Prieš gerą pusmetį tikslinės sankcijos (smart sanctions) tebuvo siauro rato tarptautinės teisės ar politikos specialistų, dar kartais verslo, turinčio ryšių su gan egzotiškais kraštais kaip Mianmaras ar Dramblio Kaulo Krantas, domėjimosi laukas. Ir štai visai nelauktai viešoji erdvė pradėjo dūgzti apie vis naujus tarptautinius draudimus dėl Rusijos ir Ukrainos krizės. JAV, ES narės, taip pat kitos bent šiek tiek rimtesnėmis demokratijomis save laikančios šalys (Kanada, Japonija, Australija, Šveicarija, Norvegija) viena po kitos sunkiau ar lengviau paleidžia į gyvenimą politines ir ekonomines sankcijas prieš Rusiją, o ši per daug nesidrovėdama įveda savų prekybos su Vakarų valstybėmis apribojimų.
Paliekant nuošalyje klausimą, kaip toks abipusis svaidymasis sankcijomis gali padėti efektyviai išspręsti konfliktą (atrodo, kad jį visos pusės kartais pamiršta), šįkart svarbu įvertinti tai, ką praktiškai šie draudimai reiškia Lietuvos verslo subjektams, t. y. kiek aršios naujus apribojimus vainikuojančios kalbos atspindi tikrovę ir įvestų draudimų apimtį, ko tikrai negalima, kas vis dar leistina, kokia atsakomybė suklydus ar tyčia nusižengus.
Neapdairiuosius gelbėja tai, kad pagal Bendrijos teisės aktus asmenys neatsako už ES sankcijų režimo pažeidimus, jeigu jie nežinojo ir neturėjo pagrįstos priežasties įtarti nusižengiantys.
Rugpjūčio viduryje visiems ES verslo subjektams uždrausta teikti ar gauti paslaugas, pirkti ar parduoti prekes bei turtą ir bet kokiais kitais būdais tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti „naudos“ Rusijos ir Ukrainos piliečiams ar įmonėms, kuriuos ES yra įtraukusi į juoduosius sąrašus. Pastaruosiuose jau įrašyta kone pusantro šimto subjektų, tačiau dauguma – pareigūnai ir kitaip prie Krymo bei Rytų Ukrainos konflikto prisidedantys asmenys. Iš jų įmonių, verslo subjektų yra tik keliolika ir daugiausia tai Krymo verslininkai, išskyrus tris Rusijos valstybines bendroves. Nors šios apribojimų dalies praktinis poveikis Lietuvos verslui minimalus, tie keli laimingieji, kurie, tikėtina, turėjo ryšių su sankcionuotais subjektais, nedelsdami privalėtų sustabdyti sutarčių vykdymą ir geriausiu atveju tikėtis gauti kontroliuojančių institucijų leidimą „priimti“ įmokas už iki įvedant sankcijas parduotas prekes ar suteiktas paslaugas.
Šiuo aspektu kur kas svarbesnė naujausia draudimų banga – tam tikras sankcionavimas pagal sektorius. ES uždraudė įsigyti valstybinių Rusijos finansų įstaigų (bankų) leidžiamų vertybinių popierių ar bet kokių kitų finansų rinkos priemonių ir teikti su tuo susijusias finansavimo ar investavimo paslaugas. Akivaizdu, kad šis apribojimas aktualiausias ES finansų rinkos didmenininkams (pirmiausia bankams, investicijų fondams, finansų maklerių ir draudimo įmonėms). Ginklų embargas paveikia visas šio sektoriaus įmones ir iš esmės uždraudžia tiek bet kokių ginklų ar su jais susijusių reikmenų, tiek vadinamųjų dvigubos paskirties prekių eksportą į Rusiją. Naftos ar skalūnų žvalgybai arba gavybai skirtų technologijų eksporto apribojimas – taip pat itin specifinis, Lietuvoje menkai kam galintis turėti poveikį. Galbūt aktualesni draudimai į Krymą tiekti bet kokią įrangą ir technologijas ar teikti paslaugas, skirtas transporto, telekomunikacijų, energetikos, infrastruktūros sektoriams plėtoti. Kadangi sankcijos suformuluotos labai aptakiai, įkliuvusių nelaimėlių gali būti kur kas daugiau.
Atsižvelgiant į tankėjantį apribojimų voratinklį, visas save atsakingu laikantis verslas turėtų įvertinti savo prekybos ryšius su Rusija ir Ukraina: peržiūrėti esamas sutartis ir įdiegti sistemas naujiems verslo santykiams su šių rinkų subjektais patikrinti. Aktualūs sankcionuojamų asmenų sąrašai skelbiami tiek Europos Komisijos, tiek ES Išorės veiksmų tarnybos svetainėse. Be abejo, neapdairiuosius gelbėja tai, kad pagal Bendrijos teisės aktus asmenys neatsako už ES sankcijų režimo pažeidimus, jeigu jie nežinojo ir neturėjo pagrįstos priežasties įtarti nusižengiantys. Pažeidimas turi būti padarytas tyčia, kad kiltų administracinė ar baudžiamoji atsakomybė įmonei ar vadovui. Kita vertus, sankcijos taip pat draudžia visus veiksmus, kuriais būtų bandoma apeiti tvarką, tad piktnaudžiauti nežinojimu siekiant išvengti atsakomybės vargu ar pavyktų.
Nors verslui didesnį galvos skausmą kelia Rusijos atsakomieji veiksmai – draudimas importuoti prekes iš ES, ir klausimas, kaip ir kur nukreipti buvusius prekybos kelius patiriant kuo mažiau žalos, reikėtų būti apdairiems, kad įmonės paikai nenukentėtų dar ir nuo „išmaniųjų“ ES sankcijų.
