Danų kilmės verslininkas Sørenas Finkas-Jensenas prieš penketą metų ryžosi neįtikėtinam poelgiui – per pasaulinės krizės įkarštį jis metė vadovaujamą darbą bendrovėje „Microsoft“ ir nusprendė įsteigti IT įmonę Lietuvoje. IQ ekonomikos redaktoriui Andriui Matuliauskui jis sako, kad tai buvo pats geriausias metas imtis savo verslo.
Kada ir kaip pirmą kartą susidūrėte su Lietuva?
– Kai buvau jaunesnis ir dirbau vienai danų bendrovei, Danijos finansų ministerija paskelbė konkursą sukurti Lietuvos Vyriausybei skirtą mokėjimo sistemą. Tai turėjo būti mūsų vyriausybės dovana lietuviams. Mano įmonė laimėjo šį konkursą, o būsimoji sistema turėjo būti paremta „Navision“ sprendimu. Pirmą kartą į Lietuvą atvykau 1996 m. tikėdamasis rasti vietos partnerių, kurie galėtų kuriamą sistemą pritaikyti lietuvių kalbai. Tai buvo tuo metu nedidelė „Alnos“ grupė.
Kaip nusprendėte steigti įmonę tokiu metu, kai visas pasaulis išgyveno ekonomikos recesiją?
– Tuo metu ėjau aukštas pareigas bendrovėje „Microsoft“, vadovavau Europos smulkiojo ir vidutinio verslo padaliniui. Tai apytiksliai 3 tūkst. žmonių ir 5 mlrd. JAV dolerių pajamų. Vis dėlto supratau, kad noriu imtis kažko kito ir pabandyti pats ką nors sukurti.
Pasikalbėjęs su įvairiais žmonėmis supratau, kad daug verslų naudoja senstelėjusius sprendimus, o jie gali būti atnaujinti. Verslo sprendimų programinės įrangos sritis yra konservatyvi ir tobulėja labai lėtai. Tokių technologinių pokyčių kaip kompiuterinių žaidimų srityje čia nėra. Tai buvo galimybė. Todėl liepos 1 d. 1 val. nakties išsiunčiau laišką 500 adresatų, kuriame pasakiau, kad palieku „Microsoft“ ir imuosi savo verslo.
Manau, kad 2009-ieji buvo geriausias metas steigti bendrovę, nors visi aplinkui manęs klausė, gal išprotėjau? Ekonominės sąlygos buvo pasibaisėtinos, bet buvo lengva rasti daug gerų darbuotojų. Šiandien jų pritraukti kur kas sunkiau negu 2009–2010 m.
Pagrindinė mūsų įmonės veiklos kryptis – padėti atnaujinti verslo programinę įrangą kuriant specialius įrankius ir automatizuojant procesus. Tiesa, nesame vieninteliai, panašias paslaugas pasaulyje siūlo 5 tūkst. konkurentų. Tačiau nuosekliai augame ir šiandien įvairiose šalyse turime 70 žmonių. Kai 2009 m. įkūriau bendrovę, joje dirbau tik aš ir 3 programuotojai.
Kuo ypatingos jūsų teikiamos paslaugos?
– Asmeniniams kompiuteriams skirtas programas nesunku atnaujinti, vos pasirodo naujesnė jų versija. Didelių įmonių naudojamą programinę įrangą atnaujinti ne taip paprasta, nes ji pritaikyta specifiniams poreikiams, duomenų masyvai unikalūs. Todėl verslas pasikliauja gerokai senstelėjusiais sprendimais ne dėl to, kad negali įpirkti naujų, o norėdamas išvengti ilgo ir sudėtingo atnaujinimo proceso. Kuriame specialius įrankius, kurie leidžia darbą automatizuoti, jį atlikti greičiau ir paprasčiau, sumažinti žmogaus programavimo klaidų tikimybę. Taip mes apie 50–60 proc. sumažiname ankstesnę programuotojų darbo apimtį, tad dabar jie gali užsiimti kitais dalykais.
Lietuvą pasirinkote neatsitiktinai. Kokios buvo pagrindinės priežastys?
– Jūs teisus, tai neatsitiktinumas. Lietuva – viena pirmųjų vietų visoje Europoje, kur įdiegta „Navision“ sistema. Vadinasi, čia žmonės buvo sukaupę keliolikos metų patirtį dirbdami su šiais verslo sprendimais. Kitas svarbus veiksnys – Lietuva yra ES narė.
Trečia, lietuvių pasirengimas dirbti su tokiais techniniais dalykais kaip duomenų bazių sistemos. Vakarų šalyse su tuo norinčių dirbti žmonių rasti vis sunkiau, nes tam reikia gerų pamatinio programavimo gebėjimų. O Lietuvoje specialistų, kuriems tai būtų vis dar įdomu, rasti nesunku. Beje, pusė mūsų darbuotojų į bendrovę atėjo vos baigę universitetą.
Gerų idėjų dažniausiai pasiūlo tie, kuriems negali ar nesistengi per daug vadovauti.
Galiausiai anglų kalbos žinios – mums reikia dirbti su visu pasauliu. Per pastaruosius metus pateikėme pasiūlymų Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Singapūre. Tad stengiamės orientuotis ne tik į artimiausias eksporto rinkas Šiaurės šalyse. Pačioje Lietuvoje teikiame labai mažai paslaugų, mūsų pajamos čia sudaro vos 1 proc.
Tik įkūręs verslą supratau, kad didžiausią proveržį gali pasiekti ne daug patirties sukaupę žmonės, o visai nauji, ką tik baigę universitetą. Jie nesuvaržyti tokių apribojimų kaip patyrę specialistai. Pavyzdžiui, jie imasi kokios nors problemos ir ją sėkmingai išsprendžia, nors kiti prieš tai pasidavė. Mums pavyko sukurti daugiau inovatyvių sprendimų, nei tikėjausi prieš įsteigdamas įmonę.
Jūsų bendrovės pavadinimas „1ClickFactory“ skamba žaismingai ir yra gana neįprastas. Kaip jį sugalvojote?
– Toks pavadinimas turi ir pliusų, ir minusų. Pirmą kartą jį išgirdę žmonės pamano, kad kuriame kompiuterinius žaidimus. Be to, kadangi pavadinime yra skaičius, net iš sertifikuotų serverių siunčiamiems laiškams ne visada pavyksta prasimušti pro brukalų filtrus. Kita vertus, kai esame įtraukiami į kokius nors sąrašus, visą laiką esame jų viršuje.
Prieš įkurdamas bendrovę norėjau, kad jos pavadinimas atspindėtų veiklos esmę – sprendimų paprastumą ir efektyvumą. Paprasčiausia programinė įranga ta, kuri veikia spragtelėjus vieną pelės klavišą. Taip atsirado junginys „1Click“. Sprendimų efektyvumas reiškia tam tikro lygio automatizaciją, kai dalį to darbo, kurį anksčiau reikėjo atlikti žmogui, galima patikėti mašinoms. Tai primena gamyklą (factory – IQ past.), todėl šis žodis taip pat įtrauktas į pavadinimą. Su akcininkais rinkomės iš 20 variantų, bet nusprendėme, kad dabartinis geriausiai atspindės veiklos esmę.
Bendrovei ką tik suėjo penkeri metai. Kas per tą laikotarpį pasikeitė? Ar dabar ryžtumėtės steigti įmonę Lietuvoje, kai daugelis skundžiasi IT specialistų stygiumi?
– Specialistai paklausūs, jų galėtų būti daugiau. Bet noriu pabrėžti, kad tai ne universitetų problema. Per pastaruosius keletą metų šalyje įsteigta daugiau bendrovių, tad ir atsirado šios srities žmonių poreikis. Vien „Barclays“ technologijų centre šiuo metu dirba daugiau nei tūkstantis specialistų. Ir tai nieko blogo, nes lietuviai buvo pastebėti, jų galimybės įsidarbinti smarkiai pagerėjo.
Neabejotina, kad dėl to darbdaviai patiria tam tikrą spaudimą. Todėl samdome labai mažai žmonių iš išorės, daugelį darbuotojų paruošiame „1ClickFactory“ akademijoje. Kiekvieną vasarą į ją pakviečiame 18 studentų, kurie dalyvauja 6 savaičių mokymuose. Paskui jie turi galimybę likti pas mus arba eiti dirbti pas partnerius. Tik taip dėl specialistų galime konkuruoti su didžiausiais rinkos žaidėjais.
Be to, vos įkūrę „1ClickFactory“ pardavinėjome savo specialistų laiką. Tačiau visada maniau, kad ilgai iš to išgyventi nepavyks, nes kylant atlyginimams nesugebėsime išlaikyti geriausių žmonių, o paslaugų kaina konkuruoti su indais ar kinais. Vienintelis būdas yra kurti savo produktus, inovacijas – to ir siekiame.
Kaip vertinate verslo aplinką mūsų šalyje?
– Aišku, visada gali būti geriau. Bet nesu iš tų, kurie mėgsta skųstis, tiesiog sprendžiu problemas, kai jų iškyla. Yra dalykų, kuriuos Lietuvai reikia patobulinti, daugiausia tai susiję su darbo teisės reglamentavimu. Nieko naujo nepasakiau, visi apie tai kalba.
Problema akivaizdi – dabartinis darbo reglamentavimas skelbia, kad vienintelis tinkamas būdas dirbti yra būti darbo vietoje nuo 9 iki 17 val. Tai labai nelankstus ir senstelėjęs požiūris. Mūsų bendrovėje žmonės vertinami ne pagal tai, kiek laiko praleidžia biure, o pagal pasiektus rezultatus. Nemanau, kad darbuotojams vis dar reikia tokios pat apsaugos kaip prieš 20 metų. Šiandien darbdavių ir darbuotojų santykiai kur kas lygiateisiškesni, pastarieji turi daugiau galimybių rinktis.
Dabartinis darbo reglamentavimas skelbia, kad vienintelis tinkamas būdas dirbti yra būti darbo vietoje nuo 9 iki 17 val. Tai labai nelankstus ir senstelėjęs požiūris.
Kad žmonės patys spręstų problemas ir kurtų inovacijas, reikia laisvės. Gerų idėjų dažniausiai pasiūlo tie, kuriems negali ar nesistengi per daug vadovauti. Jeigu perlenksi lazdą su nurodymais ir taisyklėmis, darbuotojai bus per daug užsiėmę šiais dalykais ir neturės laiko galvoti apie kitus.
Štai Danijos darbo rinka yra viena lanksčiausių pasaulyje dėl socialinės apsaugos sistemos: darbo netekęs asmuo gaus atlyginimą atitinkančią išmoką iš valstybės. Žmonės gali nesibaiminti dėl savo darbo vietos, o darbdaviams lūkesčių neatitikusius darbuotojus nesunku pakeisti. Dėl to laimi tiek vieni, tiek kiti.
Kalbant apie IT tendencijas, ne vienus metus linksniuojamos debesų kompiuterijos paslaugos. Vartotojai seniai pamėgo „Gmail“ ar „Dropbox“, tačiau verslas į tai vis dar žiūri atsargiai ir kraustytis į debesis neskuba. Kaip manote, kodėl?
– Yra du svarbūs dalykai – technologinės galimybės ir jų atsiperkamumas. Naujos technologijos visada skamba patraukliai, bet verslas labiau vertina ekonominį aspektą. Net ir paprastiems vartotojams ekonominis veiksnys labai dažnai yra lemiamas. „Gmail“ ir daugelis kitų debesų kompiuterijos paslaugų plačiai naudojamos tik dėl to, kad yra nemokamos ir geros paprastiems vartotojams. Vis dėlto, jei staiga netektumėte visų laiškų savo „Gmail“ pašto dėžutėje, vargu ar „Google“ jums skirtų kokią nors kompensaciją.
Verslas atsargesnis ir įvertina prisiimamą riziką, nes prarasti duomenis gali būti pražūtinga. Didelės įmonės neperkelia savo sistemų į debesis, nes jos turi nuosavus serverius ar duomenų centrus. Jos į debesis keliasi labai lėtai arba apskritai nemato prasmės tai daryti. Šiek tiek sparčiau žengia mažos ar vidutinės bendrovės, anksčiau turėjusios nedidelį 5 žmonėms skirtą serverį. Joms pačioms prižiūrėti vieną serverį nesamdant specialisto yra sudėtinga, tokiu atveju debesų kompiuterijos sprendimai yra saugesnis pasirinkimas. Tai gali būti ir ekonomiškai patraukliau. Kai kurios sistemos smulkiajam verslui per brangios, tačiau įmonės gali už jas mokėti tam tikrą mėnesinį mokestį ir naudotis, kiek reikės.
Debesų kompiuterijos plėtrą labiausiai skatina nemokamos paslaugos paprastiems vartotojams ir prenumeratos apmokėjimo modeliu pagrįsti sprendimai smulkiajam verslui. Dėl to šių paslaugų kūrėjams ir teikėjams kyla tam tikrų iššūkių. Pavyzdžiui, anksčiau pajamas gaudavai, vos sprendimas buvo įsigyjamas, o dabar tokią pačią sumą gali surinkti per 3–5 metus. Teikdamas tokias paslaugas vartotojams apskritai turi sugebėti išgyventi iš reklamos ar kitų pajamų.
Ką patartumėte norintiems pradėti savo verslą? To imtis vos baigus mokyklą ar universitetą? Gal geriau šiek tiek padirbėti ir įgyti patirties kaip samdomam darbuotojui, kaip darėte jūs?
– Nėra tinkamo meto pradėti verslą – tai labai individualu. Bendrovę įsteigi tada, kai nebegali savyje numalšinti deginančio jausmo ką nors sukurti. Tas jausmas gali kilti, kai tau vos 19 metų arba kai jau 60 metų. Svarbiausia yra noras, nes tai nebus paprasta ir sėkmė pati neateis. Teks daug kartų nusivilti, viską pergalvoti, bandyti nenuleisti rankų ir eiti į priekį. Nuosavas verslas yra svajonė, dėl kurios teks pakovoti. Tačiau žmonės turėtų išdrįsti siekti savo svajonių.
S. Finkas-Jensenas
„1ClickFactory“ įkūrėjas ir vadovas, taip pat eina pareigas kitų trijų IT įmonių valdybose.
2004–2009 m. dirbo bendrovėje „Microsoft“, ėjo Vakarų Europos smulkiojo ir vidutinio verslo padalinio direktoriaus pareigas.
2000–2004 m. buvo įmonės „Navision“ viceprezidentas verslo plėtrai ir administracijos direktorius.
1989 m. Kopenhagos verslo universitete baigė verslo administravimo specialybę.
