Šiemet Panevėžio bažnyčiose atlikta nemažai remonto darbų ir kai kurios jų, pritaikius tam tikrus sprendimus, tapo savotiškomis pionierėmis. Į pagalbą pasitelkiamos ir šiuolaikinės technologijos.
Švč. Trejybės bažnyčios rektorius Simas Maksvytis sako, kad žmonės aikčioja, išvydę garsių menininkų paveikslus ant klausyklų durų. U. Mikaliūno nuotr.
Originalios klausyklos
Besimeldžiantieji Švč. Trejybės bažnyčioje džiaugiasi atnaujintomis klausyklomis. Jų duryse įmontuotos dviejų žymių dailininkų paveikslų kopijos – Rembranto „Sūnaus palaidūno sugrįžimas“ ir Bartolomės Muriljo „Sūnaus palaidūno sugrįžimas“.
Olandų tapytojo paveikslo kopiją bažnyčios rektorius Simas Maksvytis sako gavęs iš Sankt Peterburgo Ermitažo, o ispanų menininko – iš Vašingtono nacionalinio meno galerijos. Gauti aukštos rezoliucijos failus nebuvo taip paprasta. Be to, reikėjo nurodyti, kokiems tikslams bus naudojamos kopijos. Rusai atsiuntė nemokamai, o amerikiečiams teko mokėti, tačiau kaina pasirodė priimtina – apie 70 JAV dolerių.
Mintis keisti klausyklas kilo pavasarį. Iš pradžių norėta tiesiog užrašyti „klausykla“, tačiau būtų atrodę kaip banko kabina. Tad ieškota kito sprendimo.
Šios bažnyčios klausyklos skiriasi nuo įprastinių. Jos uždaros – įėjusiojo niekas nemato, tad gali laisvai bendrauti su kunigu.
Pasak rektoriaus, tokios klausyklos Lietuvoje nėra įprastos. Be to, ant jų durų atsiradus meno kūriniams, tapo originalios. S. Maksvyčio teigimu, Lietuvoje tokios veikiausiai vienintelės, o ir užsienyje papuoštų tokiais paveikslais irgi sako nematęs. Tad, jo manymu, panevėžiečiai yra tam tikri pionieriai.
Paveikslai, vaizduojantys, kaip tėvas priima sūnų palaidūną, susiję su Išpažinties sakramentu. Pasak dvasininko, menininkų nutapytos scenos žmogui padeda susitelkti, tarsi byloja, kad kiekvienas, net ir paklydęs, yra laukiamas ir jam atleidžiama. Jo manymu, kai kurie gal nepagrįstai baiminasi per išpažintį būti apšaukti, apibarti.
„Viskas labai susieta. Kito vaizdo ir nesugalvosi. Jis ir drąsina, ir kviečia, ir padeda susitelkti“, – paaiškina rektorius.
Šiemet nuveikta ir kitų darbų – sutvarkyta zakristija, vitražai, stogas. Planuojama remontuoti lubas. Ant jų viršaus pripilta šlako, žemių. Visą šį didelį svorį norima nuimti ir lubas išpurkšti specialiomis putomis, kad maldos namuose taptų šilčiau. Tvarkoma ir bažnyčios aplinka.
Visi darbai atliekami tikinčiųjų suaukotais pinigais. S. Maksvytis tvirtino esantis nustebintas ir labai nudžiugintas žmonių supratimu, kad savo bažnyčią reikia puoselėti.
„Mano nuopelnų čia nedaug. Čia tikinčiųjų ir rėmėjų aukomis viskas padaryta“, – kuklinasi dvasininkas.
Modernūs varpai
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios varpai džiugina sinchronišku skambėjimu. Neseniai šios bažnyčios varpai pradėti valdyti elektra. Pasak klebono Romualdo Zdanio, mieste tai nėra didelė naujiena. Taip varpai valdomi ir Švč. Trejybės, ir Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčiose.
Kiekvienam varpui buvo pakeisti tvirtinimai, guoliai ir kt. Be to, prie kiekvieno prijungta po elektros variklį. Varpus valdo kompiuterizuota sistema, tad galima nustatyti norimas skambėjimo dienas, valandas ir panašiai. Jie valdomi nuotoliniu būdu.
Klebono teigimu, pasirinkta moderniausia šiuo metu sistema. Dabar gerokai patogiau – nebereikia kaskart lakstyti į varpinę. Be to, sinchronizuotai skambantys varpai džiugina ausis. Jau ne vienas pastebėjo, kad jie skamba gražiau.
„Anksčiau girdėjusieji varpų skambesį dabar pastebi skirtumą. Kai kurie teiraujasi, ar atlikdami darbus ko nors nepakeitėme“, – sako R. Zdanys.
Tačiau paaiškinimas paprastas – trys varpai dabar tiesiog skamba vienodu ritmu. Anksčiau, klebono teigimu, žmogus, užkopęs į varpinę, jausdavosi pavargęs, tad skambinti būdavę vienodai sunku, o ir iš karto visų nepatampysi.
Be to, atliekant darbus paaiškėjo, kad mažasis varpas buvo avarinės būklės. Specialistai tvirtino, kad iki didesnės bėdos buvo likęs maždaug pusmetis.
Šie varpai gaminti 1931 metais. Kur dingo senieji, klebonas teigė nežinantis. Jis spėjo, kad Pirmojo pasaulinio karo metais jie greičiausiai buvo išvežti. Dabar tvarkant paaiškėjo, kad senieji varpai buvo languose – aptiktos ašių tvirtinimo vietos.
Varpų modernizavimas – ne vieninteliai darbai šioje bažnyčioje. R. Zdanys sako pradedantis ieškoti rėmėjų bokšto laikrodžiams įrengti. Šiuo metu nėra nė vieno tokio laikrodžio. Jų reikėtų šešių – po tris į kiekvieną bokštą.
Tikinčiųjų buvo klausta, ar norėtų, kad varpai skambėtų kas valandą. Tačiau taip kol kas neskambės. Kai atsiras laikrodžiai, tada varpų dūžiai bus derinami su jų laiku.
R. Zdanys parapijiečių klausė ir dėl televizoriaus ekrano įrengimo bažnyčioje. Pasak jo, televizorius būtų valdomas planšetiniu ar nešiojamuoju kompiuteriu iš zakristijos ir būtų skirtas giesmių ir bendrų maldų tekstams, kad kiekvienam tikinčiajam nereikėtų žiūrėti į lapelį.
Per jaunimo ir vaikų mišias būtų galima rodyti vaizdinę medžiagą, susijusią su pamoksle minimomis šventomis vietomis. Vaikams tokie pamokslai būtų patrauklesni. Daugumai pritarus, ekranas bažnyčioje turėtų atsirasti apie Kalėdas.
Turima ir kitų darbų. Pasak R. Zdanio, norima baigti tvarkyti šventorių – pakeisti visus suoliukus, sutvarkyti išorės apšvietimą, įrengti stiebus vėliavoms, dviračių laikiklius ir pan. Šiemet sutvarkyti procesijų takai, lietaus nuotekų sistema.
Ateityje reikės pasirūpinti bažnyčios šildymo sistema, tad neišvengiamai teks keisti grindų dangą. Laukia ir dar vienas didelis rūpestis – visus altorius reikia restauruoti, auksinti.
Dvasininkas kitais metais numatęs dar vieną gana neįprastą darbą. Ant pietinės bažnyčios sienos yra senas saulės laikrodis, tad norima jį atkurti. Pasak R. Zdanio, apie jį panevėžiečiai jau greičiausiai pamiršę.
Žengė į internetą
Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje šiemet pagaliau baigti tvarkyti vargonai. Pasak administratoriaus Eugenijaus Troickio, tai truko keletą metų, nes vargonus reikėjo kapitališkai remontuoti. Vargonai atvežti iš Karaliaučiaus vyskupo Kazimiero Paltaroko rūpesčiu. Kiek žinoma, jų istorija prasideda dar XIX amžiuje. Vargonai 25 registrų, tačiau yra galimybė juos praplėsti. Kadangi tai, E. Troickio teigimu, kainuotų ne vieną šimtą tūkstančių litų, dabar tokių darbų neįmanoma padaryti.
Dar vienas svarbus šių metų darbas – rugpjūtį startavusi katedros internetinė svetainė. E. Troickio teigimu, šiais laikais žmonės labai skuba, daug keliauja, tad internetu ne vienam daug patogiau kreiptis dėl informacijos, užduoti dominančius klausimus, užpildyti tam tikrus prašymus. Jis priminė, kad daugelis dalykų vis dėlto vyksta susitikus.
U. Mikaliūno nuotr.:
Daiva SAVICKIENĖ
