Rugsėjį baigėsi Lietuvos jaunučių sporto žaidynės, Panevėžys kartu su Klaipėda ir Šiauliais konkuravo antroje miestų grupėje ir liko viduriuke: mus aplenkė Klaipėdos jaunieji sportininkai, panevėžiečiai gali džiaugtis aplenkę šiauliečius.
Dviračių sporto įskaitoje mūsų miesto atstovai užėmė antrąją vietą, o šešiolikmetę Oliviją Baleišytę pagrįstai galima laikyti lydere. Neįtikėtina, tačiau šiemet perspektyvi sportininkė laimėjo viską, ką galėjo laimėti. Trenerių Antano Jakimavičiaus ir mamos Solveigos Baleišytės auklėtinei nebuvo lygių visose jaunučių sporto žaidynių treko, plento dviračių varžybose bei daugiadienėse lenktynėse Utenoje. Apie savo iškovotas pergales Olivija pasakoja be jokio pasipūtimo, mergina po šeštadieninės treniruotės ramiai vardino laimėtas taures ir mielai pasidalino įspūdžiais apie besibaigiantį sezoną.
– Olivija, dalyvavai aibėje varžybų, kurios įsiminė labiausiai?
– Šiame sezone pagrindiniai startai buvo Lietuvos jaunučių žaidynėse, kurios vyksta kas porą metų.
Tai – tarsi Lietuvos olimpiada. Savo amžiaus grupėje gali tik kartą dalyvauti. Vyksta plento, treko ir kroso dviračių varžybos. Plente buvo du etapai: individualus startas ir grupinės varžybos, kurios vyko Šiauliuose, laimėjau abejas lenktynes.
Per individualų startą plente kaip lyderė startavau paskutinė. Prasidėjo stipri liūtis, kruša, vanduo tiesiog plaukė gatvėmis. Treneris manė, kad pralaimėsiu. Per tokį orą rezultatas būna 10 sekundžių prastesnis. Tačiau pavyko laimėti. Nuostabu, kad ir tokiomis sąlygomis įrodžiau esanti stipriausia.
Iškart po dienos laimėjau grupines lenktynes. Po savaitės vyko treko varžybos, 5 rungtys: komandinis sprintas, komandinis persekiojimas, asmeninis sprintas, omniumas ir keirinas. Ir čia visuose startuose pavyko būti lydere ir finišuoti pirmai.
Laimėjome ir komandinį sprintą, ir komandinį persekiojimą, nugalėjau individualaus sprinto lenktynėse, keirine, omniume.
Rugsėjo antrą savaitgalį vyko paskutinės jaunučių žaidynių varžybos – kalnų dviračių kroso etapas Vilniuje. Reikėjo įveikti penkis ratus po 2,5 km. Trečiame rate griuvau, nukrito dviračio grandinė. Pirmavau pusę minutės, varžovės mane pavijo, maniau, viskas, nepavyks finišuoti pirmai. Visgi pavyko išsaugoti lyderės poziciją ir nugalėti šiose varžybose.
– Puikiai pasirodei ir daugiadienėse varžybose.
– Taip, vasarą vyko daugiadienės plento keturių etapų varžybos. Nugalėjau visuose etapuose, buvau pripažinta aktyviausia dviratininke. Organizatoriai minėjo, kad nebuvo nė vieno dviratininko, kuris viską būtų laimėjęs. Viena mano svajonių buvo laimėti visas jaunučių žaidynių lenktynes ir nugalėti daugiadienėse varžybose. Negaliu dar patikėti, kad pavyko tai įgyvendinti. Apetitas auga bevalgant: Lietuvos nebeužtenka, norisi pergalių Europoje, vėliau – ir pasaulio čempionatuose.
– Ar varžybose turi daug konkurenčių, rimtų varžovių?
– Labai įvairiai. Per žaidynes susirenka tikrai daug. Miestams skaičiuojasi taškai, tad sporto centrai deleguoja išties daug auklėtinių.
– Kuris rezultatas tave labiausiai pradžiugino?
– Omniumo varžybose yra asmeninis persekiojimas, tai mano stiprioji rungtis, jai mane ruošia treneris Antanas Jakimavičius. Kitąmet turėčiau dalyvauti jau Europos jaunių čempionate.
Šioje rungtyje pagerinau savo asmeninį rekordą, 2 km įveikiau per 2 min. 29 sek., žiemos rezultatą pagerinau 8 sekundėmis – didžiulis progresas. Treneris sakė, kad su šiuo rezultatu Europos čempionate jaunių gretose būčiau antra. Tad sunkus darbas žiemą ir visą sezoną atnešė vaisių.
– Dabar startuoji ir plento, ir treko lenktynėse, o ateityje kuriose lenktynėse norėsi skinti pergales?
– Tik treke, nes plente aukštesnio lygio nepademonstruočiau ir nepasiekčiau gerų rezultatų. Treke turiu daugiau galimybių atsiskleisti, dabar geriausiai man sekasi omniumo rungtis arba persekiojimas. Galbūt komandinio persekiojimo rungtyje kitąmet atstovausiu Lietuvos jaunių rinktinei.
– Kaip tau sekasi sprinte?
– Tam nesitreniruoju, tai nėra mano pagrindinė rungtis, tačiau ir ne silpniausia sritis. Rezultatai – normalūs, iš vietos mano startas gana geras.
– Kas tave paskatino rinktis šią daug ištvermės reikalaujančią sporto šaką?
– Į sportą mane atvedė triatlono treneris Bronius Kraujelis. Jis pastebėjo, kad mano pagrindinė stiprybė – dviračių rungtis. Jis įžvelgė mano talentą. Sėsdavau ant dviračio, pavydavau konkurentes ir nutoldavau. Aplinkiniai ėmė siūlyti persiorientuoti į dviračių sportą.
– Ar nebuvo gaila palikti triatlono?
– Vienerius metus lankiau ir triatloną, ir dviračius. Jaučiau, kad triatlone nebūčiau nieko įspūdingo pasiekusi, nedraugavau su bėgimu. Dviračiai mane traukė nuo mažų dienų. Pamenu, buvau penkerių, o visą vasarą praleidau su dviračiu.
– Tai kada išmokai važiuoti dviračiu?
– Galbūt ketverių metų. Buvo įdomu, kam tie ratukai, pasodino – važiuok. Dabar neįsivaizduoju savo gyvenimo be dviračio. Gyvenimas skirtas dviračių sportui.
– Kaip sekasi naujoje, Sporto, mokykloje?
– Mokausi dešimtoje klasėje. Pati mokykla puikiai tinka sportuoti, treniruotis, viską suspėju. Dienotvarkė intensyvi, diena prasideda nuo septynių ryto, o namo po vakarinės treniruotės grįžtu apie 19 valandą. Galbūt teks mažiau vykti į pasiruošimo stovyklas, čia, Panevėžyje, galima daryti po dvi treniruotes ir nepraleisti pamokų.
– Atskleisk, kokia tavo sėkmės paslaptis?
– Kantrus darbas, geri treneriai, jų dėmesys. Sako, kad įžvelgia manyje talentą, aš pati savęs negaliu vertinti. Norint viską laimėti, talentas būtinas. Šis sezonas jau baigiasi, varžybų nebebus. Dabar galvoju apie ateitį ir naująjį sezoną. Dar ruduo, tačiau mintys ir tikslai keliami kitiems metams. Nuo sausio atstovausiu jaunių grupei, čia varžybos – aukštesnio lygio, o jose – didesnė konkurencija, bus įdomu.
– Kiek namuose turi dviračių?
– Namuose turbūt nė vieno. Treniruotėse sportuoju su keturiais: treko, plento, kroso ir hibridiniu treko dviračiu, skirtu važiuoti plentu.
– Kokios ateities svajonės?
– Artimiausios susijusios su Europos jaunių čempionatu, jame norėčiau užsikabinti medalį, pakilti ant prizininkų pakylos, nesvarbu, ant kurio laiptelio. Dar po poros metų norėčiau tapti Europos čempione. Svajonėse – spalvoti, ryškūs pasaulio čempionės marškinėliai. Štai šitie jums už nugaros (red. past., – šypsosi ir rodo ranka į ant sienos pakabintus, įrėmintus marškinėlius, kuriuos vilkėjo Simona Krupeckaitė).
Linas JOCIUS
