Dėl gydytojų padarytų klaidų kompensacijos siekiantiems pacientams nebereikės eiti kryžiaus kelių, o medikams jaustis nusikaltėliais. Apie tokią perspektyvą prakalbo įstatymų leidėjai, svarstysiantys naują žalos atlyginimo be kaltės modelį, kurį jiems jau keleri metai siūlo Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS).
Gydytojo klaidos atskleidimas ir atsiprašymas turi tapti standartu medicinos praktikoje.
Keis esamą sistemą
Jo esmė yra tokia: ligonis dėl patirtos žalos kreipiasi į gydymo įstaigą, kartu su medikais užpildo dokumentus, kreipiasi į komisiją, kuri per kelis mėnesius ar dar greičiau išnagrinėja situaciją. Jeigu pasitvirtina, kad gydytojas iš tiesų padarė klaidą, pacientui išmokama kompensacija iš specialaus Žalos pacientų sveikatai atlyginimo fondo. Toks fondas, kaip siūlo LGS, galėtų būti suformuotas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.
Kaip žinoma, PSDF biudžetas tvirtinamas kasmet. Tuo metu jame sukaupti pinigai atlyginti pacientams padarytai žalai baigiantis metams niekur nedingtų, o būtų perkelti į kitus metus.
Naująjį žalos be kaltės atlyginimo modelį LGS praėjusį pirmadienį pristatė Seime vykusioje konferencijoje.
LGS vadovas Liutauras Labanauskas sako, kad nauja žalos atlyginimo sistema būtų naudinga ir pacientams, ir medikams. Pastarieji nebejaustų nuolatinės įtampos, kad dėl klaidų bus tampomi po teismus, o ligoniams nebereikėtų gaišti laiko ir gadinti nervų kovojant už savo teisę gauti kompensaciją – minti įvairių institucijų slenksčius, kad įrodytų gydytojo klaidą.
Šis modelis būtų geras ir tuo, kad visos valstybės skiriamos lėšos žalai atlyginti tektų būtent jiems. LGS duomenimis, per dešimt metų valstybė pacientams padarytai žalai atlyginti skyrė 80 mln. litų, tačiau juos pasiekė tik 5 mln. litų.
Medikai jaučiasi neginami
Medikų bendruomenė jau seniai kritikuoja dabartinę žalos atlyginimo tvarką, kurioje pacientas priverstas gydytoją pulti, o pastarasis gintis.
2011 metais LGS kartu su Mykolo Romerio universitetu atliko tyrimą „Gynybinė medicina Lietuvoje“, kuris parodė, kad bijodami tąsymosi po teismus, gydytojai bando savotiškai apsidrausti: 86,3 procento jų siunčia pacientą pas kitus specialistus, 60,7 procento skiria nebūtinus papildomus tyrimus, 66,6 procento vengia sergančiųjų sunkiomis ligomis, beveik 60 procentų gydytojų vengia atlikti reikalingas, bet rizikingas procedūras, 40,3 procento išrašo ne tik reikalingus, bet ir reikalaujamus vaistus, nes patiria paciento spaudimą.
Beveik 70 procentų gydytojų buvo įsitikinę, kad jiems sunku apsiginti, kai, jų nuomone, yra nepagrįstai apkaltinti.
Medikų siūlomas žalos atlyginimo be kaltės modelis buvo sudominęs ne vieną valdžią, tačiau taip ir liko gulėti stalčiuje, nes nesutarta, iš kokių šaltinių būtų sudarytas Žalos atlyginimo fondas.
Dabartinė valdžia pasiruošusi dar kartą svarstyti LGS siūlymą. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė pareiškė, kad klaidos atskleidimas ir atsiprašymas turi tapti standartu medicinos praktikoje. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė taip pat pritaria, kad reikia analizuoti esamos sistemos trūkumus ir stengtis juos taisyti.
Tiesa, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas teigia, kad medikų siūlymas, kad Žalos atlyginimo fondas būtų suformuotas iš PSDF lėšų, nepriimtinas.
„Kodėl už medikų klaidas turėtų būti mokama iš PSDF lėšų, kurios skirtos paslaugoms apmokėti?“ – stebėjosi politikas. Pasak jo, valstybė tik vienais metais skyrė nedidelį procentą PSDF lėšų gydymo įstaigoms apdrausti civilinę atsakomybę.
A. Matulo teigimu, LGS minimi 80 mln. veikiausiai yra lėšos, kurias gydymo įstaigos per dešimt metų sumokėjo draudikams. Kaip žinoma, gydymo įstaigoms už paslaugas apmokama iš PSDF lėšų.
LGS prezidentas L. Labanauskas patvirtino, kad būtent tai ir turėjo galvoje.
Pasak jo, siūlydama žalos atlyginimo be kaltės modelį LGS neišradinėja dviračio: tokia sistema puikiai veikia Skandinavijos šalyse, Slovėnijoje, Austrijoje ir kitur.
Beje, nelaukdama, kol įstatymų leidėjai apsispręs, LGS pasirašė bendradarbiavimo sutartį su mediacijos paslaugas teikiančia įmone, kurios specialistai gydytojams padės taikiai spręsti ginčus.
Maksimali suma – penkiasdešimt tūkstančių
Respublikinės Panevėžio ligoninės Vidaus medicininio audito skyriaus vedėjas Algirdas Žemaitaitis atviras: žalos atlyginimo be kaltės modelis jiems būtų priimtinesnis, nei dabartinė žalos atlyginimo tvarka.
„Jeigu prieinama iki teismų, jų duris tenka varstyti kelerius metus“, – kalbėjo medikas.
Tokių bylų įstaiga turi keletą. Viena iš jų – rezonansinė biomedicininių tyrimų klastojimo byla, kurioje kaltinamųjų suole sėdi keli buvę ir esami ligoninės gydytojai. Nors šiuo atveju Panevėžio ligoninė buvo tik bazė, kurioje atliekami tyrimai ir negalėjo kontroliuoti jų eigos, nuo nesąžiningų medikų nukentėję pacientai pateikė ieškinius ir įstaigai. Iš viso iš ligoninės jie siekia prisiteisti per 200 tūkst. litų.
Suma būtų dar didesnė, tačiau vienas iš pacientų ieškinį atsiėmė.
Panevėžio ligoninė civilinę atsakomybė draudžia vienoje iš geriausias sąlygas pasiūliusioje draudimo bendrovėje. A. Žemaitaitis neneigia, kad medikai klysta. Tai jie vadina nepageidaujamais įvykiais, kurių visiškai išvengti neįmanoma.
Pasak jo, tais atvejais, kai įstaigai ir pacientams pavyksta gražiuoju susitarti, sumos, kurias pacientai gauna iš ligoninę apdraudusios bendrovės, svyruoja nuo 5 iki 50 tūkst. litų. Penkiasdešimt tūkstančių yra maksimali suma, kurią jie gali tikėtis gauti turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Pašnekovas neatskleidė, kiek pacientų yra sulaukę kompensacijų.
Įstatymas
Pagal dabar Lietuvoje galiojantį įstatymą, kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga, prieš pradėdama teikti sveikatos priežiūros paslaugas, privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę privalomuoju ar savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Inga SMALSKIENĖ
