Bendruoju pagalbos telefonu prisiskambinusios, bet gelbėtojų nesulaukusios ir gyvos sudegintos merginos artimieji mažiau nei po mėnesio minės tragedijos metines. Per tiek laiko nesugebėję rasti teisinio būdo, kaip materialiai pagelbėti nelaimės sukrėstai šeimai, artėjant rinkimams Panevėžio politikai susimetė po 100 litų.
Praėjusį rugsėjį automobilio bagažinėje vežama septyniolikmetė nesėkmingai bandė pranešti apie ją ištikusią nelaimę telefonu – pagrobta mergina skambino BPC ir bene pusvalandį bendravo su pareigūnais. Jos buvimo vietos nepavykus nustatyti, kūnas rastas miške, padegto automobilio bagažinėje. I. Podelio nuotr.
Atstumta, nes gyvena kaime
Bendruoju pagalbos telefonu prisiskambinusios, bet gelbėtojų nesulaukusios ir gyvos sudegintos Evelinos artimieji jau mažiau nei po mėnesio minės tragedijos metines. Per tiek laiko Panevėžio savivaldybė nesugebėjo surasti būdo, kaip pagelbėti nelaimės sukrėstai šeimai. Nors Socialinės paramos skyrius skelbia vienkartinėms pašalpoms skirtame fonde pinigų nestokojantis, Savivaldybės administracija pareiškė, kad net įpareigota miesto Tarybos nužudytosios šeimai nepadėsianti.
Motyvas – kankinės tėvai, nors registruoti Panevėžyje ir mokesčius moka į miesto biudžetą, gyvena Dembavos kaime. Kol įstatymas aukščiau už žmogiškumą, kai kurie politikai miesto Tarybos posėdyje paskelbė rinkliavą.
Socialdemokrato Povilo Vadopolo siūlymas iš mero rezervo, leidžiamo reprezentacijai ir svečiams priimti, paimti 3000 litų ir juos perkėlus į vienkartinių socialinių pašalpų fondą skirti dukters netekusios Ilonos Kielienės šeimai išvedė iš kantrybės merą Vitalijų Satkevičių. Miesto vadovas politinį oponentą apkaltino iš tragedijos darant šou. Pasak mero, lėšas mėtyti iš vienos biudžeto eilutės į kitą nėra reikalo, nes Savivaldybė ir taip turinti pakankamai pinigų vienkartinėms pašalpoms, mokamoms ištikus nelaimei.
Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas patvirtino, kad Savivaldybė dar nėra išleidusi nelaimėliams padėti numatytųjų 11 tūkst. Lt. Tačiau iš jų skirti 3000 Lt Evelinos artimiesiems Panevėžio valdininkai motyvuoja neturintys teisės.
Pasak administracijos direktorės pareigas laikinai einančios Janinos Gaidžiūnaitės, I. Kielienės šeima neatitinka reikalavimų tokiai paramai gauti, nes, nors registruota Panevėžyje, gyvena rajone.
„Čia ne pinigų, o teisinio pagrindo nebuvimo klausimas. Teisės aktai numato, kad gyvenamoji vieta privalo sutapti su registracijos. Taryba negali padaryti išimties. Jei tokią patvirtintų, mes vis tiek vadovausimės įstatymais, o ne klaidingais politikų sprendimais“, – pareiškė paramos Evelinos šeimai prašančio P. Vadopolo partijos bičiulė socialdemokratė J. Gaidžiūnaitė.
Užėmė bejėgio geradario poziciją
Administracijai nesutinkant ištiesti pagalbos rankos tragedijos ištiktiesiems, V. Satkevičius, kaltindamas politiniu šou paramos nelaimėliams prašantį socialdemokratą, Tarybos posėdyje surengė emocingą pasirodymą.
Išėjęs į tribūną meras pareiškė balsuosiantis už tai, kad iš jo fondo būtų paimti 3000 Lt ir skirti I. Kielienės šeimai, nors pripažino, kad jos paremti vis tiek neleis administracija.
„Ar aš čia neduodu pinigų? Yra Tarybos nuostatai, kuriais administracija vadovaujasi, ir mes nė cento negalime duoti. Atsakomybę perkeliu administracijai – išmokėkite tą pašalpą. Siūlau balsuoti už siūlymą iš mero rezervo į socialinių pašalpų fondą pervesti 3000 Lt, bet jei būtų galima, jau užvakar pinigai būtų išmokėti“, – rankas nusiplovė ir bejėgio geraširdžio poziciją užėmė V. Satkevičius.
Rajonas įstatymo raidės nesilaikė
Miesto Taryba neišdrįso ieškoti kelio į žmogiškumą – balsų dauguma 3000 Lt liko mero fonde ir bus išleisti į pokylius atvyksiantiems svečiams priimti.
Ar tikrai Panevėžio valdininkai – su žmogiškumu prasilenkiančių įstatymų įkaitai, norintys, bet negalintys padėti kenčiantiesiems? Rajono Savivaldybė dar prieš kurį laiką I. Kielienės šeimai paaukojo 2000 Lt, nepaisydama, kad ji registruota mieste.
Rajono Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys tvirtino, jog Savivaldybė skirdama socialinę paramą irgi reikalauja, kad jos prašantieji gyventų ir būtų deklaravę gyvenamąją vietą rajone. Tačiau šiuo atveju rajono politikai ir valdininkai užsimerkė prieš teisės aktus.
„Kai tokia skaudi nelaimė, ar mes turėjome moralinę teisę reikalauti žmonių, kad būtinai atitiktų visas sąlygas?“ – „Sekundei“ yra teigęs V. Žiurlys.
Bepinigiams siūlė ledo iššūkį
Miesto Savivaldybės tarybai ir administracijos valdininkams nesutikus paremti šeimos, posėdyje spontaniškai pasiūlyta rinkti aukas. Kiekvienam Tarybos nariui paaukoti po 100 litų nukentėjusiai šeimai pasiūlęs Mantas Leliukas ironizavo, esą neturintieji pinigų politikai galėtų priimti ledinio vandens iššūkį ir taip surasti, kas paaukotų už juos.
„Jei neturit – apsipilkit šaltu vandeniu“, – kaip surinkti pinigų, kolegas mokė prieš keletą dienų Laisvės a. ledo iššūkį merui metęs M. Leliukas.
Iki Tarybos posėdžio pabaigos buvo surinkta 1300 litų. Paremti ne tik dėl nusikaltėlių brutalumo, bet ir valstybės neįgalumo nukentėjusią šeimą iš 31-o Tarybos nario sutiko 13-a.
Aukos – ne išeitis
Dėl materialinės pagalbos Evelinos šeimai Dembavos bendruomenė į Panevėžio savivaldybę kreipėsi dar metų pradžioje. Bendruomenės atstovė gydytoja Nijolė Ryžkuvienė tada neabejojo, kad parama šeimą pasieks iki Velykų.
Savivaldybės neigiamas atsakymas jai buvo netikėtas, nes iš karto po pernai rugsėjį įvykusios nelaimės būtent Panevėžio meras skubėjo parodyti susirūpinimą. Tuomet sukvietęs neeilinį miesto Tarybos posėdį V. Satkevičius reikalavo dėl tragedijos pasiaiškinti Bendrojo pagalbos centro Šiaulių skyriaus viršininką, taip pat Panevėžio policijos komisariato vadovus. Dabar dembaviškiai mano, kad toks mero aktyvumas tebuvo politinis šou.
„Mero paklausiau, o koks gi buvo to neeilinio Tarybos posėdžio rezultatas? Negi jis toks naivus, kad mano, jog Taryba prisidėjo prie tyrimo?“ – „Sekundei“ yra sakiusi N. Ryžkuvienė.
Politikų apsisprendimą aukoti asmeniškai gydytoja pavadino stebuklu, bet – ne išeitimi. Jos nuomone, Tarybai derėtų vienkartinių pašalpų skyrimo tvarkoje numatyti išimtis, kad ateityje netektų sugrįžti prie to paties.
„Ne mūsų reikalas, kur šeima gyvena, jei ji registruota mieste, ten dirba ir mokesčius moka“, – Panevėžio valdininkų reiklumu stebisi N. Ryžkuvienė.
Gyvenimą pakeitė negrįžtamai
- Į miesto Savivaldybę paramos Evelinos kapavietei sutvarkyti ir jos šeimai teismuose atstovausiančių advokatų paslaugoms apmokėti kreipėsi ne pati nužudytosios mama I. Kielienė, o Dembavos kaimo bendruomenė.
- Nors nuo tragedijos praėjo beveik metai, dvasinės pusiausvyros neatgaunanti moteris teigia neturinti jėgų belstis į valdiškas duris ir esanti dėkinga jai pagalbos ranką ištiesusiai bendruomenei.
- Dar nepilnametį sūnų auginančios šeimos gyvenimą tragedija pakeitė negrįžtamai: prarasta sveikata, sunku sudurti galus, visa materialinė ir moralinė atsakomybė krito ant tėčio pečių.
- Individualiąja veikla besiverčianti I. Kielienė po nelaimės kurį laiką negalėjo dirbti. Kadangi juodžiausią gyvenimo tarpsnį liko nesumokėjusi mokesčių Ligonių kasai, netekties pakirsta motina neteko teisės į valstybės mokamą gydymą.
- Tačiau ir sugrįžusios į darbą I. Kielienės pajamos gerokai krito. Dvasiniams išgyvenimams pasireiškiant fiziniais negalavimais, sveikata moteriai nebeleidžia dirbti tiek, kiek anksčiau.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
