Po karščių atėjus lietingiems, bet gana šiltiems orams Panevėžio krašto miškuose užderėjo ir voveraičių, ir baravykų. Praėjusį sekmadienį autostrados „Panevėžys – Vilnius“ kelkraščiai buvo apgulti grybų pardavėjų. Merkiant lietui vyrai ir moterys, ant žemės pasidėję pilnus krepšius miško gėrybių, kantriai laukė sustojant automobilių.
Geras grybų derlius – puiki proga užsidirbti. U.Mikaliūno nuotr.
Netoli Panevėžio esančią Žaliąją girią, Upytės miškus grybautojai šukuoja ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis. Žinantieji grybingas vietas grįžta su kupinais krepšiais, ne tuščiomis išeina ir ne užkietėję grybautojai.
Grybų derliumi šiais metais nesiskundžia ir žemaičiai. O paprastai grybų pilni Dzūkijos miškai šiais metais jų pašykštėjo. Čia voveraitės derėjo labai negausiai, šiomis dienomis pradėję dygti baravykai kirmėlėti.
„Šiuo metu voveraičių supirkimo kaina yra apie 18 litų už kilogramą. Ankstesniais metais, kai jų buvo daug, už kilogramą grybautojams buvo mokama apie 10 litų“, – „Sekundei“ teigė Varėnoje esančios bendrovės „Tandemus“ vadovas Vidmantas Budrikis.
Dėl skurdaus grybų derliaus Dzūkijoje rugpjūčio pirmoje pusėje netgi buvo užsidariusios grybų supirktuvės. Tačiau dzūkai viliasi, kad ruduo, kai, be baravykų, ims lįsti raudonikiai, geltonieji kazlėkai, leis bent kiek atsigriebti.
Švenčionių rajone įsikūrusios grybus superkančios įmonės „Girios“ direktorius Modestas Masevičius sako, kad ankstesniais metais per dieną supirkdavę iki 5 tonų voveraičių, o šiemet – vos po kelis šimtus kilogramų.
Pasak jo, šie grybai šiais metais prastai derėjo ir gretimose šalyse: Lenkijoje, Baltarusijoje. Europoje irgi nekoks grybų derlius. Todėl ir jų supirkimo kaina išliko didelė.
„Jeigu kaimyninėse šalyse grybai gausiai dygtų, Lietuvoje iš karto kristų jų supirkimo kaina. Ir atvirkščiai“, – kalbėjo jis.
M. Masevičiaus teigimu, baravykų derlius kol kas irgi nekoks. Jų žmonės randa palyginti nedaug, be to, dalį supirkėjai išbrokuoja dėl kirmėlėtumo.
Tiesa, gamtininkai ramina, kad paprastai pakirmiję būna pirmieji baravykai, o paskui dygsta sveiki grybai. Ir grybautojai, ir supirkėjai tikisi dosnesnio rudens. Aišku, jeigu grybų daugiau dygs, jų supirkimo kainos kris.
Baravykai gausiau dera kas dveji metai
Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vedėjos Jurgos Motiejūnaitės teigimu, baravykai dabar gausiau dera ten, kur daugiau lijo. Dzūkijai lietaus teko mažiau, todėl ten jų ir dygsta mažiau.
„Ilgai tvyrojo karščiai, buvo sausa. Miškus tokie orai, kaip sakoma, išdegino. Kur dirvožemis labiau įmirko, ten grybai dygsta. Šiluma ir lietus – pagrindinės sąlygos, kurių reikia jiems augti. Tačiau liūtys nėra gerai, ką jau kalbėti apie šalnas“, – aiškina specialistė.
Tačiau klimatinės sąlygos, nors ir labai svarbios, ne vienintelės, lemiančios grybingus ar negrybingus metus. Pasak mikologės, grybai, kaip ir obuoliai, gausiau dera tam tikru periodiškumu. Mikologų atlikti tyrimai rodo, kad baravykai gausiau dera kas dveji, voveraitės – kas treji metai.
Labai geras grybų derlius būna tuomet, kai yra tinkami jiems augti orai, o jų derėjimo ciklas yra pikinis.
„Jeigu jūsų krašte žmonės džiaugiasi gausiu baravykų derliumi, tai tokio paties veikiausiai sulauks tik po poros metų. Ir tai, jeigu bus šilti ir lietingi orai“, – perspėja J. Motiejūnaitė.
Pasak mikologės, aplinkosaugos specialistai ne be reikalo prašo žmonių renkant grybus juos išrauti arba nupjauti prie pat žemės, neardyti miško paklotės, samanų, kerpių dangos.
Jos teigimu, tikra tiesa, kad miško ekosistemai ypač kenkiama, kai paklotė ardoma grėbliais ir kitais įrankiais, nes taip sunaikinama ir grybiena. Statant automobilį kelio pakraštyje, reikia vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, nes tai joms irgi pajojinga.
Mikologai yra ištyrę, kokią įtaką grybų derliui turi neatsakingas grybautojų elgesys. J. Motiejūnaitė sako, kad atliekant kelerių metų tyrimą buvo pasirinkti du plotai. Viename jų paklotė buvo specialiai ištrypta, o kitame išardytos samanos. Pirmajame plote grybų dygo panašus kiekis, antrajame, kur buvo išardytos samanos, pirmais metais grybų užderėjo netgi gausiau, tačiau kitais jų pastebimai sumažėjo.
Reikalingas miško savininko leidimas
Kaip žinoma, rinkti grybus galima ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose. Grybauti draudžiama tik rezervatuose ir tuose miškuose, kuriuose lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas. Apie tai grybautojus turi informuoti miškuose pastatyti ženklai.
Tačiau ne visi žino, kad norint grybauti privačiame miške, arčiau kaip 100 metrų iki miško savininko sodybos, galima tik gavus jo sutikimą.
Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės draudžia rinkti, parduoti ir supirkti voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis kaip 1cm, ir baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis kaip 1,5 cm. Taip pat negalima rinkti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių grybų.
Už šių taisyklių nesilaikymą aplinkosaugininkai gali skirti nuo 25 iki 100 Lt baudą. Jeigu tvarka pažeidžiama grybus superkant, parduodant ar perdirbant, gyventojams gresia nuo 250 iki 500 Lt bauda. Pareigūnai baudžiami dar didesnėmis piniginėmis baudomis.
Tačiau bent jau Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas kol kas nėra nubaudęs nė vieno neatsakingo grybautojo. Departamento direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė sako, kad jie neturi tiek pajėgų, kad galėtų stebėti ir kontroliuoti grybautojus ar uogautojus.
„Kai vykdome tam tikras akcijas miške, būtinai atkreipiame dėmesį ir miško gėrybių rinkėjų įpročius“, – sako ji.
Už prekybą grybais greitkelyje taip pat gresia baudos. Panevėžio apskrities Kelių policijos biuro viršininkas Virginijus Mačėnas patikino, kad policija specialiai neorganizuoja reidų nedrausmingiems grybų pardavėjams ir pirkėjams gaudyti. „Jeigu patruliuojantys ekipažai pamato greitkelyje grybus pardavinėjančius grybautojus, įspėja arba nubaudžia. Lygiai taip pat – ir juos sustojusius pirkti vairuotojus“, – tikina jis.
Pastarieji gali būti baudžiami nuo 100 iki 300 litų bauda. Jeigu nusižengia pirmą sykį ir baudą susimokės per 10 dienų, atsipirks 50 litų. Grybų pardavėjai, kurie kelyje traktuojami kaip nedrausmingi pėstieji, gali būti nubausti nuo 80 iki 140 litų bauda.
Prasikaltusieji pirmą kartą ir suskubę susimokėti baudą gali atsipirkti 40 litų bauda.
Inga SMALSKIENĖ
