Nuo įkūrimo 1949-aisiais NATO išsiplėtė daugiau nei dvigubai – nuo 12 narių pradžioje iki 28 valstybių dabar.
Šaltojo karo metais Aljanso esminė funkcija buvo užtikrinti kolektyvinę narių gynybą galimame konflikte su Sovietų Sąjunga (ir Varšuvos pakto šalimis). Subyrėjus Sovietų Sąjungai ir iširus Varšuvos paktui, buvo svarstoma, ar NATO vis dar reikia. Tačiau po 1991-ųjų Aljansas persiorientavo ir ėmė rengti taikos palaikymo misijas už savo narių ribų. Šiuo metu jam vėl tenka grįžti prie esminės misijos – užtikrinti narių gynybą galimos agresijos atveju.
IQ pateikia pagrindinius faktus, koks šiuo metu yra Aljansui priklausančių šalių karinis pajėgumas ir kiek lėšų skiriama gynyboais išlaidoms. NATO ISAF karinė misija Afganistane, vykstanti nuo 2001 m., buvo didžiausia organizacijos karinė kampanija po Šaltojo karo, kurioje dalyvavo beveik visos narės. Žuvusiųjų ISAF misijoje skaičius gali atspindėti šalių karinio aktyvumo ir prisiimamos rizikos lygį. Tarp NATO narių yra trys valstybės, turinčios branduolinį arsenalą.
