Ką tik duris atvėrusį ekologiškame iš šiaudų ir molio pastatytame name įkurtą Upytės tradicinių amatų centrą netrukus unikalumu pranoks kitas ekologiškas statinys Panevėžio rajone. Kino centro „Garsas“ direktorė Genė Pučinskienė Bernatonių kaimo gale, ant Sanžilės upės kranto, šiais metais planuoja atidaryti iš molio ir šiaudų pastatytą kaimo turizmo sodybą, pavadintą Sanžilės vila.
Įkvėpė amatų centras
Baigiamas rengti 450 kv. m ploto pastatas iš tiesų labiau primena vilą ar nedidelį dvarelį nei namą. Prieš jį 912 tūkst. litų kainavęs vadinamasis Upytės šiaudų namas atrodo gana kukliai.
G. Pučinskienė neatskleidžia, kokia jos kuriamos kaimo turizmo sodybos, kurios statybas remia Europos Sąjunga, sąmata.
„ES dengs 65 proc. statybos išlaidų. Kai viską baigsime, tada ir suskaičiuosime, kiek ji kainavo“, – „Sekundei“ teigė šeimininkė.
G. Pučinskienę statyti ekologišką namą iš šiaudų ir molio įkvėpė Upytės tradicinių amatų centras. Sužinojusi apie Upytės bendruomenės projektą, ji labai susidomėjo, dalyvavo praktiniuose mokymuose statyti iš šiaudų ir molio. Kultūros darbuotoja presavo šiaudus, minkė molį, tinkavo juo sienas – susipažino su ekologiškos statybos pradžiamoksliu.
G. Pučinskienė surinko ir daug informacijos apie tokių namų statybas, važiavo jų apžiūrėti.
Tiesa, iš pradžių vaizdingame 2 hektarų sklype Bernatonių kaime ji svajojo pasistatyti nedidelį namą savo šeimai, tačiau paskui jai gimė mintis kurti kaimo turizmo sodybą.
„Pagalvojau, kad sklypas labai tam tinkamas. Bent jau mane ši vieta labai žavi. Galbūt todėl, kad primena Pakiršinio kaimą Radviliškio rajone, kur užaugau. Ten irgi šalia buvo miškas, upė, kuri pavasarį ištvindavo ir apsemdavo lieptą. Beje, kai padėjome kaimo turizmo sodybos pamatus, Sanžilė irgi ištvino. Tais metais visur buvo dideli potvyniai. Metus nieko nedarėme, žiūrėjome, kas bus kitais. Daugiau mūsų sklypo vanduo neapsemia“, – pasakojo G. Pučinskienė.
„Garso“ vadovė namą stato trejus metus. Tad ji nesistebi, kad taip ilgai užtruko Upytės amatų centro statyba. Pasak moters, statyba iš šiaudų ir molio reikalauja laiko, specifinių žinių, kantrybės ir tikėjimo tuo, ką darai. Tai visiškai kitokia statyba nei įprasta.
„Aš žinojau, kad nebus lengva. Bet nenorėjau įprasto namo, kurį reikia šiltinti, rengti vėdinimo sistemas. Norėjau pigiai išlaikomo gyvo namo, kuriame vasarą vėsu, o žiemą šilta“, – sakė ji.
G. Pučinskienė mano, kad tokia kaimo turizmo sodyba visiems norintiems leis praktiškai pasitikrinti, ar ekologiškų namų statytojų ir savininkų liaupsės jiems atitinka tikrovę. Panevėžio rajone yra privačių namų iš molio ir šiaudų, tačiau tokia kaimo turizmo sodyba bus pirmoji.
Architektas, į kurį moteris prieš kelerius metus kreipėsi su prašymu padaryti sodybos projektą, sužinojęs, kad bus statoma iš šiaudų ir molio, nepatikliai nužvelgė užsakovę.
„Aš projektą padarau, o jūs į sienas dėkite, ką norite“, – pamena anuomet jai pasakytus specialisto žodžius ponia Genė.
Pasak jos, ir dabar žmonės į tokius statytojus kaip ji žiūri su nuostaba, tačiau bent jau nebelaiko ateiviais.
Vietinių meistrų nerado
Nors dar nebaigtas įrengti sodybos vidus, nesutvarkyta aplinka, o kieme dar nėra ūkinio ir pirties pastatų, akivaizdu, su kokia meilė šeimininkė ją kuria.
G. Pučinskienė juokauja, kad tiek apie sienų statymą, tiek apie stogo dengimą galėtų parašyti atskiras knygas. Jai nepavyko vietoje rasti šiuos darbus galinčių atlikti arba mokytis dirbti ekologiškomis medžiagomis norinčių meistrų, teko kviestis iš kitur. Moteris ir pati pridėjo ranką prie namo. Vienoje iš menių ji moliu ir ąžuolo kaladėmis dekoravo sieną, nulipdė lentynas – lizdus.
Šioje menėje, kurioje stovi ir molinė duonkepė, akį traukia neįprastas paveikslas, kurį šeimininkė vadina teisybės langu. Priėjus arčiau paaiškėja, kad tai stiklu uždengtas ir įrėmintas nedidelio paveikslo dydžio sienos lopinėlis. Jame matyti natūralūs šiaudai – lygiai tokie pat, kokie sudėti sienose, tik neužtinkuoti moliu.
Į akis krinta ir nelygios menės sienos. G. Pučinskienė sako, kad būtent tokių ir norėjo. Tiesa, jai teko ilgai įtikinėti meistrus nesistengi labai lygiai padengti sienų moliu.
Beje, šiaudus namui – per tūkstantį ryšulių – ji įsigijo iš Upytės eksperimentinio ūkio, kuris jų parūpino ir Tradicinių amatų centro pastatui. G. Pučinskienė gyrė šio ūkio šiaudų kokybę. Nendres stogui atsivežė iš Šiaulių.
Ant namo išorės moliu darytus užrašus, o didžiojoje menėje koliažą iš molio – apsikabinusias moters medžio ir vyro medžio figūras – kūrė profesionali dailininkė.
Tačiau „Gyvybės medis“, kaip ir kiti baltų kultūros simboliai pastate, yra G. Pučinskienės idėjos.
„Didžiojoje, Gyvenimo menėje, norėjau kūrinio, kuris atspindėtų gyvenimo laikinumą ir kartu nenutrūkstamą ratą“, – pabrėžė kultūros darbuotoja.
Pirmojo namo aukšto visose erdvėse bus molinės aslos, antrajame, kur įrengti gyvenamieji kambariai, bus sudėtos įprastos grindys. Pastatas bus šildomas geoterminiu šildymu.
Nors sodyba dar neįrengta, G. Pučinskienė nuolat sulaukia besidominčiųjų ekologiška sodyba. Moteris juokauja, kad priėmė ne vienus ekskursantus.
„Puiku, kad žmonės domisi. Aš mielai dalinuosi patirtimi“, – sakė ji.
Inga SMALSKIENĖ
