Nuo lapkričio 1 dienos tam tikromis lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, vieną kartą gavę siuntimą pas specialistą, vėliau galės į jį kreiptis be siuntimo. Nuo šio mėnesio įsigaliojo ir nauja mokamų paslaugų teikimo tvarka.
Vieni lėtiniai ligoniai pas specialistus nebegalės lankytis be siuntimų, kitiems tokia galimybė atsiras.
Nauja tvarka
Sveikatos apsaugos ministerija gyventojams žada, kad jie greičiau ir lengviau gaus reikiamą pagalbą, medikai nebegalės jų vynioti aplink pirštą ir įsiūlyti nebūtinas mokamas paslaugas. Tačiau gydytojai tvirtina, kad iš tikrųjų ne viskas bus taip gražu. Kai kurios pacientams palankios naujovės liks tik popieriuje, o be siuntimų pas specialistus veikiausiai galės patekti mažiau ligonių nei iki šiol.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas sako, kad naujoji tvarka, leidžianti tam tikromis lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms pas specialistus lankytis be siuntimų, padės išvengti nereikalingo žmonių siuntinėjimo ir laiko gaišimo, nuims bent dalį krūvio nuo šeimos gydytojų pečių. Pasak jo, žmogui į šeimos gydytoją siuntimo teks kreiptis tik vieną kartą, o ne kiekvieną sykį, kai reikia lankytis pas gydantį specialistą. Dabar viskas bus paprasčiau – kartą apsilankius, specialistas paskirs būsimo vizito datas.
Susiaurintas ligų sąrašas
Tačiau lankytis pas specialistus be siuntimų galės ne visi sergantieji lėtinėmis ligomis, o tik tie, kurių būklės įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą ligų sąrašą. Jame yra įrašytos kai kurios endokrininės sistemos, onkologinės, nervų, kraujotakos, kvėpavimo sistemos, alerginės, imuninės ligos, tuberkuliozė.
Gydytojai teigia, kad tai nėra visiška naujovė. Ir iki šiol sergantieji tam tikromis lėtinėmis ligomis pas specialistus kelis kartus galėdavo apsilankyti be šeimos gydytojų siuntimo.
Su minėtu ministerijos sudarytų ligų sąrašu susipažinę specialistai sunerimo, kad jame gerokai mažiau ligų, kuriomis sergantiesiems nereikės siuntimų.
Reumatologė, Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Violeta Smilgienė nustebo jame neradusi nė vienos reumatinės ligos.
„Iki šiol tam tikromis lėtinėmis reumatinėmis ligomis sergantys ligoniai pas mane lankydavosi be šeimos gydytojų siuntimo. Dabar to daryti negalės nė vienas mano pacientas“, – „Sekundei“ teigė gydytoja.
Panevėžio rajono poliklinikos direktorės pavaduotoja Lilija Kurpienė taip pat atkreipė dėmesį į gerokai trumpesnį sąrašą. Pavyzdžiui, iki šiol sergantieji glaukoma pas okulistą keturis kartus galėjo apsilankyti be siuntimo, o dabar kiekvieną kartą turės šeimos gydytojo prašyti siuntimo. Pasak jos, yra ir kitų į sąrašą nepatekusių lėtinių ligų.
„Pati idėja, kad sunkia lėtine liga sergantis žmogus galėtų lankytis pas specialistą be siuntimo, gera, tačiau tvarką reikėtų tobulinti“, – mano gydytoja.
Lėtine liga sergantis asmuo, kuris turės teisę lankytis pas specialistą be siuntimo, galės pasirinkti konkretų norimą gydytoją. Tačiau jeigu norės jį pakeisti, privalės apie tai informuoti savo šeimos gydytoją ir gauti jo siuntimą.
Sveikatos apsaugos ministerija ligų, kuriomis sergantiems žmonėms nereikės siuntimų, sąrašą ateityje žada plėsti.
Patvirtins parašu
Nauja mokamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka, anot Sveikatos apsaugos ministerijos, užkirs kelią medikams brukti ligoniams mokamas paslaugas.
Dabar gydytojai mokamus tyrimus, medikamentus pacientui galės pasiūlyti tik pirmiausia pasiūlę jam nemokamą alternatyvą. Žmogus turės parašu patvirtinti, kad susipažino, kokią nemokamą pagalbą gali gauti, tačiau pageidauja gauti mokamas paslaugas.
Numatyta, kad pasirinkusieji mokamas paslaugas turės padengti tik skirtumą tarp nemokamos ir mokamos paslaugos, vaistų. Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose gyventojams visos paslaugos turės būti nemokamos.
Nauja mokamų paslaugų teikimo tvarka turėjo įsigalioti jau nuo rugpjūčio 1 dienos, tačiau gydymo įstaigos nespėjo jai pasiruošti. Todėl tvarkos įsigaliojimas buvo atidėtas iki lapkričio 1 dienos.
Ministerija teigia, kad nuo 1999 m. galiojusi Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka sudarė sąlygas neskaidriai naudoti mokamas paslaugas. Atnaujinta tvarka esą labai aiškiai reglamentuoja, kurios paslaugos pacientams gali būti mokamos, o už kurias negali būti imama jokių papildomų mokėjimų.
Nuo šiol visas pacientams suteiktas mokamas paslaugas gydymo įstaigos privalės suvesti į elektroninę duomenų bazę, kad ligonių kasos galėtų patikrinti, ar jos skirtos pagrįstai.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Vidaus medicininio audito vedėjas Algirdas Žemaitaitis sako, kad naujoji mokamų paslaugų teikimo tvarka jiems didesnių rūpesčių nekelia. Tačiau vienos jos nuostatos, numatančios pacientui galimybę padengti tik skirtumą tarp nemokamos ir mokamos paslaugos ar medikamento, ligoninė neįgyvendins.
Pasak A. Žemaitaičio, ligoninė neturi galimybių prisipirkti įvairių ligonių pageidautinų vaistų, medicinos priemonių. Yra patvirtintos ligų gydymo metodikos, vaistai, kurių privalo turėti gydymo įstaiga. Ji negali pirkti tą patį kelių skirtingų gamintojų medikamentą.
Jeigu ligonio netenkins turimi vaistai, jis galės už savo pinigus pirkti kitus, tačiau mokėti teks visą kainą. Lygiai taip pat ir su tyrimais, procedūromis. Jeigu norės papildomų, bet nebūtinų, turės už jas susimokėti.
Inga SMALSKIENĖ
