Netrukus paaiškės, kas stos prie didžiausios Pietų Amerikos šalies vairo. Spalio 26 d. antrajame Brazilijos prezidento rinkimų ture susirungs dabartinė šalies lyderė Dilma Rousseff (Darbininkų partija) ir socialdemokratų (PSDP) lyderis Aecio Nevesas.
Abiejų tarpusavyje konkuruojančių partijų pavadinimai neatsitiktinai kelia asociacijas su socializmu. Ekspertai teigia, kad Brazilijos pagrindinis uždavinys yra socialinės gerovės piliečiams užtikrinimas.
Brazilija yra BRICS klubo, kuriam taip pat priklauso Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika, narė. Jeigu ne dabartinės Vakarų sankcijos Rusijai ir žemos naftos kainos, Brazilija neabejotinai būtų laikoma silpniausia bloko grandimi, nes ekonomikos augimas lėtėja. Pasaulio banko duomenimis, 2010 m. Brazilijos BVP augo 7,5 proc., o 2012 m. – jau tik 1 proc. Pernai ekonomika augo jau šiek tiek sparčiau, bet šių metų prognozės vėl nedžiugina – tikimasi vos 0,9 proc. kilimo.
Šalyje trūksta tiek sopcialinės gerovės, tiek saugumo. Pagal nužudymų skaičių 100 tūkst. gyventojų Braziliją žemyne lenkia tik Venesuela ir Kolumbija. Lūšnynų gyventojus, kurių yra per 11 milijonų, kamuoja nusikalstamos gaujos. Dėl skurdo ir kitų priežasčių apie ketvirtį milijono Brazilijos vaikų yra verčiami imtis prostitucijos.
Gyventojų pyktis prasiveržė 2013 metais šalyje vykusio FIFA Konfederacijų taurės turnyro metu. Tuomet kilo protestai prieš antrosios Brazilijos religijos – futbolo – čempionato organizavimą. Piliečiai reikalavo, kad pinigai būtų skiriami sveikatos apsaugai ir transportui, o ne renginiams.
Dabartinė prezidentė D. Rousseff pasiekė pergalių – pigių būstų statybos, elektros ir vandentiekio infrastruktūros plėtros programos buvo sėkmingos. Žmonės vertina jos pastangas mažinti nedarbą, didinti algas. Tačiau analitikų tarpe vyrauja nuomonė, kad Brazilija galėjo pasiekti kur kas daugiau.
Žurnalo „Forbes“ bendradarbis Andersonas Antunesas tarp priežasčių, kodėl D. Rousseff neturėtų būti perrinkta, mini tai, jog Brazilija neišnaudojo savo ekonomikos potencialo. Naftos gigantės „Petrobras“ valdymas politizuotas ir kone visiškai sutelktas PT rankose, todėl bendrovė dirba nuostolingai. Dirbtinis aukštesnės infliacijos palaikymas nepadeda kovoti su nedarbu, šalies užsienio skola auga.
A. Nevesas seka senelio pėdomis
Ekonomistas iš Belo Horizontės A. Nevesas bandys pakartoti savo senelio Tancredo Neveso sėkmę, kuris 1985 m. buvo išrinktas šalies vadovu. Tiesa, jis mirė nespėjęs pradėti eiti pareigų.
Tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, A. Neveso šeima visada buvo aktyvi politikoje ir užėmė aukštus postus valstijos arba valstybės lygmenyse. Todėl dar jaunystėje A. Nevesas įsitraukė į politinę veiklą. Aktyviai dalyvavo savo senelio prezidento rinkimų kampanijoje, vėliau, būdamas 26-erių, tapo kongreso nariu.
Vieninteliai nesėkmingi rinkimai jam buvo 1992 m., kai nepavyko tapti Belo Horizontės meru. 2001 m. A. Nevesas trumpam buvo tapęs žemųjų parlamento rūmų pirmininku ir pagarsėjo kaip kovotojas už aukštus moralės standartus deputatų veikloje.
Tačiau Brazilijoje jis geriausiai žinomas kaip labai sėkmingas Minas Žeraiso gubernatorius. A. Nevesas daug ekonominių problemų turėjusią valstiją pavertė protingai leidžiančia pinigus, sumažino biurokratinį aparatą. Itin sėkmingai sprendė jaunimo problemas, teikdamas paramą profesinei karjerai tiems, kurie gerai mokosi ir neįsitraukia į nusikalstamą veiklą. Be to, dėl sėkmingos prevencinės programos savižudybių sumažėjo 50 proc.
Prieš rinkimus A. Nevesas tapo daugiavaikiu tėvu, kai 20 metų jaunesnė jo žmona, modelis Leticia Weber pagimdė dvynukus. Dar vieną dukrą A. Nevesas turi iš pirmosios santuokos.
Tačiau ne visos žinios – tokio šviesios. Brazilijoje gana gajus mitas, kad A. Nevesas yra priklausomas nuo narkotikų, o jo kompanijai priklausančiame lėtuve buvo rasta 4,5 tonos kokaino. Gubernatorius į tai reagavo bandydamas blokuoti savo valstijoje „Google“, „Yahoo“ ir „Bing“ paieškų sistemas.
Bulgarų komunisto dukra
A. Neveso konkurentės D. Rousseff tėvas – bulgarų komunistas Petras Rusevas. Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje jis nuo persekiojimo savo šalyje pabėgo į Prancūziją, iš ten – į Lotynų Ameriką. Brazilijoje P. Rusevas sutiko jauną mokytoją, su kuria susituokė. Pakoregavo savo vardą ir pavardę bei įsikūrė šalyje. Šeimoje gimė dabartinė Brazilijos lyderė.
Kaip ir A. Nevesas, D. Rousseff kilusi iš Belo Horizontės. Besimokydama aukštojoje mokykloje, įsitraukė į marksistinės pakraipos pasipriešinimo kariniam režimui organizaciją, buvo kalinama ir netgi kankinama. Išėjusi iš kalėjimo, studijavo ekonomiką, neformaliai įsitraukė į vienintelės legalios opozicinės partijos veiklą.
Žlugus karinei diktatūrai, dirbo Porto Alegrės iždo, vėliau savo valstijos energetikos sekretore. 2003 metais tapęs prezidentu, Luizas Inacio Lula da Silva ją paskyrė energetikos ministre. Per antrąją prezidento kadenciją D. Rousseff dirbo administracijos vadove. Pasibaigus kadencijai L. da Silva išreiškė paramą D. Rousseff, kuri ir laimėjo rinkimus, antrame ture surinkusi 56 proc. balsų.
D. Rousseff buvo ištekėjusi du kartus, turi vieną dukrą, kuri dirba teisininke. Senele moteris tapo keliais mėnesiais anksčiau, negu prezidente. D. Rousseff yra didelė operos mėgėja, taip pat itin domisi antikine kultūra.
Dramatiškas posūkis
Nors braziliški serialai, pasižymintys netikėtais herojų likimo vingiais, nėra tokie populiarūs Europoje, kaip meksikietiški, pačioje Brazilijoje garsiausi jų aktoriai yra tiesiog dievinami. Tačiau šių prezidento rinkimų scenarijus priminė ne muilo operą, o trilerį, ar netgi siaubo filmą.
Pradinė situacija priminė tą, kuri ir susiklostė – niekas neabejojo, kad antrame rinkimų ture susigrums A.Nevesas ir D. Rousseff. Aiškus trečiasis numeris – Eduardo Camposas, ekonomistas iš Resifės, populiarus Pernambuko gubernatorius. Į valstijos valdžią 2010 m. buvo perrinktas gavęs rekordinį 80 proc. palaikymą. Jis vykdė itin aktyvią prezidento rinkimų, kampaniją, aplankė daugybę miestų. Tačiau vienas vizitas buvo lemtingas – kandidatas žuvo lėktuvo katastrofoje.
Brazilijos Socialistų partija į jo vietą iškėlė aplinkosaugininkę, kuri turėjo tapti viceprezidente E. Campos pergalės atveju – afrikietiško kraujo turinčią Mariną Silvą, kilusią iš gana skurdžios šeimos, kurioje ji pirmoji tapo raštinga.
Nors Socialistų partija tikrai nėra iš tų, kurios paprastai kovoja dėl prezidento posto, E. Camposo tragedija leido M. Silvai apklausose pralenkti A. Nevesą. Tik paskutinė prieš rinkimus apklausa vėl rodė PSDP kandidato 2 proc. pranašumą. Tačiau balsavimo rezultatai gerokai skyrėsi nuo apklausų. A. Nevesas gavo trečdalį rinkėjų balsų tik 8 proc. punktais atsiliko nuo dabartinės prezidentės, kai tuo tarpu M. Silva gavo 21 proc. balsų.
Kandidatų vizijos
Savo kampanijoje D. Rousseff akcentuoja socialines programas, o ne ekonomines reformas. Investuotojus neramina jos pasisakymai dėl to, kad centrinis bankas turėtų būti priklausomas nuo vyriausybės. Prezidentė pabrėžia biurokratijos mažinimo svarbą, tačiau kritikai pastebi, kad su jos atėjimu į valdžią valstybės aparatas išsiplėtė ir kainuoja šaliai gerokai daugiau negu kitose panašaus dydžio šalyse.
D. Rousseff išreiškė paramą dabartiniam protekcionistiniam ekonomikos modeliui, kai įmonės skatinamos naudoti vietinių tiekėjų žaliavas. Užsienio politikoje D. Rousseff pasisako už regioninių organizacijų stiprinimą, daugiau ryšių su Afrikos, Azijos ir Arabų šalimis ir žada kova dėl didesnių savo šalies teisių tarptautinėse organizacijose, kurios vis dar sukonstruotos pagal pokarinį didžiojo penketo (JAV, Rusija, Kinija, Jungtinė Karalystė ir Pranzūzija) primestą modelį. Brazilija ir dar kelios šalys tokią tvarką norėtų pakeisti ir gauti pagrindinių veikėjų statusą.
Vienu pagrindiniu A. Neveso pranašumu „The Economist“ laiko stiprią patarėjų komandą. Jos žvaigždė – Arminio Fraga, Prinstono universiteto auklėtinis, buvęs Brazilijos centrinio banko valdytojas. A. Fragos įkurta investicinė įmonė dabar priklauso finansų gigantui „JP Morgan“.
Pats PSDP lyderis žada mažinti D. Rousseff laikais smarkiai išaugusį ministrų kabinetą, supaprastinti sudėtingą mokesčių sistemą, pritraukti privačių investicijų į infrastruktūros projektus.
Jeigu Brazilijos prezidentą rinktų ekonomistai iš Vakarų, tuomet A. Nevesas sutriuškintų savo konkurentę. D. Rousseff negailestingai kritikuojama dėl menkų šalies pasiekimų per jos kadenciją, atsižvelgiant į milžinišką potencialą. Pabrėžiama ir tai, kad istoriškai PSDP prezidentai pasiekdavo neblogų ekonominių laimėjimų. Manoma, kad išrinkus A. Nevesą, gali pasikartos Minas Žeraiso valstijos sėkmės istorija.
Apklausų duomenys iki pirmo turo aiškiai rodė, kad A. Nevesas pralaimėtų tiek D. Rousseff, tiek M. Silvai. Tačiau po pirmojo turo beveik visose apklausose kandidatų pranašumas neperžengia statistinės paklaidos ribos ir priekyje atsiduria tai vienas, tai kitas.
