Šeštadienį panevėžiečiai, kaip ir visa Lietuva, minėjo Baltijos kelio 25-metį. Renginių netrūko, mat minėjimai vyko net trijose vietose: Šiluose, Laisvės aikštėje ir Piniavoje. Į renginius žmonės plūdo šventiškai nusiteikę, tačiau nuotaiką kiek aptemdė ne prapliupęs lietus, o politikų akibrokštai.
Linkėjimai Lietuvai
Piniavos bendruomenė, nuo ankstaus ryto laukusi Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės, jos taip ir nesulaukė. Nors „Baltijos kelio sąšaukos“ delegacija Piniavoje sustojo, Seimo pirmininkė nesiteikė išlipti iš savo limuzino ir pasveikinti jos su namine duona išėjusio pasitikti rajono mero Povilo Žagunio bei visos bendruomenės. Negana to, į vakaro koncertą atvykę Seimo nariai sveikino ne piniaviečius, o pasvaliečius.
Į prie kelio „Via Baltica“ įsikūrusius Šilus ir į miesto centrą pasveikinti panevėžiečių atvyko ir „Baltijos kelio sąšaukos“ delegacija, kuri atvežė pašventintos duonos ir Baltijos kelio knygą. Šioje knygoje sugulė miestų ir rajonų, kur lankėsi delegacija, atstovų linkėjimai Lietuvai iš kartos į kartą. Visi norintieji savo linkėjimus taip pat galėjo parašyti ir įmesti į linkėjimų dėžę. Vėliau planuojama išleisti Baltijos kelio knygą su visais žmonių linkėjimais.
Daugelis „Sekundės“ kalbintų panevėžiečių teigė, kad Lietuvai pirmiausia linkėjo išmokti branginti savo laisvę ir nesustoti augti.
„Ant laisvės aukuro Lietuva labai daug ką sudėjo, tačiau dabar mums laisvė yra tarsi natūralus, prigimtinis dalykas. Todėl palinkėjau vieno – branginti taip sunkiai iškovotą laisvę. Turime būti vieningi, nes Ukrainoje vykstantys neramumai rodo, kokia vis dėlto ta laisvė yra trapi“, – „Sekundei“ sakė į Laisvės aikštėje vykusį minėjimą atėjusi Emilija Pocienė.
Simboliška, kad Laisvės aikštėje buvo iškeltos ne tik trijų Baltijos valstybių, bet ir Ukrainos vėliava. Taip buvo norima ne tik solidarizuotis su neramumų krečiama Ukraina, bet ir pasveikinti ją su sekmadienį švenčiama Nepriklausomybės diena.
Netradiciškai skambėjo ir visų trijų Baltijos valstybių himnai – jie buvo atliekami elektroniniu karilionu – tarpusavyje suderintų įvairaus dydžio varpų komplektu. Būsimieji Juozo Miltinio dramos teatro aktoriai eilėmis ir dainomis bandė pažvelgti į tai, kas yra laisvė, tauta ir žmogus. Vėliau į šokio ratelį kvietė folkloro ansamblis „Raskila“. Kartu su visais mielai sukosi ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. O vakarą užbaigė Ieva Narkutė su programa „Raudoni vakarai“.
Liepsnojo vienybės laužai
Nuo pat ryto Baltijos kelio minėjimui ruošėsi ir Piniavos bendruomenė: iš įvairiaspalvių gėlių žiedų bendruomenės moterys sukūrė nuostabų floristinį kilimą, kurio centre – visų trijų Baltijos šalių vėliavos. Gėlėmis ir ąžuolų vainikais buvo papuoštas ir tiltas. Kūrybinėse dirbtuvėse „Baltijos kelio ženklai“ mažieji piešė ant asfalto ir popieriaus.
Piniaviškiams teko garbė penktadienio vakarą su ąžuolų vainikais ir šilta arbata sutikti ir nuo Vilniaus iki Talino bėgte ar dviračiais važiuojančius entuziastus, tarp kurių buvo ir keli panevėžiečiai. Sportininkai buvo užsibrėžę tikslą simboliškai atkartoti Baltijos kelią.
Kaip sakė Piniavos bendruomenės pirmininkas Zigmas Babilas, bendruomenė Baltijos kelio minėjimui ruošiasi kasmet, juk pro Piniavą vingiuojančiame kelyje prieš 25-erius metus susikibę rankomis stovėjo tūkstančiai žmonių. O šiemet švenčiamas jubiliejus, todėl bendruomenės renginys tapo nebe rajoniniu, o respublikiniu.
„Skatina nesustoti ir rengti tokias šventes būtent žmonės, kurie palaiko ir prisideda prie tokių idėjų įgyvendinimo. Skatina ir nepalaikantieji, nes tada norisi padaryti dar geriau ir įrodyti, kad viskas įmanoma. Tai visos bendruomenės darbas, džiaugiuosi mūsų kaimu, kuris visada stengiasi gyventi gražiai ir yra iniciatyvus“, – pasidžiaugė Z. Babilas.
Jo teigimu, Baltijos kelias – laisvėjimo ir vilties kelias, todėl tokie renginiai sustiprina viltį ir tikėjimą, kurių vedami žmonės prieš ketvirtį amžiaus ėjo į Baltijos kelią.
„Visi matome, kas dabar darosi pasaulyje. Jeigu dabar nebūtume Europos Sąjungos ir NATO nariai, situacija mūsų išties būtų kita, todėl tai ir pamąstymo, susikaupimo laikas. Norėčiau žmonėms palinkėti daugiau patriotiškumo, pilietiškumo ir vilties“, – sakė Z. Babilas.
Piniavą sumaišė su Pasvaliu
Šventinę nuotaiką kiek apkartino ne prapliupęs gausus lietus, o tai, kad žmonės pasijuto negerbiami. Su namine duona „Baltijos kelio sąšaukos“ delegacijos išėjęs pasitikti rajono meras Povilas Žagunis ir Piniavos bendruomenės nariai taip ir nesulaukė Seimo pirmininkės L. Graužinienės. Nors delegacija stabtelėjo Piniavoje ir jai iškilmingai buvo perduoti žmonių surašyti linkėjimai, Seimo pirmininkė nesiteikė išlipti iš savo limuzino ir pasveikinti į minėjimą susirinkusių žmonių.
„Ką darysi. Džiaugiamės tuo, kad atvažiavo visa rajono valdžia, susirinko gražus būrys piniaviečių – to ir užteko“, – nusivylimo neslėpė Z. Babilas.
L. Graužinienės atstovė spaudai Dalia Valentienė teigė, kad Panevėžio rajono žmonės neturėtų jaustis nuskriausti, juk Seimo pirmininkė Panevėžio rajono neaplenkė. Žmonių visur buvo tiek daug, kad delegacija fiziškai nebūtų spėjusi visų aplankyti.
„Pakelėse buvo labai daug žmonių, tad jeigu Seimo pirmininkė būtų stojusi visur, nebūtų spėjusi laiku pasiekti Saločių. Manau, kad panevėžiečiai neturėtų jaustis nuskriausti, nes L. Graužinienė buvo sustojusi Šiluose ir pačiame Panevėžyje. Panevėžiečiams buvo skirta pakankamai dėmesio, o ten, kur nespėjo Seimo pirmininkė, atvyko pasveikinti kiti Seimo nariai“, – „Sekundei“ teigė D. Valentienė.
Į Piniavą atvyko net keli Seimo nariai, tačiau jų apsilankymas dar labiau nuvylė kai kuriuos bendruomenės narius. Net du seimūnai į susirinkusius žmones kreipėsi kaip į Pasvalio gyventojus. Dėl tokio akibrokšto žmonės buvo gerokai nustebę.
„Tai, kad Piniavą sumaišė su Pasvaliu, rodo kai kurių Seimo narių požiūrį į žmones. Apmaudu, kai parlamentarai net nežino, kur atvažiavo. Tad ką bekalbėti apskritai apie jų darbą“, – kalbėjo savo vardo nenorėjęs sakyti Piniavos gyventojas.
Baltijos kelio dvasia nesensta
Ir nors Baltijos kelio minėjimą šiek tiek užtemdė politikų akibrokštai ir prasidėjusi liūtis su žaibais ir griaustiniu, žmonių nusiteikimo ir noro vėl prisiminti ir dar kartą išgyventi Baltijos kelio dvasią neatbaidė. Žmonės vėl susikibo rankomis, kaip ir prieš 25-erius metus. Suliepsnojo vienybės laužas, o vakare vyko įspūdingas koncertas.
Rajono Tarybos narys, verslininkas Jonas Katinas įsitikinęs, kad klysta tie, kurie teigia, kad jeigu Baltijos kelias būtų dabar, žmonės į jį nesusirinktų.
„Jeigu ir Lietuvoje būtų tokie įvykiai kaip Ukrainoje, trys grandinės žmonių čia sustotų. Tada mums reikėjo visam pasauliui ir Rusijai parodyti savo pasirengimą būti savarankiškiems ir laisviems, o dabar mes įrodytume, kad esame demokratiška šalis.Jeigu nebūtų Baltijos kelio, galbūt daug vėliau būtume atgavę ir Nepriklausomybę. Tik sukrėtimo reikia nedidelio, kad nuo Saločių iki pat Vilniaus vėl rankomis susikibtų žmonės“, – įsitikinęs J. Katinas.
Apsisiautusi trispalve į minėjimą su vyru Juozapu atėjusi Elena teigė, kad stengiasi nepraleisti nė vieno Baltijos kelio minėjimo, nes tai, kuo tada tikėjo ir laukė, viskas pildosi.
„Prieš 25-erius metus kartu su vyru taip pat stovėjome čia. Ta dvasia ir šiluma labai artima ir dabar. Gera, nes pildosi tai, kuo tikėjome: esame laisvi Europos Sąjungos piliečiai. Ir Lietuvoje gyventi vis geriau ir geriau. Dabar visi keliai atviri, todėl galime keliauti visur, tik kad sveikata nebe ta. Nusivilia tik tie, kurie tingi“, – puikios nuotaikos nestokojo Elena ir Juozapas Rapševičiai.
U.Mikaliūno nuotr.:
Lina DRANSEIKAITĖ
