Plūduriuojantys pastatai leis žmonėms apsigyventi vandenynuose ir jūrose
Žodžiu „startuolis“ (start-up) iki šiol vadintos nedidelės, veiklą ką tik pradėjusios bendrovės, siekiančios įgyvendinti inovatyvią idėją. Galbūt netolimoje ateityje taip galėsime įvardyti ir naujas miniatiūrines valstybes.
Ant vandens plūduriuojančio miesto valstybės viziją plėtoja prieš penkerius metus įkurta JAV organizacija „The Seatsteading Institute“. Jai vadovaujantis amerikietis Patri Friedmanas, „Google“ programuotojas ir ekonomisto Miltono Friedmano anūkas, mano, kad pirmieji žmonės tokiame mieste galėtų įsikurti 2024 m. ir gyventi nepriklausomi nuo išorinio pasaulio. Atvykėliai sugebėtų apsirūpinti tiek maistu, tiek energijos ištekliais.
Svarbiausia, kad naujojo miesto valdymo formą galėtų pasirinkti patys gyventojai, jie nebūtų pavaldūs kitos pasaulio šalies įstatymams, o pati valstybė dreifuotų niekam nepriklausančiuose tarptautiniuose vandenyse. Ši vieta neturėtų virsti dar viena nedidele mokesčių rojaus oaze. P. Friedmano teigimu, toks nepriklausomas miestas būtų alternatyva reguliavimo naštą didinančioms Vakarų valstybėms, jame priimtiniausią valdymo formą galėtų siūlyti Silicio slėnio novatoriai. Tiesa, tokie pareiškimai primena praėjusio amžiaus pradžios įvykius Rusijoje, kur komunizmo idėjų šalininkai taip pat bandė įvesti naują pasaulio tvarką, tik šįkart tai nori padaryti dešiniosios politinės krypties atstovai.
Galbūt šį sumanymą būtų galima laikyti utopine idėja, bet technologijos tai iš tiesų gali leisti įgyvendinti. Praėjusiais metais olandų bendrovės „DeltaSync“ atlikta galimybių studija parodė, kaip ant vandens būtų galima sukurti funkcionuojantį metropolį. Jo pagrindu turėtų tapti plūduriuojančios platformos – kesonai – iš betono, plieno ir plastiko. Šiuos būtų galima jungti į didesnes struktūras, plėsti, performuoti ar išardyti.
Šio tipo technologija jau naudojama Olandijoje gyvenamiesiems namams ant vandens statyti, o minėtoji „DeltaSync“ yra suprojektavusi plaukiojantį konferencijų paviljoną, kurį galima nutempti į bet kurį uostą. Ant tokių platformų įkurtas miestas valstybė nebūtinai turėtų laikytis vienoje vietoje, bėgant laikui jį būtų galima nutempti kitur.
Pagal bandomąjį projektą numatomas 2,5 tūkst. kv. m dydžio miestas, kuris būtų prišvartuotas Fonsekos įlankoje, Ramiajame vandenyne. Čia turėtų įsikurti 225 gyventojai, kurie patys sutiktų finansuoti statybas. Apskaičiuota, kad jos galėtų kainuoti apie 120 mln. JAV dolerių. Norinčiųjų apsigyventi ateities mieste neturėtų stigti – jau dabar šiame projekte pasiryžę dalyvauti pusė tūkstančio žmonių. Tačiau, kaip nurodo patys projekto sumanytojai, kur kas didesnis iššūkis laukia bandant įtikinti kurią nors valstybę, kurios teritorijoje iš pradžių būtų prišvartuotas miestas, kad jam būtų suteikta tam tikro lygio autonomija.
Nepaisant to, ar šis utopinis sumanymas virs realybe, plaukiojančios architektūros statinių ateityje turėtume išvysti dažniau. Tai puiki galimybė valstybėms ar miestams, kurių plėtrą apriboja žemės trūkumas ar gamtosaugos reikalavimai.
