NATO yra galingiausias karinis aljansas. Tačiau už jo ribų valstybės taip pat stiprina savo karinę jėgą. IQ apžvelgia galingiausias ne NATO nares. Šalys atrinktos remiantis globalfirepower.com karinės galios reitingu, kuris sudaromas lyginant valstybes pagal jų galimybes kovoti sausumoje, jūroje ir ore.
Rusija
Tipas: revizionistinė, agresyvi
Iširus Sovietų Sąjungai Rusijos karinė galia smarkiai sumažėjo. Tačiau ji išliko didžiausia branduolinė valstybė, o ambicijų spręsti Europos saugumo reikalus nesumažino nė didžiulis ekonomikos nuosmukis. Rusija yra viena šalių, aktyviai naudojančių karines pajėgas už savo ribų.
1994 m. ši valstybė pasiuntė karius į Čečėniją siekdama sustabdyti separatistų judėjimą. Pirmasis Čečėnijos karas Rusijai buvo nesėkmingas ir 1996-aisiais šalies pajėgos pasitraukė. Karinė operacija prieš Čečėniją atnaujinta 1999 m. ir oficialiai baigėsi 2009 m.
1999 m. Kosovo karo pabaigoje Rusijos kariniai daliniai netikėtai užėmė Prištinos oro uostą prieš atvykstant NATO pajėgoms. Šia karine operacija norėta parodyti, kad šalis gali savarankiškai vykdyti karines užduotis net ir Aljanso karinės kampanijos zonoje.
2008 m. prasidėjo Rusijos ir Gruzijos konfliktas dėl Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų. Rusija de facto okupavo Pietų Osetijos ir Abchazijos regionus, grasino užimti net Tbilisį. Diplomatiniai santykiai neatkurti.
2014 m. vasarį Rusijos pajėgos užėmė Krymą ir po tarptautinės bendruomenės nepripažinto referendumo aneksavo šio pusiasalio teritoriją. Dabar Maskva aktyviai remia separatistinius judėjimus Donecko ir Luhansko regionuose Rytų Ukrainoje.
Kinija
Tipas: ekspansyvi
Kinija siekia palaikyti diplomatinius santykius su kitomis valstybėmis, nepaisydama ideologinių skirtumų, tačiau yra nemažai įšaldytų teritorinių konfliktų ar pretenzijų kaimynėms: Indijai, Butanui, Japonijai. 40 metų trukęs teritorinis ginčas su Rusija užbaigtas 2008 m. sutartimi.
Kinija agresyviai nusiteikusi prieš Taivano nepriklausomybę. Ji šią salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą siekė įbauginti vykdydama karines pratybas netoli Taivano teritorijos.
1964 m. Kinija tapo branduoline valstybe, šiuo metu turi apie 240 branduolinių užtaisų.
Pastaraisiais metas itin aktyviai plečia karines pajėgas, ypač laivyną. JAV vertina Kiniją kaip itin rimtą varžovę Ramiajame vandenyne, todėl prezidentas Barackas Obama paskelbė, kad Ramiojo vandenyno ir Pietryčių Azijos regione bus stiprinami amerikiečių kariniai pajėgumai.
Pietų Korėja
Tipas: gynybinė
Pietų Korėjos dėmesį gynybai skatina neišspręstas konfliktas su Šiaurės Korėja ir šios periodiškai demonstruojamas agresyvumas: branduolinė programa, pasienio konfliktai. Formaliai abi Korėjos tebėra karo būsenos, nors laikomasi 1953 m. pasirašytų paliaubų.
Istoriškai susiklostė keblūs santykiai su Japonija. Ilgą laiką šalis buvo okupuota Japonijos imperijos, todėl ryškios istorinės nuoskaudos. Su Japonija vyksta teritorinis ginčas dėl Liankūro salos.
Savo saugumo garantijas sieja su JAV parama. Prisidėjo prie ISAF kampanijos Afganistane (350 karių).
Indija
Tipas: gynybinė, neutrali
Pagrindinis Indijos priešininkas – Pakistanas. 1947 m. paskelbusi nepriklausomybę šalis ne kartą kariavo su juo dėl Kašmyro teritorijos.
Ilgalaikei taikai trukdo besikartojantys teroristų išpuoliai, dėl kurių Indija kaltina Pakistaną. Geopolitiniu atžvilgiu nerimą kelia Kinijos ekonominis ir karinis dominavimas regione. Vis dėlto dvi didžiausios Azijos šalys bando vengti tiesioginių konfliktų.
Devintajame dešimtmetyje Indija, paprašyta kaimynių, dalyvavo dviejose karinėse intervencijose: taikos palaikymo misijoje Šri Lankoje bei operacijoje Maldyvuose, kurios tikslas buvo sustabdyti valdžios perversmą.
Indija yra de facto branduolinė valstybė, nepasirašiusi branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, tačiau besilaikanti nepuolimo ir minimalaus atgrasymo doktrinų. Manoma, kad gali turėti 80–110 branduolinių užtaisų.
Šalis yra viena aktyviausių JT taikos palaikymo misijų dalyvių – iki 2012 m. į įvairias misijas buvo išvykę daugiau kaip 100 tūkst. jos karių.
Japonija
Tipas: gynybinė, potencialiai revizionistinė
Po Antrojo pasaulinio karo Japonija paskelbė naudosianti karinę jėgą tik gynybai. Misija Irake buvo pirmas kartas po Antrojo pasaulinio karo, kai Japonijos kariuomenė panaudota už šalies ribų. Suintensyvėjus konfliktui su Kinija dėl Senkaku salų, Japonijoje kilo politinių iniciatyvų sustiprinti šalies karines pajėgas ir ruoštis galimoms kaimynės provokacijoms. Šiemet ministras pirmininkas Shinzo Abe paskelbė apie būtinybę aktyviai dalyvauti „kolektyvinėje savigynoje“. Artimiausiu metu galima laukti didėsiančių išlaidų gynybai ir, atitinkamai, augsiančios įtampos su Kinija. Japonija yra įsitraukusi į kelis teritorinius ginčus su Rusija, Pietų Korėja, Kinija ir Taivanu.
