Artėjant euro įvedimui informacijos apie pinigų keitimą viešojoje erdvėje, atrodytų, apstu. Vis dėlto ekspertai pataria negalvoti, kad visi viską žino, ir dalintis informacija su artimaisiais, kaimynais, pažįstamais.
Parduotuvėse pirmomis sausio dienomis geriausia atsiskaityti banko kortele – taip bus sutaupoma laiko. U. Mikaliūno nuotr.
Informacijos daug, bet nežino
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė sako jau susidūrusi su nuostata, kad „viską žinome apie euro įvedimą, viskas labai paprasta“. Jos teigimu, taip ir yra, jei neturima grynųjų pinigų. Tačiau net ir esant viešojoje erdvėje daugybei informacijos, žmonėms kyla elementariausių klausimų: ar bus galima atsiskaityti banko kortele Šveicarijoje, ar bus keičiamas banko kortelės numeris. Buvo ir toks – kodėl nesakėte, kad kainas po Naujųjų reikės dalyti iš euro kurso?
Rugpjūčio mėnesio apklausa rodo, kad dar nedidelė dalis žmonių žino, kas bus su jų sąskaitomis po Naujųjų. O. Bložienės tvirtinimu, bankams tai kelia nerimą, nes ateis daug klientų keistis pinigų. Be to, veikiausia bus sulaukta norinčiųjų tik paklausti, kas pasidarė su jų sąskaitomis.
Net ir per banko specialistų susitikimą su panevėžiečiais, kai kalbėta apie tai, jog neverta po Naujųjų skubėti į banko skyrių dėl, pavyzdžiui, indėlių pakeitimo į eurus, pasigirdo klausimas, ar reikia dėl to ateiti sausio 2-ąją.
Antras pastebėtas dalykas – nors kainos dvejopos, tačiau žmonės dar nelabai kreipia dėmesio į jas ir negalėtų pasakyti, kiek jų kasdienės prekės kainuoja eurais. Pasak O. Bložienės, tai būtina, kad susikurtume palyginimą – pigo ar brango prekės. Ji pataria jau dabar apie tai kalbėtis su vaikais, pabandyti bent dieną visas kainas skaičiuoti eurais, supažindinti juos su pinigų verte. Juk 50 euro centų vertė kita nei 50 lito centų.
Geriau turėti smulkiųjų
Šiuo metu rinkoje – didžiulis kiekis grynųjų pinigų. Vien monetų yra per 1,2 mlrd. Latvijoje keičiant pinigus apie 30 procentų jų nesugrįžo.
„Jei turite kiaules taupykles, paskerskite tas kiaules dabar“, – juokaudama pataria O. Bložienė.
Smulkios monetos po Naujųjų gali kelti nemenką galvos skausmą, kaip jas per gana trumpą laiką iškeisti. Tokius taupytus pinigus ji pataria išleisti jau dabar – vėliau bus mažiau problemų.
Jos teigimu, 2015-ųjų pradžioje teks susidurti su nauju iššūkiu – grąža. Ji turės būti eurais. Vienintelė išimtis, pasak ekspertės, yra visuomeninis transportas, kur grąža kurį laiką bus galima ir litais.
Dabar prekybininkai bijo, kad žmonės pirkti dėžutės degtukų ateis su 200 litų. Ji patarė tokiais atvejais, kai neturima grąžos, tiesiog pakeisti 200 litų į smulkesnes kupiūras ir paimti iš žmogaus mažiausios vertės – iš jos grąža eurais bus gerokai mažesnė. Žinoma, pirkėjai ne visada bus patenkinti, tad teks mokytis ir tam tikros tolerancijos.
Sumaištis bus ir kasose. Pardavėjos kurį laiką dirbs su dviem valiutomis, o tai užtruks. Latvijoje pirkimo laikas pailgėjo iki 40 minučių. Parduotuvėse O. Bložienė patarė pirmomis dienomis arba turėti eurų, arba atsiskaityti banko kortele – taip bus sutaupoma laiko. Tuo labiau kad prekybos centruose yra specialių kasų, skirtų atsiskaityti tik kortelėmis.
Gruodžio pradžioje bus pradėta prekiauti euro monetų rinkiniais, jų vertė – 40 litų. Vienam asmeniui bus leidžiama įsigyti ne daugiau kaip penkis vienetus. Vadovės teigimu, tokie rinkiniai bus tam tikra išeitis pačioje pradžioje – pravers parduotuvėje. Latvijoje šie rinkiniai buvo iššluoti per tris dienas. O. Bložienė patarė pirmomis sausio savaitėmis vaikams kišenpinigių duoti eurais, nes mokyklų valgyklose gali pritrūkti grąžos.
Laukė po keletą valandų
Išaugs eilės ir bankuose. Latvijoje gyventojai per pirmąsias savaites sunešė visus grynuosius pinigus ir eilėse stovėdavo vidutiniškai po 4 valandas. O. Bložienė patarė palaukti, kol aprims sumaištis, ir tik tada ateiti. Šiuo metu Lietuvos rinkoje yra 9,5 mlrd. grynųjų – 82 mln. vienetų įvairių banknotų. Iš jų du trečdaliai – gyventojų namuose.
Pasak O. Bložienės, tai milžiniškas kiekis. Jos teigimu, turint omenyje, kad Lietuvoje bus apie du kartus mažiau keitimo vietų ir apie du kartus didesnis grynųjų kiekis, eilės gali būti dar ilgesnės. Tiesa, Latvijoje ir Estijoje per gruodį grynųjų pinigų kiekis rinkoje sumažėjo 40 procentų.
Geriausia išeitis tokiu atveju būtų daugiau grynųjų laikyti bankuose – įnešti juos jau dabar, ir pinigai sąskaitose automatiškai bus paversti eurais. O. Bložienė patarė tai padaryti kuo greičiau, nes gruodį prieš šventes žmonės turi daugiau rūpesčių. Be to, ir bankuose pailgėja eilės.
Specialistė rekomendavo dažniau naudotis elektronine bankininkyste ir bent jau keletą savaičių po Naujųjų stengtis neiti į banką. Jei kam baigiasi banko kortelės galiojimo laikas, ji pataria jau dabar pasikeisti ar užsisakyti į namus.
Pinigų keitimo vietas galima pasitikslinti Lietuvos banko tinklalapyje. Pašte vienas gyventojas galės išsikeisti ne daugiau kaip 1 000 eurų. Jei bankuose kas nors norės išsikeisti daugiau nei 15 tūkst. litų, reikia informuoti banką iš anksto. Mažiausias banknotas, kurį bus galima gauti bankomate – 5 eurai, didžiausias – 50 eurų.
***
Šalyje yra kiek daugiau nei 350 gyventojų, kuriems euras bus aštuntoji valiuta jų gyvenime.
***
Daiva SAVICKIENĖ
