Kad šalies aukštajame moksle yra problemų, kalbama jau ne vienerius metus. Studentai neseniai kūrė viziją, koks aukštasis mokslas turėtų tapti per artimiausius penkiolika metų ar net greičiau. Ir nors tai tik vizijos, manoma, kad joms įgyvendinti galimybių yra.
Anot Pauliaus Baltoko, tyrimai rodo, jog daugiau nei pusė dabartinių studentų susiduria su finansiniais sunkumais. VDUSA nuotr.
Studentai skundžiasi nepragyvenantys
Studentų manymu, iki 2030 metų turėtų keistis valstybės požiūris į aukštąjį mokslą, ir tai būtų vienas esminių pokyčių. Pasak Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko, pirmiausia reikėtų didinti finansavimą šiai sričiai – tuomet esą dalis bėdų išsispręstų.
P. Baltoko teigimu, dabar besimokantiesiems labai sunku išgyventi.
„Stipendijos velniškai mažos, – tiesiai šviesiai sako Studentų sąjungos vadovas. – Jos svyruoja nuo 90 iki 340 ar 350 litų.“
Studentai norėtų didesnio paskatinimo gerai besimokantiesiems. Pavyzdžiui, kad 9,5–10 balų vidurkį turintys jaunuoliai gautų kažką panašaus į minimalią algą.
P. Baltokas sako, jog tokiems aukštiems studijų rezultatams pasiekti reikia daug pastangų. Tad laiko užsidirbti nebelieka, o išgyventi iš 350 litų – vargiai įmanoma. Vidutinė bendrabučio kaina yra 180–190 litų, kainuoja visuomeninis transportas tiek mieste, tiek užmiestyje. O pinigų reikia ne tik gyvenimui, bet ir mokslo priemonėms – knygoms, kurių ne visada turi bibliotekos, kompiuteriui ir kitkam.
„Nėra taip, kad studentai geria alų ir valgo duoną iš tos stipendijos“, – patikino „Sekundę“ Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.
Ir tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė dabartinių studentų susiduria su finansiniais sunkumais.
P. Baltoko manymu, įrodymų, kad šioje srityje būtini pokyčiai, pakanka. Be stipendijų didinimo, reikėtų koreguoti ir dabartinę jų skyrimo tvarką – ji labai nevienoda.
Norėtų lankstumo
Užsienyje studentai gauna gerokai didesnes stipendijas. P. Baltoko teigimu, vidutinė stipendija ten siekia 350 eurų. Net Estijoje stipendijos didesnės, jau nekalbant apie Vokietiją, Prancūziją.
Studentų manymu, pagerinti socialinę padėtį galima ir greičiau nei iki 2030 metų. Esą pinigų kitoms sritims – krašto apsaugai, pensijoms kompensuoti ir kitoms išmokoms – atsiranda, o aukštasis mokslas ir studentai tebelaukia savo eilės.
„Gaila ir pikta, kad aukštasis mokslas lieka nuošalyje“, – sako Studentų sąjungos prezidentas.
Stipendijų didinimas, P. Baltoko manymu, bene greičiausias būdas kažką pakeisti. Kitos studentų vizijos – sunkiau įgyvendinamos ir reikalaujančios daugiau laiko.
Jaunimo manymu, itin sunkiai akademinei bendruomenei sektųsi vaduosis iš konservatizmo. Tačiau vis tiek norima, kad būtų lankstesnis studijų procesas, daugiau pasirenkamųjų dalykų, o studentai turėtų didesnę pasirinkimo laisvę.
Iki 2030 metų studentai norėtų gauti ir daugiau laisvės modeliuoti savo krūvį – patys spręsti, kiek laiko truks studijos, kiek modulių bus mokomasi per semestrą, ir panašiai. Pasak P. Baltoko, kelios aukštosios mokyklos stengiasi dirbti lanksčiau, tačiau ir jas riboja teisės aktai.
„Gamina pagal štampus visus vienodai“, – Studentų sąjungos vadovas apgailestauja, kad aukštosios mokyklos nėra orientuotos į individualybių ugdymą.
P. Baltokas nemano, kad, leidus studentams rinktis, bus parengiami niekam tikę specialistai – mokęsi daug įvairių dalykų, bet gerai jų neišmanantys. Pasak jo, turi būti numatyta, kiek mokomasi tai specialybei reikalingų dalykų. Pavyzdžiui, mokantis chemijos 60 proc. studijų būtų skiriama tos srities specialistui paruošti reikalingų dalykų, o likusią dalį studentas galėtų rinktis, ko mokytis – kad ir vadybos.
Kompleksiškas požiūris
Panevėžio kolegijos vadovas Egidijus Žukauskas mano, kad kalbant apie stipendijas, reikia galvoti kompleksiškai. Viena socialinė grupė būtų skatinama kitų sąskaita. Europos Sąjungoje esame vieni paskutinių pagal atlyginimų, pensijų dydį. E. Žukausko manymu, dėl gabių studentų paskatinimo reikėtų svarstyti, tačiau tai daryti pamatuotai. Yra įvairių skatinimo būdų. Vienas tokių – Erasmus programos, kur studentai užsienio šalyse įgyja patirties, semiasi žinių. Galbūt būtų galima apmokėti už bendrabutį, kompensuoti kompiuterio įsigijimą ir panašiai – skatinimo formų galėtų būti įvairių.
„Jei norime skatinti geriausius, reikėtų tai daryti plačiau“, – mano E. Žukauskas, neabejojantis, jog gana dabar skiriamų 15 kreditų pasirenkamiesiems dalykams asmenybei ugdyti.
Daiva SAVICKIENĖ
