Amerikietis Jimmy J. Liautaudas nebuvo geras mokinys ir niekada nestudijavo universitete. Tai jam nesutrukdė išplėtoti milžiniško greitojo maisto restoranų tinklo. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto kvietimu atvykęs verslininkas apie savo kelią pasakojo IQ ekonomikos redaktoriui Andriui Matuliauskui.
Ko gero, daug kartų girdėjote klausimą, kodėl pasirinkote sumuštinius? Kodėl ne kompiuteriai ar automobiliai?
– Verslą pradėjau dar besimokydamas mokykloje, kai man buvo 19 metų. Pagrindinė idėja buvo tiesiog imtis kokios nors veiklos, nes kitaip būtų tekę eiti į kariuomenę. Taip susitariau su tėčiu – arba verslas, arba kariuomenė. Iš pradžių planavau gaminti dešrainius, bet paaiškėjo, kad tam reikėjo brangios įrangos: grilio, gruzdintuvo, ledų aparato. Man trūko pinigų, todėl pasirinkau pigesnę alternatyvą – gaminti sumuštinius.
Tėvas paskolino 25 tūkst. JAV dolerių ir tapo verslo dalininku. Per pirmus veiklos metus gavau apie 150 tūkst. dolerių pajamų ir 40 tūkst. dolerių pelno. Antraisiais metais apyvarta ir pelnas ūgtelėjo penktadaliu. Tada grąžinau tėčiui paskolą ir išpirkau jo verslo dalį.
Ar sumuštiniai buvo mėgstamiausias jūsų patiekalas?
– Nevadinčiau to mėgstamiausiu maistu. Man sekėsi derinti jų sudedamąsias dalis, daug kam patiko mano sumuštiniai, todėl tam tikra prasme tai buvo įgimtas talentas. Šį gebėjimą pasitelkiu iki šiol visuose savo restoranuose. Be sumuštinių tinklo „Jimmy John’s“, esu susijęs su pusryčių užkandinėmis „Snooze“, sveiko maisto tinklu „True Food“.
Savimi labai pasitikite. Ar kada nors buvote sudvejojęs, kad jums gali nepasisekti?
– Savaime suprantama, nuolat susiduriame su baimėmis. Tam tikrais etapais man buvo labai baisu. Vieną dieną visi darbuotojai išėjo iš darbo, restoranuose neliko kam dirbti. Taip įvyko dėl to, kad nebuvau geras vadovas. Visą laiką turi savęs klausinėti, ar elgiesi tinkamai, ką galėtum daryti kitaip. Būdamas savimi patenkintas nepastebėsi, kas iš tiesų vyksta aplink tave, kokių problemų kyla. Niekas savaime neįvyksta, žmonės neateina į darbą ir nepadaro visko, ką turėtų. Pagrindinė lyderio užduotis yra pasiekti, kad viskas būtų atlikta tinkamai.
Verslą pradėjote, nes nenorėjote eiti į kariuomenę. Kas jus skatino veikti pirmaisiais veiklos metais ir kaip tai pasikeitė vėliau?
– Greičiausiai tai buvo nepriklausomybės siekis. Man dar reikėjo pinigų pragyventi. Kai pasiekiau ir pirmą, ir antrą tikslą bei uždirbau daug pinigų, mano pagrindiniu uždaviniu tapo padaryti taip, kad ir šalia esantys žmonės – mano komanda ir franšizės partneriai – sulauktų sėkmės. Ko gero, iki šiol mano tikslas – kad visiems, kurie su manimi dirba, sektųsi. Formulė labai paprasta: jei gerai jiems, bus gerai ir man.
Kokie dalykai svarbiausi greitojo maisto restoranų versle: nekintanti kokybė, sustyguoti procesai ar geras aptarnavimas?
– Visi jie svarbūs. Aš prioritetus išdėliojau kiek kitaip. Pirmiausia, kaip ir kiekviename versle, svarbu perprasti skaičius, buhalteriją, kiek išleidi ir kiek gauni. Antra, kokybė, kad tavo produktas būtų toks pat kokybiškas arba geresnis už konkurento. Trečia, reikia dirbti sunkiau už kitus, būti disciplinuotesniam, tada tavo galimybės sulaukti sėkmės bus gerokai didesnės. Vis dėlto restoranų verslą pradėti labai lengva, bet sunku tęsti.
Pradėjote gaminti skanius sumuštinius. O kaip jums sekėsi su skaičiais?
– Teko paplušėti. Imdamasis verslo nemaniau, kad man reikės tapti ir buhalteriu. Bet žinios labai pravertė, nes anksti supratau, ką reiškia sąnaudos ir pajamos, kokie veiksniai lemia vienokį ar kitokį pelno rezultatą.
Jūsų tinklui priklauso keli tūkstančiai restoranų. Kaip pavyksta užtikrinti paslaugų kokybę ir pasiekti rezultatų?
– Tinkamas veiklos organizavimas, bendra sistema, disciplina. Taip pat mokyti darbuotojai. Kiekviename restorane dirba po du sertifikuotus vadybininkus, kurie baigę Sumuštinių universitetą. Taip pat svarbu motyvuoti darbuotojus. Siekiu, kad restoranus prižiūrinčių žmonių tikslai sutaptų su manaisiais. Kaip minėjau, jeigu jie uždirba pinigų, ir aš jų gaunu. Tačiau ši taisyklė turi galioti ir atvirkščiai – jei aš uždirbu, turi gauti ir jie.
Kalbėdamas apie iššūkius paminėjote vyriausybę. Su kokiais dar sunkumais susiduriate?
– Pagrindinis – valstybės reguliavimas. Antras dalykas yra dažni teisiniai ginčai. JAV iškeliama daugiausia bylų visame pasaulyje. Kas nors ateina į „Jimmy John’s“, suvalgo sumuštinį, vėliau žmogų supykina, o jis dėl to užsimano 5 tūkst. dolerių kompensacijos.
O kaip konkurencija?
– Ji verčia suktis Amerikos ekonomiką. Tik konkurencija mus sustiprina ir verčia tobulėti. Tai ne iššūkis, o būtinybė, jos reikia daugiau ir tegul laimi geriausias.
Dabar populiaru kalbėti apie naujoves. Kiek inovatyvumo jūsų restoranuose? Ar dažnai atnaujinate valgiaraštį?
– Jo nesame keitę ilgus metus. Taip pat nenaudojome jokių specialių priemonių kaip nuolaidos ar kuponai klientams pritraukti. Skamba nuobodžiai, ar ne? Bet žmonės renkasi kokybę. O patys inovatyviausi dalykai klientams plika akimi nematomi. Tai užsakymų valdymas, pigesnis ir veiksmingesnis produktų tiekimas, tam tikrų procesų automatizacija. Štai rezultatas: per du dešimtmečius darbo jėgos kainai išaugus tris kartus, mūsų sumuštiniai pabrango dusyk.
Nebaigėte universiteto, todėl jūsų pavyzdys rodo, kad sėkmė gali aplankyti ir neturint gero išsilavinimo. Ką galite patarti jaunam žmogui, norinčiam imtis verslo?
– Išsilavinimas nėra svarbiausias sėkmės veiksnys. Išmanyk savo produktą, suprask skaičius ir nebijok konkurencijos. Reikia tikėti, kad tau pasiseks, ir nebijoti iššūkių. Nuobodžiausi žmonės pasaulyje yra tie, kuriems nieko nėra nutikę, nes jie niekada nesiryžo ko nors imtis. Venkite tokių.
Kas jus sieja su Lietuva?
– Mano mama gimė Kaune. Su ja prisidėjome prie prezidento Valdo Adamkaus rinkimų kampanijos 1998-aisiais finansavimo, dalyvavome jo inauguracijos vakarėlyje. Nuo tada Lietuvoje lankiausi kelis kartus, dabar ketinu čia praleisti dar daugiau laiko. Ko gero, įsigysime butą, įsteigsime šeimos biurą. Mama užsiima filantropine veikla ir yra tapusi Metų moterimi. Ketiname tęsti šią veiklą, nes čia galime padaryti didesnį poveikį negu JAV.
J. J. Liautaudas
1983 m. išnuomotame garaže Čarlstone, Ilinojaus valstijoje, atidarė pirmą sumuštinių restoraną.
2010–2013 m. „Jimmy John’s Gourment Sandwich Shops“ buvo vienas greičiausiai besiplečiančių greitojo maisto restoranų tinklų JAV.
Šiandien tinklui priklauso 1,9 tūkst. sumuštinių restoranų, atidarytų 43 JAV valstijose. Didžioji dalis jų veikia franšizės pagrindu.
Yra pelnęs apdovanojimų už verslo pasiekimus, pavyzdžiui, „2012 Nation’s Restaurant News Golden Chain Award“, „2004 Ernst & Young Enterpreneur of the Year“, „Chicago’s 40 Under 40“.
