Bene septynerius metus tiesiama maždaug kilometro ilgio V. Alanto gatvė, turinti sujungti J. Tilvyčio ir Projektuotojų gatves, netrukus bus baigta. Planuojama, kad dviejų eismo juostų gatve automobiliai galės riedėti jau po poros mėnesių.
Vietos gyventojams nesuprantama, kodėl buvo išasfaltuota niekur nevedanti gatvelė, o nerandama lėšų nutiesti pėsčiųjų takeliui nuo V. Alanto gatvės iki gyvenamųjų namų rajono. U. Mikaliūno nuotr.
Nenumatyta projekte
Dešimtmečio projektui atseikėta per 6 mln. litų. Už šiuos pinigus paklota ne tik asfaltbetonio danga, bet ir įrengta drenažo sistema, paviršinių nuotekų tinklas, gatvės apšvietimas, įrengti šaligatviai, autobusų stotelės. Tačiau šalia V. Alanto gatvės gyvenantys panevėžiečiai visa šia infrastruktūra pasidžiaugti negalės.
Vietos gyventojai neslėpė pasipiktinimo, kad išasfaltuota lygiagrečiai su V. Alanto gatve einanti gatvelė, vedanti į niekur, o takeliui, kuriuo kasdien į darbus ir mokyklas eina žmonės, įrengti nėra nei lėšų, nei noro. Negana to, palei vieną kelio pusę įrengta drenažo sistema, o palei kitą, kur prasideda gyvenamieji namai, – ne.
Kaip pasakoja su V. Alanto gatve besiribojančioje Gervių gatvėje gyvenantis Gracijus Gečiauskas, jau pora metų, kai „Klevo“, „Ąžuolo“ ir „Šermuto“ sodai priskirti miesto teritorijai, tačiau gyventojai lygiateisiais miestiečiais nesijaučia. Nors pagaliau bus nutiesta V. Alanto gatvė, sujungsianti pietinę ir vakarinę miesto dalį, tačiau daugeliui vietos gyventojų gyvenimo kokybė nuo to mažai kuo pagerės.
Gyventojus labiausiai piktina tai, kad šimtai tūkstančių buvo skirta drenažo sistemai palei kelią, kur iš jos nebus praktiškai jokios naudos. O vos keliems šimtams metrų drenažo vamzdžio palei gyvenamuosius namus pakloti jau nerandama lėšų. Vienintelis valdininkų argumentas – tai nenumatyta techniniame projekte.
„Drenažą suklojo ten, kur realiai jo net nereikia, – neslepia pasipiktinimo G. Gečiauskas. – O prie kelio, kur gyvena žmonės, nutiesti jau negali. Svarbiausia, čia reikia vos šimto metrų vamzdžio ir užlyginti šitą griovį. O tada mes patys galėtume ir žolę nupjauti, ir teritoriją prižiūrėti. Bet vienintelis valdininkų pasiteisinimas – tokie darbai nėra įtraukti į techninį projektą.“
Pakloti drenažo vamzdį, anot vyro, daug nekainuotų, bet tai padėtų išspręsti daugelį problemų: dabar griovį, į kurį subėga lietaus vandenys, prižiūri patys gyventojai, antraip jis apaugtų meldais. Juo labiau kad ir nevalyvi kaimynai mėgsta į griovį versti sodo bei daržo atliekas, taigi viskas būtų daug paprasčiau jį užpylus žemėmis ir užsėjus žole.
Tiktų ir senos plytelės
Tačiau dar didesnę nuostabą gyventojams kelia tai, kad buvo nutiestas asfaltas gatvelėje, kuria niekas net nevažiuoja. Aklagatviu besibaigiančios gatvės vienoje pusėje – lygiagrečiai eina V. Alanto gatvė, kitoje pusėje – krūmynai.
„Niekaip nesuvokiama, kodėl reikėjo asfaltuoti šitą gatvelę, kuri veda į niekur. Juk dabar čia tik krūmynai, gal po kiek metų ir čia kursis žmonės, bet dabar nėra nieko. Tikriausiai kažkoks ponas statysis namus. O ten, kur gyvena šimtai žmonių, – net paprasto pėsčiųjų takelio nėra. Vaikai į mokyklą ar senjorai į parduotuvę turi keliauti dumblynu. O juk ta pati gatvė“, – piktinasi G. Gečiauskas.
Jis net neabejoja, kad jau netrukus naujai išasfaltuotą aklagatvį netoli J. Tilvyčio gatvės žiedinės sankryžos pamėgs jaunimas. Jau dabar vakarais V. Alanto gatvėje mėgsta buriuotis ratuoti jaunuoliai, o atidarius šią gatvę jų bus dar daugiau.
„Mums jaunimas netrukdo, bet bus ir prišiukšlinta, ir prišlapinta. Juk privažiavimas puikus, vieta nuošali – ko daugiau bereikia pasilinksminimui? Mes neprašome, kad mums išasfaltuotų naujai gatvę, bet nors siaurą šaligatvį galėtų nutiesti. Tiks ir senos šaligatvio plytelės – kad tik nereikėtų klampoti per dumblyną. O juk soduose ir nemažai vaikų gyvena, ir senyvo amžiaus žmonių. Kai kurie jų vos lazdelėmis pasiramsčiuodami gali paeiti. Niekaip nesuprantu tų, kurie taip suprojektavo: ten, kur dar niekas negyvena, išasfaltavo kelią, o kur kasdien vaikšto žmonės – net paprasto pėsčiųjų takelio negali padaryti“, – pasipiktinimo neslėpė vietos gyventojas.
Teks bristi per balas
Tačiau miesto Savivaldybė prie V. Alanto gatvės gyvenantiems gyventojams nieko viltingo nežada. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Žydrūnas Kvedaras teigė, kad projektas dėl V. Alanto gatvės buvo padarytas dar 2004 metais, tik dėl lėšų stygiaus darbai ilgą laiką buvo sustoję. Pakeisti projektą reikėtų nemažų investicijų, o pinigų šiuo metu nėra. Galima džiaugtis tuo, kad V. Alanto gatvė išvis bus baigta tiesti.
„Iš naujo perdaryti projektą kainuotų milžiniškas lėšas, o tam jų šiai dienai nėra numatyta, – sako Ž. Kvedaras. – Ateityje darbai bus tęsiami, tą tikrai galiu prižadėti, bet kada – tik Dievas žino.“
Direktoriaus pavaduotojo teigimu, buvę „Ąžuolo“, „Klevo“ bei „Šermuto“ sodai, prieš porą metų priskirti miesto teritorijai, – viena opiausių miesto problemų. Kasmet iš gyventojų Savivaldybė sulaukia daugybės skundų dėl esamos infrastruktūros: vandentiekio, kanalizacijos tinklų, apšvietimo. Deja, šiuo metu išspręsti šių problemų neįmanoma.
„Ateityje visa tai bus sprendžiama. Jau yra parengtas ir patvirtintas specialusis planas, projektas, bet kol kas tam nėra lėšų. Gyventojai infrastruktūrą gali įsirengti savo lėšomis arba laukti. Bet taip greitai, kaip norima, nebus“, – nieko paguodžiamo negalėjo pažadėti Ž. Kvedaras.
Lina DRANSEIKAITĖ
