Artėjant savivaldos ir tiesioginiams merų rinkimams iš Seimo rūmų viena po kitos sklinda geros žinios: jau nuo spalio 35 litais didinama minimali alga, nuo kitų metų liepos – keliolika litų pensijos, ligos pašalpas ketinama mokėti tokias, kokios buvo prieš krizę.
Pasiligoję dirbantys žmonės vengia imti nedarbingumo pažymėjimus, nes bijo, kad neišgyvens iš menkos pašalpos. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Geros žinios
Ekonomistai teigia, kad normaliose valstybėse priimta įvairias išmokas periodiškai indeksuoti, todėl ten valdžios galimybės spekuliuoti rinkėjų jausmais dalijant neva dovanėles labiau ribotos nei Lietuvoje.
Maksimalias „Sodros“ draudžiamąsias pajamas siūloma pakelti nuo 4 tūkst. 761 Lt iki 7 tūkst. 440 litų, todėl padidėtų motinystės pašalpos, o ligoniams kompensuoti iki 85 proc. darbo užmokesčio.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su šiais siūlymais sutinka iš dalies. Ministerija siūlo susirgusiems ir nedarbingumo pažymėjimą turintiems žmonėms nuo trečios iki septintos ligos dienos mokėti 80 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio pašalpą. Kaip žinia, dabar ligoniai pirmąją savaitę, išskyrus už pirmąsias dvi dienas, kurias kompensuoja darbdavys, gauna tik 40 proc. turėto darbo užmokesčio dydžio pašalpą.
Ligos pašalpos buvo sumažintos nuo 2009 metų gegužės mėnesio, motyvuojant ekonominiu sunkmečiu ir galimu piktnaudžiavimu nedarbingumo pažymėjimais.
Ligos pašalpų gavėjų iš karto ėmė mažėti. 2009-aisiais jų dar buvo 580 tūkst., o 2010-aisiais – jau tik 400 tūkst.
Nuo 2011 metų gavusiųjų ligos pašalpas vėl ėmė pamažu daugėti. 2011-aisiais ir 2012-aisiais jų buvo atitinkamai 468 tūkst. ir beveik 469 tūkst., 2013-aisiais – 582 tūkst.
Galės nusipirkti bent vaistų
Nors per krizę buvo smarkiai išaugęs nedarbas, gydytojai iš karto pradėjo skambinti pavojaus varpais, jog pasiligoję dirbantys žmonės vengia imti nedarbingumo pažymėjimų, nes bijo, kad neišgyvens iš menkos pašalpos.
„Be to, žmonės nerimauja dėl darbo vietos. Sirgdami neima biuletenių, nes bijo prarasti darbą. Situacija tikrai negera. Jeigu būtų padidintos ligos pašalpos, žmonės jaustųsi šiek tiek saugesni“, –„Sekundei“ teigė Panevėžio poliklinikos Bendrosios praktikos skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė prakalbo apie tai, apie ką jau seniai šaukia medikai, darbdaviai ir visuomenė. Pasak jos, žmonės sirgdami eina į darbą, užkrečia kitus. Tuo skundžiasi ir verslininkai. Ministrė tikisi, kad pasiūlymui didinti tas pašalpas pritars ir šį klausimą rytoj svarstysianti Vyriausybė.
Skaičiuojama, kad pašalpas padidinus iki 80 proc. turėto darbo užmokesčio, „Sodros“ biudžete papildomai reikės surasti 115,4 mln. litų.
Teisingiausia – nuolat indeksuoti
Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto darbuotojas, profesorius, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka teigia, kad nedarbingumo pašalpų dydžius reikėjo peržiūrėti jau seniai. Dabar galiojanti tvarka, kai už dvi pirmąsias ligos dienas darbuotojui moka darbdavys, o nuo 3 iki 7 dienos imtinai ligonis gauna 40 proc., nuo 8 dienos – 80 proc. turėto kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką iš „Sodros“, nėra socialiai teisinga.
„Ligos išmoka bene vienintelė, kurios nauda gali įsitikinti mokesčius mokantis žmogus. Juk tie tėvai, kurių vaikai jau dideli ir kurie nebeplanuoja daugiau atžalų, negaus motinystės ar tėvystės pašalpų. Tikimybės, kad sulauks pensijos, irgi nėra. O suserga daugelis“, – paaiškino jis.
Pasak R. Lazutkos, daugelyje užsienio šalių taip pat laikomasi principo už pirmas ligos dienas kompensuoti labai nedidelę dalį darbo užmokesčio arba visai jo nekompensuoti. Ten dėl to didelių problemų nekyla, nes darbuotojai turi pakankamai lėšų dvi ar tris dienas išgyventi be kompensacijų.
Už kitas kelias ligos dienas sumoka darbdavys ir tik vėliau – socialinio draudimo sistema.
Lietuva irgi pasirinko panašų modelį, tačiau gyvenimas parodė, kad jis mūsų šaliai nelabai tinkamas. Mat Lietuvoje darbo užmokestis ir pragyvenimo lygis gerokai skiriasi nuo Vakarų Europos šalių.
Profesoriaus teigimu, susirgę žmonės vengia imti nedarbingumo pažymėjimą, nes jų šeimos biudžetui tos kelios dienos, kai gaus mažiau pinigų, skaudžiai atsiliepia.
„Statistika rodo, kad per krizę gyventojų sergamumas didėjo, bet gavusiųjų ligos pašalpas mažėjo“, – kalbėjo jis.
Pasak R. Lazutkos, tiek ligos pašalpos, tiek kitos išmokos turėtų būti reguliariai indeksuojamos, atsižvelgiant į šalies ekonominius rodiklius. Kitose valstybėse yra nustatyta aiški išmokų indeksavimo tvarka.
Kels minimalų atlyginimą ir pensijas
- Nuo spalio 1 dienos minimali alga didėja nuo 1000 iki 1035 Lt. Valdžia nuo kitų metų pradžios jos daugiau didinti neketina, motyvuodama, kad dėl įtemptos geopolitinės padėties nėra aiškios valstybės finansų perspektyvos.
- Tiesa, valdančioji koalicija vis tiek žada, kad minimali alga kitais metais bus didinama dar kartą, tačiau neaišku kada.
- Valdančiosios partijos sutarė nuo kitų metų liepos bazinę pensiją ir draudžiamąsias pajamas didinti po 14 litų. Dėl to vidutinė pensija turėtų didėti maždaug 16 litų.
- Besišaipantiesiems iš tokio menko pensijų didinimo premjeras Algirdas Butkevičius atšauna, kad pensijoms kelti būtų skiriama tris kartus didesnė suma, jeigu nereikėtų jų kompensuoti.
Inga SMALSKIENĖ
