Nevėžio upės maždaug porą kilometrų ties Kultūros ir poilsio parku planuojanti išvalyti Panevėžio savivaldybė suspėjo į nuvažiuojantį traukinį. Aplinkos ministerija pripažino, kad vandens telkinius valyti dalimis tėra neįtikėtinai brangus lėšų švaistymas – už milijonus litų išvalyta dalis dugno per keletą metų vėl uždumblėja. Tokiam vandens telkinių valymui per 2007–2013 m. Lietuva išleido per 100 mln. Lt Europos Sąjungos paramos.
Per ateinančius šešerius metus dumblui iš upių ir ežerų valyti Lietuvai ES atseikės preliminariai 80 mln. Lt. Šių pinigų savivaldybėms nebematyti. Vandens telkinių švarinimą į savo rankas žada perimti Aplinkos ministerija ir kuopti nebe po dalį telkinių, o išvalyti labiausiai užterštus.
„Savivaldybės daugiau dėmesio skirdavo su turizmu, rekreacija susijusiems projektams, o vandens telkinių ekologinė būklė likdavo antrame plane. Išvalytas telkinio ruožas per kelerius metus vėl uždumblėja. Tai visiškai neracionalus lėšų leidimas. Tą pamoką jau išmokome. Lėšos turės būti skiriamos nebe dalims, o visam telkiniui valyti. Net ir upėms, nes teršalai jomis nuo pat taršos šaltinio atiteka iki pat Baltijos jūros“, – „Sekundei“ teigė ministerijos Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas.
Pavojaus varpai Panevėžio telkiniams
Prieš trejetą metų įvertintų šalies vandens telkinių būklę ministerijos užsakymu grupė mokslininkų tiria dar kartą. Pasak D. Krinicko, numatomų valyti telkinių sąrašą tvirtins Vyriausybė, nebe regionų plėtros tarybos, kaip iki šiol.
D. Krinickas pripažįsta, kad planuojamos skirti 80 mln. Lt ES paramos išvalyti visiems užterštiems, uždumblėjusiems ežerams ir upėms neužteks, todėl bus atsižvelgiama į ekspertų rekomendacijas ir ekologinę telkinio būklę.
Vandens telkinių būklę vertinę mokslininkai tarp trylikos labiausiai užterštų įtraukė ir Panevėžio rajone netoli Ėriškių esantį Stepanionių tvenkinį. Pasak D. Krinicko, jis jau priskiriamas rizikos grupės telkiniams, kurių ekosistemai dėl didelio užterštumo iškilęs pavojus.
Mokslininkai pavojaus varpais skambina ir dėl Panevėžio „Ekrano“ marių bei Nevėžio upės. D. Krinicko tvirtinimu, šių telkinių būklė tėra patenkinama.
„Panevėžio regione intensyvi žemės ūkio veikla ir čia veikiančios pramonės sektorius lemia, kad telkiniuose viršijamos leistinos teršalų normos“, – paaiškino D. Krinickas.
Žinia apie Stepanionių tvenkinio dugne nusėdusius teršalus buvo naujiena ir Regiono aplinkos apsaugos departamentui, ir rajono merui Povilui Žaguniui.
„Šitas tvenkinys niekada nebuvo valytas ir nė tokių minčių nėra buvusių. Kad jam iškilęs toks pavojus, net nežinojau. Tikrai nebūsiu prieš, jei ministerija nuspręs jį išvalyti“, – teigė meras.
Pusantro milijono spės išleisti
Nors Aplinkos ministerija jau atvirai kalba apie beprasmišką telkinių valymą dalimis, Panevėžio savivaldybė stengiasi suspėti ES lėšas išleisti porai Nevėžio kilometrų išvalyti.
Pasak projekto vadovės, Savivaldybės ekologės Rūtos Taučikienės, su jungtinės veiklos sutartį sudariusiomis bendrovėmis „Hidrum“, „Viešųjų pirkimų ekspertų grupė“ bei viešąja įstaiga „Grunto valymo technologijos“ jau pasirašyta rangos darbų sutartis ir pavasarį turėtų prasidėti Nevėžio valymo darbai. Iš upės ruožo tarp Nemuno ir Savitiškio gatvių pašalinti dumblą kainuos 1,5 mln. Lt.
R. Taučikienė tikina, kad čia pinigai nebus išleisti neracionaliai.
„Panevėžio atveju valyti upės dalį yra efektyvu, nes Nevėžio dugne dar nuo sovietmečio užsilikusi pramonės įmonių tarša. Dabar pramonė nebėra tokia intensyvi ir tarša nebėra tokia didelė“, – aiškina Savivaldybės atstovė.
Dumblo ieškojo kaip aukso
Kad panaudotų upei valyti numatytą ES paramą, Panevėžio savivaldybė turėjo verstis per galvą ir įrodinėti, kad Nevėžio dugne esama užteršto dumblo.
Iš pradžių buvo planuota išvalyti Nevėžio ruožą per patį miesto centrą – nuo Smėlynės iki Stoties g. Tačiau pernai vasarą atvažiavusi dumblo siurbti Visagino įmonė „Vandens erdvė“ pranešė skandalingą naujiena: Savivaldybė ES lėšas nori išleisti siurbti dumblui, kurio nėra. Visaginiečiai Nevėžio dugne aptiko ne dumblą, bet žvyrą.
Savivaldybė įmonei liko nesumokėjusi už pasiruošimo darbus, o visaginiečiai pinigus tikisi atgauti per teismą. Tačiau Savivaldybė suskubo ieškoti dumblo kitoje Nevėžio vietoje ir tvirtina jo suradusi. Tiesa, tokią išvadą jai pateikė dumblą valysianti įstaiga „Grunto valymo technologijos“. Ji dar 2006-aisiais buvo apskaičiavusi, kad Nevėžio dugne nuo Smėlynės g. iki Stoties g. nusėdę dešimtys tūkstančių kubų mistinio dumblo.
Nevėžiui – liūdnos prognozės
Panevėžio savivaldybės ekologo Valdo Mačikėno nestebina liūdnos mokslininkų prognozės Aukštaitijos sostinės telkiniams.
Anot jo, marių ir Nevėžio upės taršą lemia daug faktorių, ne vien sovietmečiu Panevėžyje klestėjusios pramonės palikimas.
„Nevėžis nėra srauni upė, didelis vandens trūkumas. Vieną pavasarį medžiams sulapojus vos per tris dienas Nevėžyje vandens lygis nukrito 1,5 m. Ne veltui sovietiniais laikais iš Šventosios perpumpuodavo vandenį į Nevėžį, kad palaikytų bent minimalų debitą“, – kalbėjo V. Mačikėnas.
Nevėžio perspektyvų ekologas sako nesiimantis prognozuoti, bet, anot jo, prezidento A. Smetonos laikais garlaivis plaukdavo iki Babtų, tai šių dienų gyventojams neįsivaizduojama.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
