laiką investicijų rezultatas gali smarkiai svyruoti. Kad suprastume, kokie galimi trumpalaikiai nukrypimai nuo ilgalaikio vidurkio, galime įvertinti 5 metų kainų pokyčius.
Iš pasaulinio kainų indekso, istorinių vertės pokyčių ir 5 metų periodų vidutinių metinių pokyčių sudarytoje diagramoje išsiskiria du įvykiai: 1987-ųjų rugpjūtį, kai 5 metų vidutinė metinė grąža buvo didžiausia ir siekė 36 proc.; 2003 m. kovą, kai 5 metų vidutinė metinė grąža buvo neigiama ir sudarė –5 proc. Visos kitos reikšmės iš esmės sutapo su minėtu ilgalaikiu vidurkiu.
Įvertinus vien tai galima daryti išvadą, kad pastarųjų 5 metų grąža net dukart viršijo ilgojo laikotarpio vidurkį. Tai retas atvejis, konkrečiau – tik vienas iš dešimties. Panagrinėkime dabartinę padėtį išsamiau.
Istorijos pamokos
Tokie pelningi periodai kaip dabartinis gerokai paveikia investuotojų sprendimus, jie nebeskaičiuoja, kiek sumoka už pirkinius. Tai skatina formuotis finansinius burbulus, o jie anksčiau ar vėliau susprogs. Šiuo metu viskas klostosi pagal ne kartą pasitvirtinusią schemą: spartus kainų prieaugis nulemia nepamatuotą rinkų optimizmą, dėl to brangsta akcijos, mažėja tikėtina grąža ir auga nuostolių tikimybė.
Pažvelgus į pateiktas 5 metų vidutinių pokyčių reikšmes galima išskirti keturis atvejus, kai jos siekė arba viršijo 20 proc. ribą. Pirmą kartą tai įvyko 1986 m. birželį, antrą – 1999-ųjų gruodį, trečią sykį – 2007 m. spalį, o pastarąjį – 2014 m. kovą.
Tokie pelningi periodai kaip dabartinis gerokai paveikia investuotojų sprendimus, jie nebeskaičiuoja, kiek sumoka už pirkinius.
Kas šiek tiek domėjosi finansų rinkų istorija, pirmąsias tris datas iš karto turėtų susieti su kiek vėliau nutikusiais ir finansų pasaulį sudrebinusiais įvykiais. Pavyzdžiui, 1987 m. spalio 17-ąja, kuri investuotojams žinoma kaip juodasis pirmadienis. Šią dieną JAV ir daugelio kitų išsivysčiusių šalių akcijos smuko po 20 proc. 2000-aisiais sprogo vadinamasis „Dot-com“ akcijų burbulas – per dvejus metus dauguma akcijų rinkų prarado apie 50 proc. vertės. O 2008-uosius prisiminsime kaip didžiosios recesijos pradžią, kai daugelis pasaulio akcijų rinkų vėl nusmuko 50 proc. ir daugiau.
Net dviem iš trijų analizuojamų atvejų kitų 5 metų investicijų į akcijas grąža buvo neigiama. Šie trys istoriniai atvejai leidžia padaryti kelias išvadas: labai tikėtina, kad kitų 5 metų grąža bus panaši ar gerokai mažesnė už ilgalaikį istorinį vidurkį, taip pat išaugo rimtos krizės ir didesnės kainų korekcijos tikimybė.
Išnykę pesimistai
Ypač pelningas investicijų į akcijas periodas visais atvejais sutapdavo su ekonomikos atsigavimu ir pakilimu, mažėjančiu nedarbu, didėjančiu investuotojų optimizmu. Šios tendencijos didino į akcijas nukreipiamų pinigų kiekį ir taip pabrangino akcijas. Pagaliau investuota nevertinant fundamentalių rodiklių ir neskaičiuojant atsiperkamumo, tiesiog galvojant, kad atsiras didesnis kvailys, kuris tą pačią investiciją ateityje įsigis dar brangiau. Nemažą dalį uždarbio nulemdavo spekuliatyvus, nepagrįstais lūkesčiais paremtas kainų prieaugis.
Istorinį vidurkį gerokai viršijusi pastarųjų 5 metų investicijų į akcijas grąža, taip pat sumažėjusi rizika ir centrinių bankų pradėta skatinamoji politika daugumą rinkos dalyvių pavertė užkietėjusiais optimistais. Remiantis JAV atliekama investuotojų apklausa, šiuo metu tiek mažai pesimistų (vadinamųjų meškų), kurie tikėtųsi prastų rezultatų, nebuvo daugiau kaip 25 metus. Pastarąjį sykį toks mažas pesimistų procentas užfiksuotas kaip tik 1987 m., prieš juodąjį pirmadienį.
Galima pridėti tai, kad šiuo metu pasaulio akcijos pervertintos maždaug 15 proc. O JAV akcijos, kurios yra svariausios visame krepšelyje, pervertintos net 40 proc. Šie įverčiai apskaičiuoti vadovaujantis CAPE rodikliu.
Investuoti ar parduoti?
Retoriškas klausimas, kada geriau investuoti: kai akcijų kainos pakilusios 100 proc., ekonomika auga, investuotojai nusiteikę optimistiškai, laikraščiuose vyrauja teigiamos antraštės ir akcijos pervertintos ar kai jos atpigusios 50 proc., ekonomika išgyvena recesiją, dauguma rinkos dalyvių yra patyrę nuostolių ir į ateitį žvelgia pesimistiškai, o finansų leidiniuose nėra nė vieno pozityvaus straipsnio?
Akivaizdu, kad šiuo metu situacija panašesnė į pirmą variantą. Kaip rodo istoriniai pavyzdžiai, toks laikotarpis dažniausiai nėra pats geriausias metas ilgalaikėms investicijoms. Visuomet labiau verta sulaukti momento, kai viskas atrodo blogai, kai investuotojus apėmusi panika, o finansinis turtas išparduodamas su didele nuolaida.
Dabartinė padėtis nereiškia, kad už kampo tyko dar viena krizė ar kad artimiausiu metu pasaulio rinkose įvyks 50 proc. korekcija. Tačiau investuodami esant dideliam kainų prieaugiui ir rinkoje vyraujant optimizmui, už akcijas greičiausiai permokate. Tai nulemia mažesnius už vidurkį rezultatus ateityje ir padidina nuostolių tikimybę. Savaime suprantama, pulti į kitą kraštutinumą ir kuo skubiau atsikratyti visų rizikingų investicijų taip pat nereikėtų. Kiekvienas sumanus investuotojas turėtų apsvarstyti, kaip suvaldytų padidėjusią riziką ir ką darytų, jei įvykiai finansų pasaulyje pradės klostytis netikėta linkme.
