Spalis visame pasaulyje žinomas kaip kovos su krūties vėžiu mėnuo. Kasmet šį mėnesį skirtingose pasaulio šalyse rengiami įvairūs „rožiniai“ renginiai: labdaros vakarai, aukcionai, eitynės ar bėgimai prieš krūties vėžį, pardavinėjama specialiai sukurta rožinė atributika bei įvairiais kitais būdais renkamos lėšos kovai su šia klastinga liga.
Lietuvoje nustatoma apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų.
Pakerta dažniausiai
Krūties vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga Lietuvoje ir daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Verta paminėti, jog krūties vėžys pasitaiko ir vyrams.
Vėžio pradžia – maža pakitusi ląstelė, kuri ima elgtis ne taip, kaip turėtų. Sveika ląstelė bręsta, funkcionuoja, sensta ir sunyksta tam tikru biologiniu ritmu, užkoduotu jos branduolyje. Kai normalus ritmas dėl kažkokios priežasties sutrinka, ląstelė ima dalintis ir daugintis, kaip nori. Tokios sutrikusio vystymosi ląstelės pradeda kauptis kokiame nors organe. Iš jų per ilgus metus susidaro perteklinė audinio masė arba navikas. Mokslininkai tvirtina, jog pusės centimetro mazgelyje yra 2 milijonai genetiškai pakitusių ląstelių, tiek jų susidaro per 12–15 metų.
Negydomos piktybinės ląstelės atskyla nuo pirminio židinio ir krauju ar limfa nunešamos į limfmazgius ar kitus organus. Pasiekusios naują vietą, šios ląstelės ten prigyja, dauginasi, susidaro nauji dukteriniai navikai, vadinami metastazėmis. Terminais „invazinis“ ir „neinvazinis“ pasakoma, plinta vėžys į kitas kūno dalis ar dar ne. Krūties vėžys dažniausiai prasideda pieno latakuose, tačiau jis taip pat gali atsirasti pieną gaminančiose mažosiose liaukutėse ar kitame krūties audinyje.
Ankstyvas krūties vėžys nesukelia skausmo, o dažnai neturi ir kitokių simptomų.
Tiesa, yra tam tikrų pakitimų, dėl kurių neretai galima įtarti krūties vėžio diagnozę: krūtų dydžio pakitimai – viena krūtis gali gerokai padidėti arba prarasti formą ir nukabti. Spenelio pakitimai – spenelis būna išverstas (arba įtrauktas), keičiasi jo padėtis ar forma. Dėmesį būtina atkreipti ir į išbėrimus – spuogeliai, pleiskanos ant spenelio arba aplink jį, išskyros iš vieno arba abiejų spenelių, susiraukšlėjimas arba įdubimas aplink spenelį. Krūtys gali patinti – padidėja limfmazgiai pažastyje arba virš raktikaulio;
Jeigu radote gumbelį krūtyje arba kitų įtartinų pakitimų, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Tai gali būti šeimos gydytojas, ginekologas arba mamologas-onkologas. Pirmas žingsnis prieš paskiriant bet kokius tolesnius tyrimus yra pirminis fizinis krūtų ištyrimas apčiuopos būdu gydytojo kabinete.
Ligos gydymas
Vėžio išplitimui apibūdinti onkologijoje vartojama sąvoka „vėžio stadijos“. Paprastai skiriamos 4 vėžio stadijos: maži ar neišplitę už organo ribų navikai – pirma arba antra stadija, išplitę į gretimas struktūras – trečia, išplitę į kitus, toli nuo pirminio židinio esančius organus navikai – ketvirta stadija.
Krūties vėžio gydymas priklauso nuo vėžio dydžio, stadijos, diferenciacijos laipsnio, ar vėžys turi hormonų (estrogenų) bei Her 2 receptorių, taip pat jūsų amžiaus, ar jums yra menopauzė, ar dar ne, jūsų bendros sveikatos būklės.
Dažniausiai krūties vėžys pradedamas gydyti chirurginiu būdu. Gali būti pašalinama dalis ar visa krūtis. Operacijos apimtis priklauso nuo auglio dydžio, lokalizacijos, ligos stadijos. Po mastektomijos plastikos chirurgai vėliau gali atlikti krūties rekonstrukcijos operaciją. Po operacijos mikroskopu ištiriami pašalinti audiniai. Nustatoma piktybinio naviko forma, jo diferenciacijos laipsnis. Atliekami tyrimai dėl estrogenų bei Her 2 receptorių. Atlikus visa tai patikslinama krūties vėžio stadija, galima ligos eigos prognozė. Kai ligos atsinaujinimo galimybė labai menka, gali užtekti vien operacijos.
Spindulinis gydymas gali būti naudojamas prieš operaciją, siekiant sumažinti naviko dydį, tačiau dažniausiai yra taikomas po operacijos. Pašalinus dalį krūties, apšvitinama likusi krūties dalis, taip sumažinama ligos atsinaujinimo rizika. Pašalinus visą krūtį, spindulinė terapija gali būti skiriama, jei gydytojas nėra įsitikinęs, ar pavyko pašalinti visą vėžį. Jonizuojančiais spinduliais taip pat gali būti švitinami ir pažasties limfmazgiai, nustačius, kad juose yra pokyčių.
Chemoterapija gali būti skiriama prieš operaciją, siekiant sumažinti naviko dydį ir palengvinti operaciją. Tai vadinama neoadjuvantine chemoterapija. Adjuvantinė chemoterapija skiriama po operacijos, siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę. Chemoterapija taip pat gali būti skiriama išplitusiam krūties vėžiui gydyti.
Prevencija
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija vykdo Krūties vėžio prevencijos programą. 50–69 metų moterys gali nemokamai pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą 1 kartą kas 2 metus atlikti mamografijos tyrimą. Moterys, kurios yra jaunesnės ir pagal programą nėra įtraukiamos į atrankinius mamografijos tyrimus, bet turi artimų giminaičių, sirgusių krūties ar kiaušidžių vėžiu, turėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju dėl krūtų tyrimo. Šioms moterims mamogramas reikėtų atlikti nelaukiant, kol joms sukaks 50 metų.
Krūties vėžio prevencijai svarbu ir mitybos bei gyvensenos įpročiai. Siekiant sumažinti krūties vėžio riziką, rekomenduojama nevartoti alkoholio, tinkamai maitintis, mankštintis, nevartoti geriamųjų kontraceptikų, vengti nutukimo. Taip pat labai svarbi dvasios ir sielos ramybė. Dažni išgyvenimai, ilgalaikiai stresai, kai sutrinka hormonų pusiausvyra, žaloja moters sveikatą.
Moterims, kurioms yra didelė krūties vėžio rizika, gali būti skiriama profilaktinė chemoterapija estrogenus blokuojančiais vaistais (tamoksifenu, raloksifenu). Tačiau šie vaistai pasižymi nepageidaujamomis šalutinėmis reakcijomis, didina trombozės riziką, o tamoksifeno vartojimas didina gimdos vėžio riziką. Kai kurios moterys, kurioms rizika susirgti krūties vėžiu itin didelė, gali apsispręsti atlikti profilaktinę krūtų pašalinimo operaciją.
******
Krūtų savityros žingsniai
Vienas svarbiausių krūties vėžio prevencijos metodų – krūtų savityra. Kiekviena moteris turėtų mokėti stebėti savo krūtis, o nuolat stebėdama, ji gali anksti pajusti pakitimus krūtyse bei laiku kreiptis į gydytojus. Krūtų savityra neatstoja mamografinio tyrimo ar gydytojo apžiūros, tačiau moterys turėtų ją nuolat atlikti. Krūtų savityrą reikia pradėti nuo jaunystės ir tęsti visą gyvenimą. Rekomenduojama krūtis apsižiūrėti vieną kartą per mėnesį, geriausia iškart po menstruacijų, kai krūtys būna neskausmingos ir minkštos.
1 žingsnis. Atsigulkite ir pakiškite sulenktą per alkūnę kairiąją ranką po galva. Dešiniosios rankos trijų pirštų pagalvėlėmis sukdamos mažyčius ratukus eikite dideliais ratais aplink kairiąją krūtį link spenelio spausdamos ją taip, kad pajustumėte vidinę krūties sandarą. Paskui panašiai kairiąja ranka apčiuopkite dešiniąją krūtį.
2 žingsnis. Atsistokite prieš veidrodį, rankas padėkite ant klubų. Veidrodyje stebėkite, ar krūtys vienodo dydžio ir formos, ar nėra matomų odos pakitimų, ar abu speneliai vienodi.
3 žingsnis. Stovėdamos pakelkite vieną ranką, kita ranka apčiuopkite pažastį stebėdamos, ar nepajusite mazgo pažastyje. Paskui pakelkite kitą ranką ir apčiuopkite kitą pažastį.
4 žingsnis. Suimkite krūties spenelį nykščiu ir smiliumi ir keletą kartų spustelėkite, stebėdamos, ar nepasirodys išskyrų.
Atkreipkite dėmesį į krūtų dydį, formą, tarpą tarp krūtų; odą, jos spalvą, paviršiaus lygumą; spenelių formą, spalvą, simetriją; ar nėra išskyrų iš spenelių, ypač rusvų, rausvų ar kraujingų; ar nėra sukietėjimų ar mazgų pažastyse ar raktikaulių duobutėse; kaip keičiasi krūtų forma judant rankoms aukštyn.
Krūties vėžys apčiuopos būdu nustatomas, kai naviko skersmuo yra apie 1 cm ir yra 1 g svorio. Tačiau kartais navikas gali būti ir nedidelis, bet linkęs plisti į limfmazgius. Todėl čiuopti reikėtų ir limfmazgius, esančius pažastyse ir raktikaulių duobutėse.
Navikus, esančius paviršiuje, lengviau aptikti apčiuopos būdu, tuo metu net ir didesnius nei 1 cm, tačiau esančius giliai darinius kartais būna sunku nustatyti. Jei pastebėjote kokių nors pokyčių, pradėkite juos įdėmiai stebėti ir nustatykite, ar jie susiję su mėnesinėmis. Pavyzdžiui, pakitimų atsiranda per mėnesines, o joms pasibaigus, jie išnyksta, arba atvirkščiai. Užčiuopusios nors mažiausią gumbelį, pastebėjusios įtrauktą spenelį ar pagausėjus išskyrų iš jo, nedelsdamos kreipkitės į gydytoją.
Parengė K. JUŠKAITĖ
