Vėstantys orai primena, kad artėja peršalimo ligų sezonas. Tačiau jo galima išvengti – kai kurie augalai turi veikiančių kaip antibiotikai medžiagų.
Gydo uždegimą
Nuolatinio streso, įtempto darbo paveiktas organizmas dažnai nepakelia vėstančių orų siunčiamų išbandymų. Sloga, kosulys, gerklės skausmas, karščiavimas – ruduo atneša daug nemalonių negalavimų.
Pajutę šiuos požymius savigyda pamėgę tautiečiai neretai griebiasi antibiotikų. Tačiau padėti ligos paveiktam organizmui šaltuoju metų laiku gali nemažai natūralių produktų.
Specialistai teigia, kad egzistuoja labai daug augalų, kurių sudėtyje esančios medžiagos veikia kaip antibiotikai, kitaip tariant, gydo uždegimą. Česnakai, svogūnai, garstyčių eterinis aliejus, arbatmedžių aliejus, krienai, pipirmėtės, greipfrutų sėklų ekstraktas (bet ne pats vaisius), čiobreliai, gvazdikėliai, raudonėliai, alijošiai, medetkos, ramunėlės, spanguolės ir dar daug kitų – tai tarsi gamtos dovanoti antibiotikai.
Spanguolės
Spanguolės ir bruknės – uogos „pusseserės“, jų derlius renkamas tada, kai kitų uogų sezonas jau pasibaigęs. Jos gardžiausios surinktos po pirmųjų rudens šalnų. Galima rinkti ir peržiemojusias. Tokios uogos saldesnės, tačiau yra praradusios dalį maistingųjų medžiagų.
Raudonos samanų gyventojos pasižymi gausiu gliukozės, sacharozės, fruktozės, organinių rūgščių, taip pat eterinių aliejų, vitaminų C, B1, B2, jodo, kalio druskų ir kitų medžiagų kiekiu. Šiose uogose „gyvena“ net 25 cheminiai elementai.
Taigi spanguolės ir bruknės ne tik gardžios, bet ir naudingos. Šios uogos turi šlapimą skatinančių savybių, mažina karščiavimą. Medumi gardintų spanguolių sulčių patariama gerti susirgus angina, bronchitu ar kosėjant. Būtent tokios sultys ir veikia kaip natūralūs antibiotikai.
Vaistažolės
Antibiotikams savo stiprumu prilygstantį poveikį turi ir čiobreliai, šalavijai, raudonėliai. Šie vaistingieji augalai veiksmingai gydo kvėpavimo takų infekcijas, gerklės skausmą. Vartoti ruošiami šių vaistažolių užpilai – vienas valgomasis šaukštas smulkintos žolės užpilama stikline verdančio vandens, palaikomai pusę valandos ir geriama 3 kartus per dieną. Sergant gerklės infekcijomis užpilas vartojamas gerklei skalauti.
Ypač stipriu antibakteriniu poveikiu pasižymi čiobrelių, raudonėlių eteriniai aliejai. Juos galima naudoti inhaliacijoms – įlašinti keletą lašų eterinio aliejaus į karštą vandenį.
Gal medetkos ir ne pačios puošniausios gėlės, bet darželyje joms turi atsirasti garbinga ir erdvi vieta. Mat jos yra ir vaistinis, ir dekoratyvinis augalas.
Sergant kvėpavimų takų ligomis praktikuojami šie gydymo būdai: 2 arbatinius šaukštelius medetkų žiedų užpilti 1 stikline verdančio vandens ir daryti inhaliacijas. Medetkų žiedų inhaliacijos švelnina kosulį. Segant sloga padės 20 g šviežių medetkų sulčių, 30 g šaltalankių aliejaus, 15 g tirpdyto kakavos sviesto, 10 g medaus ir 5 g bičių pikio. Šiame mišinyje suvilgykite vatos tamponėlius ir dėkite į nosies ertmes. Laikykite apie 20 minučių. Esant slogai rekomenduojama ir medetkų žiedų užpilu, atskiestu vandeniu, plauti nosies ertmę.
Jei sloga komplikavosi į sinusitą, lygiomis dalimis sumaišykite medetkų žiedų, aviečių lapų, žemuogių žolės, liepų žiedų, dobilų žiedų ir pušų pumpurų. Tada vieną valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 3 minutes pavirinkite ant silpnos ugnies, valandą palaukite ir perkoškite. Gerkite po pusę stiklinės 3 kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį.
3 valgomieji šaukštai medetkų žiedų, 3 valgomieji šaukštai ankstyvųjų šalpusnių lapų, 4 valgomieji šaukštai šalavijų lapų, 4 valgomieji šaukštai aviečių lapų, 4 valgomieji šaukštai piliarožių šaknų, 4 valgomieji šaukštai žąsinių sidabražolių žolės, 5 valgomieji šaukštai ąžuolo žievės pagelbės, jei kamuoja gerklės skausmai, angina, laringitas. Vieną valgomąjį šaukštą šių vaistažolių mišinio užplikykite 0,5 l verdančio vandens, palaikykite per naktį uždengtą ir šiltai apvyniotą. Ryte pavirinkite 7–10 minučių, perkoškite, ataušinkite ir skalaukite gerklę.
Jei vargina kosulys, pakilo temperatūra, užkimote, sumaišykite 4 valgomuosius šaukštus medetkų žiedų, 4 valgomuosius šaukštus ramunėlių žiedų, 5 valgomuosius šaukštus šalavijų lapų, 5 valgomuosius šaukštus dirvuolių. Tada vieną valgomąjį šaukštą vaistažolių mišinio užplikykite 0,5 l verdančio vandens, palaikykite per naktį uždengtą ir šiltai apvyniotą. Ryte pavirinkite 7–10 minučių ir perkoškite. Gerkite po vieną valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną.
Greipfrutų sėklų ekstraktas
Greipfrutų sėklų ekstraktas pasižymi labai stipriu baktericidiniu ir antivirusiniu poveikiu. Šis ekstraktas kartais vadinamas augalinės kilmės antibiotiku. Tačiau nuo įprastų antibiotikų, kurie dažniausiai veikia tik bakterijas, greipfrutų sėklų ekstraktas skiriasi tuo, kad naikina ne tik ligą sukėlusias bakterijas, bet ir įvairius mikrobus, virusus bei kitokius mikroorganizmus, parazitus ir grybelius.
Greipfrutų sėklų ekstraktas pasižymi unikaliomis savybėmis ir yra puiki profilaktinė priemonė nuo peršalimo, gripo. Jis padeda organizmui pasisavinti vitaminą C, tad stiprina imunitetą. Siaučiant gripo epidemijai, dukart per dieną reikėtų gerti po 5–10 ekstrakto lašų, ištirpintų vandens stiklinėje.
Jei sergate angina ar skauda gerklę, ją galite skalauti šilto vandens, 5 lašų alyvuogių aliejaus, greipfrutų sėklų ir bičių pikio tirpalu (skalauti ne mažiau kaip tris kartus per dieną).
Bičių pikis
Bičių pikis (propolis) – biologiškai aktyvi medžiaga. Tai stipraus, bet malonaus kvapo tamsiai pilka masė (cheminiu požiūriu – labai sudėtingas junginys). Ją sudaro įvairios kvapiosios medžiagos, vaškas, eteriniai aliejai, žiedadulkės. Pikyje yra mangano, cinko, vario, nikelio, kobalto, kalcio, kalio, fosforo, sieros, natrio, geležies ir magnio.
Jau žiloje senovėje žmonės žinojo, kad bičių pikis yra antimikrobinis, antivirusinis preparatas, mažinantis uždegimus, skausmą, skatinantis audinių atsinaujinimą ir stiprinantis imunitetą. Juo galima gydyti slogą, gerklės ar balso stygų uždegimą, viršutinių kvėpavimo takų ligas. Gydyti tinkamiausias 20 proc. aliejinis bičių pikio tirpalas. Jį reikia lašinti į nosį. Pikiu galima gydyti ir ausų uždegimus.
Alijošius
Alaviją (alijošių) daugelis mielai augina savo namuose. Tai ne tik puiki kambario puošmena, bet ir vaistas! Ar žinote, kam jis tinka? Šis visžalis augalas kilęs iš Pietryčių Afrikos. Stiebas stačias, šakotas. Lapai stori, mėsingi, sultingi, su spygliukais pakraščiuose. Drėgmę lapų viduje kaupia gleivinga masė.
Liaudies medicinos žinovai tvirtina, kad alijošius padeda sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, jį galima vartoti kaip profilaktinę priemonę organizmui stiprinti. Sergant sloga du kartus per dieną reikia įlašinti po 5–6 lašus šviežiai spaustų alavijų sulčių į kiekvieną šnervę. Veikia ne ką prasčiau nei naujausios kartos vaistai nuo slogos.
Imunitetui stiprinti 1–2 mėnesius vartokite po 20 ml šviežių alijošiaus sulčių 5 kartus per dieną. Jau po pirmų dviejų savaičių normalizuojasi organizmo fiziologinės funkcijos ir medžiagų apykaita.
Arbatmedžių eterinis aliejus
Didysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais. Tada, išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje, iš jo kvapių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J. Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes, o 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžių aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes.
Arbatmedžiai, iš kurio lapų spaudžiamas aliejus, auga Australijoje, drėgnose Naujojo Pietų Velso žemėse. Kai krūmas pasiekia 5–7 metrų aukštį, iš ką tik nuskintų smulkių šakelių distiliuojant gaminamas arbatmedžių aliejus. Beje, iš vieno arbatmedžio krūmo gautas ekstraktas telpa į 25 ml buteliuką.
Arbatmedžių aliejus veiksmingas gydant daugelį ligų – dažniausiai gerklės, ausų skausmus, sinusitą. Įlašinkite jo po 3–4 lašelius į arbatinį šaukštelį medaus ir vartokite tris kartus per dieną. Tai darykite tol, kol pasveiksite.
Krienai
Krienai turi fitoncidų – natūralių antibiotikų. Vaistams vartojamos krienų šaknys ir lapai. Pastarieji vartojami švieži, o šaknys pradedamos kasti rugsėjo pabaigoje – iki lapkričio, kol žemė įšąla, arba vegetacijos pradžioje balandį. Jos gali būti laikomos smėlyje arba šaldytuve.
Šaknyse yra vandens, riebalų, daug vitamino C (beveik tris kartus daugiau nei citrinose), mineralinių druskų (daugiausia kalcio, kalio, fosforo, magnio, vario, kobalto, arseno, geležies), eterinio aliejaus, glikozido sinigrino, kuris turi eterinio garstyčių aliejaus (nuo jo priklauso krienų skonis), alkaloidų, fermentų ir kt.
Krienai veikia kaip ir kiti dirginamų eterinių aliejų turintys augalai: puikiai naikina bakterijas, veikia kaip diuretikas, didina kraujotaką. Jų preparatai vartojami sergant infekcinėmis plaučių ligomis. Vartojami kaip atsikosėjimą lengvinantys vaistai.
Kosuliui, bronchų astmai gydyti sumaišykite šaukštą šviežiai tarkuotų krienų ir 3 šaukštus medaus. Šio mišinio vartokite po šaukštelį 5 kartus per dieną. Įsisenėjusiam kosuliui gydyti vartokite tarkuotus krienus, sumaišytus lygiomis dalimis su medumi. Vartokite po 10–20 lašų kas porą valandų visą dieną.
Jei skauda gerklę, reikia šaukštą susmulkintų krienų šaknų užpilti dviem stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti valandą ir nukošti. Sergant angina, burnos ir gerklės uždegimu gerklę galima skalauti vandeniu skiestomis krienų sultimis (santykis 1:20).
Parengė K. JUŠKAITĖ
