Rusijai uždarius savo rinką Europos Sąjungos šalių produkcijai, Lietuvos daržininkai ir sodininkai iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į pasiūlymą pasinaudoti ES skiriamomis kompensacijomis už sunaikintą ar išdalintą derlių, tačiau rudenį, kai atėjo metas jį nuimti, nuomonę pakeitė.
„Maisto bankas“ jau pradėjo didžiąją morkų, kurias jiems atidavė ūkininkai, dalijimo akciją.
Dalijama labdara
Spalį „Maisto banką“ ūkininkas Algimantas Vaupšas iš Kelmės rajono ir bendrovė „Sodžiaus rytas“ iš Pasvalio rajono užvertė morkomis – sandėliuose jau sukrauta 100 tonų, dar kelios dešimtis tonų atkeliaus artimiausiu metu. Ir tai, matyt, ne pabaiga. Ūkiai morkų derlių nuima dalimis, po 20 tonų.
Už 100 kilogramų atiduotų morkų jie gauna 44,23 Lt. Už 1 ha nenuimtų morkų numatyta 3 tūkst. 886 Lt išmoka, tačiau norinčiųjų sunaikinti morkų derlių neatsirado.
Panevėžio rajono ūkininkas Rimantas Urbonavičius kol kas vienintelis šalyje panoro sunaikinti savo derlių – obuolius.
„Maisto banko“ Panevėžio skyrius šią savaitę atsigabeno 20 tonų morkų ir jas dalina neįgaliųjų bei daugiavaikių šeimų draugijoms, kitoms socialiai pažeidžiamus žmones vienijančioms ar globojančioms organizacijoms.
Laikinai skyriaus vedėjos pareigas einanti Urtė Šliažaitė sako, kad pirmąją dieną pavyko išdalinti 5 tonas morkų. „Maisto banko“ savanoriai, kuriems tenka padirbėti ir krovėjais, ketina morkų siūlyti ligoninėms, darželiams, mokykloms, dalinti jas kartu su ES maisto paketais.
Morkų atsikratantys ūkininkai tiesiogiai jų nesiūlo švietimo, globos ar sveikatos priežiūros įstaigoms todėl, kad būtų apmokestinti PVM.
Tad bent jau kol kas visa morkų labdara dalinama per „Maisto banko“ skyrius. Pastaroji organizacija neturi daržovėms laikyti pritaikytų sandėlių, tad jos saugomos ūkininkų saugyklose.
U. Šliažaitė svarsto, kad dabar sukauptas morkas išdalinti nebus sunku. Žmonės mielai ima jiems už dyką siūlomas daržoves. Juolab kad jų kokybė yra gana gera. Kompensacijų siekiantys ūkininkai privalėjo pasirūpinti derliaus kokybės įvertinimu. Priešingu atveju jie negautų išmokų.
Obuolius paliko trąšai
Bendrovei „Kietaviškių gausa“ nepavyko įsiūlyti labdarai pomidorų, nes jų kokybė neatitiko nustatytų reikalavimų. Šios bendrovės paraiška gauti kompensaciją už pomidorų išėmimą iš rinkos buvo viena iš dviejų, kurių nepatenkino Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra.
Ji iš pradžių netenkino ir ūkininko iš Panevėžio rajono Eimanto Urbonavičiaus prašymo skirti kompensaciją už nenuimtą obuolių derlių 48 ha sode. Pasak minėtos agentūros atstovės Laimos Grachauskaitės, jo ūkyje obuoliai jau pradėti skinti, o parama gali būti skiriama tik tada, kai derlius nepradėtas nuimti.
Tad šiam Panevėžio rajono sodininkui parama buvo patvirtinta pagal antrą paraišką – kompensacija skirta už nenuimtą obuolių derlių 22 ha plote. Už 1 ha nenuimtų obuolių ūkininkui bus išmokėti 893,47 Lt.
Pasak L. Grachauskaitės, obuoliai turės būti nukratyti ir specialia technika susmulkinti. Jie liks kaip trąša dirvoje.
Dembavos medelyno vadovė Vitalija Kuliešienė sako, kad galbūt ir būtų pasinaudoję minėta parama, tačiau kai apie ją sužinojo, jau buvo pradėję nuimti derlių. Dalį vasarinių ir ankstyvų rudeninių obuolių tiesiog paliko pūti – dėl žemų kainų rinkoje tiesiog neapsimokėjo skinti ir parduoti.
Šiemet bendrovėje priskinta tik maždaug trečdalis – kiek daugiau kaip 300 tonų obuolių – ankstesnių metų derliaus. Jį visą Dembavos medelynas planuoja realizuoti per savo mažmeninės prekybos vietas Lietuvoje.
Skaičiuoja, ar apsimoka
Ūkininkai siūlo labdarai atiduoti bulvių, burokėlių derlių, tačiau už šias daržoves kompensacijos nenumatytos. Išmokos mokamos tik už morkų, kopūstų ir obuolių derliaus sunaikinimą. Kompensacijos už labdarai atiduotą derlių mokamos už minėtas tris rūšis daržovių, taip pat už brokolius, paprikas, agurkus, kriaušes, žiedinius kopūstus.
Išskyrus morkas ir obuolius, norinčiųjų atsikratyti kitomis daržovėmis neatsirado.
L. Grachauskaitė nesiėmė prognozuoti, ar iki metų pabaigos agentūra sulauks daugiau prašymų kompensuoti už derliaus sunaikinimą ar išdalijimą.
„Ši paramos forma ūkininkams visiškai nauja. Todėl į ją žiūrima gana atsargiai. Kita vertus, daržovių ir vaisių augintojai skaičiuoja, kaip jiems labiau apsimoka elgtis“, – sakė ji.
Europos Komisija kiekvienai valstybei yra nustačiusi 3000 tonų produkcijos kiekį, už kurį galės būti mokama parama. Kadangi Lietuva daug morkų eksportuodavo į Rusiją, jai papildomai skirta kvotų morkoms – iš viso 4000 tonų. Ūkininkai galės sunaikinti ar išdalinti labdarai dar 3 tūkst. tonų kitų daržovių ir vaisių.
Inga SMALSKIENĖ
