Valdininkų pažadai kelti kultūros darbuotojams algas pagaliau tapo realybe. Daugelis bibliotekininkų, muziejininkų, kultūros centrų, teatro ir meno darbuotojų šį mėnesį gavo 244 litais „ant popieriaus“ didesnį atlyginimą, tačiau pilnesne pinigine gali džiaugtis ne visi kultūros srityje dirbantieji. Nuskriausti liko ne tik administracijos ir ūkio dalies darbuotojai, bet ir tie, kurie dirba kūrybinį darbą. Tokia diskriminacija nejaukiai verčia jaustis įstaigų vadovus, supriešino kolektyvus, todėl kai kurie vadovai svarsto galimybę nuskriaustiems darbuotojams atlyginimus nors simboliškai pakelti iš rezervinių lėšų.
Nuo liepos daugelis kultūros darbuotojų gavo šiek tiek didesnius atlyginimus, tačiau ne visi kultūros įstaigose dirbantieji gali džiaugtis papilnėjusia pinigine. U.Mikaliūno nuotr.
Pajuto nuoskaudą
Kultūrininkų atlyginimams Vyriausybė šiemet skyrė apie 25 mln. litų. Liepą didesnius atlyginimus jau gavo apie 12 tūkst. kultūros darbuotojų. Nors „į rankas“ darbuotojai gavo apie 170 litų, tai vienas didesnių atlyginimų pakėlimų nuo krizės metų. Deja, atlyginimai pakilo ne visiems kultūros įstaigose dirbantiems žmonėms.
Kaip „Sekundei“ teigė Panevėžio lėlių vežimo teatro vadovas Antanas Markuckis, visi jų teatro darbuotojai dirba kaip vienas kumštis, kad teatras atliktų savo kaip kultūros įstaigos misiją, tačiau ne visi darbuotojai įstatymiškai laikomi kultūros darbuotojais, todėl didesnių atlyginimų jie nesulaukė.
„Tiek mūsų sekretorė, tiek valytoja-rūbininkė, tiek vairuotojas gyvena teatro pulsu. Tie patys scenos apšvietėjai ar dekoratoriai turi turėti meninių gebėjimų, kad galėtų dirbti teatre. Juk ir rūbininkė visus teatro lankytojus turi pasitikti maloniai ir kultūringai, tai ne tas pats, kas dirbti prie karvių ar kiaulių ūkyje“, – ironizavo A. Markuckis.
Jo nuomone, Kultūros ministerija, galvodama apie algų pakėlimą, turėjo pagalvoti ir apie kitus kultūros srityje dirbančiuosius, kurių pareigybės nepriskiriamos prie kultūros darbuotojų. Tuo labiau kad atlyginimai buvo pakelti ne dešimčia litų.
Deja, kol kas galimybių pačiam teatrui kelti algas likusiems darbuotojams nėra, mat gali būti taip, kad vieną mėnesį bus galima pataupyti didesniems atlyginimams, o kitą mėnesį pinigų pritrūks.
„Jeigu atvirai, žmonės pajuto nuoskaudą. Pensijos pakilo gal dešimčia litų, o čia – daugiau kaip pusantro šimto litų. Su tokia pinigų suma ne vieną kartą į parduotuvę galima nueiti. Aišku, galima pasidžiaugti, kad per dešimt metų nors kažkam pakilo atlyginimai, bet būtų geriau, kad nebūtų taikomos visokios išimtys“, – pabrėžė A. Markuckis.
Visi dirba dėl bendro tikslo
Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas teigia, kad jų įstaigoje liko nuskriausti tik du darbuotojai: pavaduotojas ūkio reikalams ir referentė, todėl po atostogų grįžus buhalterei bus skaičiuojama, ar įmanoma šiek tiek atlyginimus pakelti ir jiems.
„Nesame didelis kolektyvas, todėl ta diskriminacija tikrai juntama. Tuo labiau kad visi darbuotojai dirba dėl bendro ir to paties tikslo, visų krūviai panašūs. Suprantu, kad Kultūros ministerija rūpinasi tik kultūros darbuotojais, bet socialiai tai nėra atsakingas sprendimas“, – mano A. Astramskas.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė sako, kad nors sprendimas algas pakelti tik tiems, kurių pareigybėse nurodyta, jog jie priskiriami kultūros darbuotojams, nėra gerai apgalvotas, įstatymą privalu vykdyti.
„Įstaiga siekia tų pačių tikslų, kiekvienas darbuotojas turi savo sritį, nuo kurios priklauso ir bendras darbo rezultatas. Visi darbuotojai yra vertinami ir labai svarbūs, todėl už jų darbą turi būti mokama. Reikia galvoti, kaip padaryti, kad šie žmonės nesijaustų nuskriausti. Kitas dalykas, pareigybės, kurios priskiriamos kultūros darbuotojų kategorijai, jau seniai pasenusios. Per daugybę metų situacija kardinaliai pasikeitusi, todėl jas privalu peržiūrėti“, – įsitikinusi R. Maselytė.
Peržiūrės kultūros darbuotojų sąrašą
Būtent kultūrininkų pareigybių korekcijos bus pirmasis Kultūros ministerijos bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto darbas šį rudenį. Kaip teigė šio komiteto pirmininkė Audronė Petrėnienė, prieš vasaros atostogas komitetas į diskusiją buvo pasikvietęs kultūros įstaigų atstovus, Savivaldybių asociaciją, gavus nusiskundimų, kad ne visiems kultūros darbuotojams buvo vienodai pakelti atlyginimai. Taip pat nemažai dirbančiųjų kultūros įstaigose skundėsi, kad jie dirba kultūrinį darbą, tačiau didesnių atlyginimų taip ir nesulaukė.
„Rudenį dar kartą rinksimės ir žiūrėsime, kiek iš viso sulaukėme nusiskundimų, analizuosime kiekvieną atvejį. Nors skundų nėra daug, tai pirmieji signalai, kad problemų tikrai yra. Mūsų komiteto nuostata buvo, kad visiems kultūros darbuotojams atlyginimai būtų didinami vienodai. Juk jeigu vienam pakelsime 100 litų, o kitam – 400, darbuotojai bus tik supriešinami. Pinigai negali būti skirstomi pagal principą „myli nemyli“ ar „draugas nedraugas“. Todėl kultūros ministro paprašėme peržiūrėti, ar savivaldybės tinkamai perskirstė pinigus. Tiesa, šį padidinimą nelabai būtų tikslu vadinti algų kėlimu, nes kultūros darbuotojų algos pačios mažiausios. Tie 170 litų – daugiau priedas prie atlyginimo“, – „Sekundei“ teigė A. Petrėnienė.
Ją pačią nustebino, kad prie kultūros darbuotojų nepriskiriami scenos apšvietėjai, įgarsintojai bei kitų specialybių atstovai, kurių darbo specifika reikalauja meistriškumo ir profesionalumo ir nuo kurių priklauso bendras rezultatas. Todėl vienas iš darbų bus peržiūrėti kultūros darbuotojų pareigybių sąrašą, kuris patvirtintas dar prieš du dešimtmečius.
„Kultūros ministerija privalo peržiūrėti sąrašą, kokių specialybių darbuotojai yra priskiriami kultūros, nes dabartinis sąrašas nebeatitinka šių dienų realijų. Tada ir kiti kultūros darbuotojai gali tikėtis šiek tiek didesnių atlyginimų“, – teigė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė.
Lina DRANSEIKAITĖ
