Žaliosios girios vidury išpuoselėtoje etnografinėje sodyboje dviem šūviais nušautos panevėžietės 53-ejų Vidos B. giminaičiai dar nesulaukę policijos pareigūnų išvadų mano, kad nuolatos besišypsančią moterį nužudė pavydus gyvenimo draugas, vėliau ir į save paleidęs mirtiną šūvį.
Vienkiemis Storiškių kaime atrodo taip, tarsi šeimininkai tik trumpam būtų išėję. U.Mikaliūno nuotr.
Apgaulinga ramybė
Po ramų Stumbriškio ir aplinkinių girioje išsibarsčiusių kaimų gyvenimą pirmadienį sukrėtusios kruvinos dramos Vidos B. ir Rimanto Š. puoselėtas vienkiemis Storiškių kaime atrodo taip, tarsi šeimininkai tik trumpam būtų išėję. Didžiulėje sodyboje nupjauta žolė, veši ryškiaspalviai jurginų žiedai, džiūsta keletas skalbinių, erdvaus kiemo vidury išrikiuoti dubenys, pilni vandens, ant tvoros pamauti džiūti moteriški vasariniai bateliai. Darže nematyti nė piktžolės.
Kad šita ramybė apgaulinga, išduoda tik ant užrakintų trobos durų paliktas ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų antspaudas.
Į giminės susitikimus sodybos kluone mėgdavusius suvažiuoti Vidos B. artimuosius dar ilgai persekios tragedijos šešėlis ir kraupus vaizdas, kokį išvydo užsukę pirmadienį. Kambaryje gulėjo nušauta Vida B. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai kitame kambaryje rado ir, kaip įtariama, nusišovusio Rimanto Š. kūną. Šalia gulėjo ir šaunamasis ginklas, nors vyras leidimo jį laikyti neturėjo.
Net jei kulkų perverti žmonės kurį laiką dar buvo gyvi, pagalbos išsikviesti nebūtų įstengę – vienkiemyje neveikia mobilusis ryšys.
Grįžti į miestą nespėjo
„Tiek Vidutė nuo Rimanto kentėjo, ne kartą ją guodžiau. Ji tokia nuoširdi, tokia atlaidi buvo“, – paplūdusi ašaromis kalba už kelių kilometrų Žaliojoje girioje gyvenanti Regina Samulionienė.
Moteris vakar ruošėsi į Vidos B. laidotuves. Nušautoji amžino poilsio šiandien atguls Panevėžyje, šeimos kapavietėje, šalia brangiausių žmonių.
Vida buvo R. Samulionienės pusseserės dukra. Atvažiuodavusi į vienkiemį mėgo užsukti keletu žodžių persimesti pas seniai pensinio amžiaus sulaukusią giminaitę.
R. Samulionienė pasakoja pirmadienį dar prieš pietus sulaukusi netoliese ūkininkaujančio brolio skambučio. Jį išgąsdino miško keliuku pralėkę greitosios ir policijos automobiliai.
„Brolis manė, kad man kas atsitiko. Nustebau, kas gi čia vyksta. Nulėkiau pas kaimyną, sakau, jam gal blogai, bet irgi nieko. O paskui sūnus iš Panevėžio paskambino – Vidutės nebėra. Kaip nutirpau, taip iki šiol negaliu atsigauti“, – ašaras šluostėsi R. Samulionienė.
Anot jos, nužudytųjų kūnus aptiko pirmadienį į vienkiemį užsukęs Vidos brolio draugas. Kadangi pats dirbo, draugo paprašė parvežti seserį į miestą.
Išsigandęs vyras paskambino aukos broliui. Šis iškvietė policiją ir lėkė pats į vienkiemį. Atvažiavęs jau rado suvažiavusias specialiąsias tarnybas.
Nuo draugo kentėjo
Kruvina tragedija paženklintame vienkiemyje anksčiau gyvenę Vidos seneliai. Po jų mirties moteris su trimis broliais nusprendė jaukios sodybos, kokią galima pamatyti tik turistams skirtuose etnografiniuose kaimuose, neparduoti. Daugiausia laiko joje praleisdavo iš Panevėžio važinėdavę Vida ir Rimantas.
Pasak R. Samulionienės, Rimas sodyboje lankydavosi bene kas savaitgalį, kai Vida dirbdavo, atvažiuodavo vienas. Mėgdavo pasileisti muziką taip, kad ir kaimynai girdėdavo. R. Samulionienei kažkada prasitaręs, neva jei ne jis, vienkiemis būtų apleistas.
Bet ar tikrai pora čia mėgavosi ramybe ir džiaugdavosi vienas kito draugija, nežinia.
R. Samulionienė pamena iš Rimanto retai kada girdėdavusi gerą žodį apie Vidutę.
Giminaitė netiki, kad juodu kas galėjo užpulti, nužudyti moterį ir inscenizuoti Rimanto savižudybę.
„Ne, tikrai nebuvo užpulti. Manau, Rimas iš pavydo taip padarė. Jis labai gėrė, Vidą baisiausiai terorizavo, ji nebenorėjo kartu gyventi. Vidutė labai geros širdies žmogus, man pasiguosdavo, kad nebegali kentėti. Liepė jam išeiti“, – „Sekundei“ pasakojo R. Samulionienė.
Ji ir pati ne kartą girdėjusi, kai Rimas apie savo gyvenimo draugę kalba ironiškai, atvirai ją žemina.
„Kalbėdavo, kad dzin jam Vida. Dar subardavau, kaip galima taip šnekėti tiek metų kartu pragyvenus. Pykdavo, kad Vidutė nori jį išvaryti, niekur neisiantis, atseit buto dalį jau užgyvenęs. Kaip jis gali užgyventi, jei butą Vidai mamytė palikusi“, – stebėjosi R. Samulionienė.
Anot jos, nei Vida, nei Rimas nebuvo anksčiau sukūrę šeimų, neturėjo vaikų.
„Po nelaimės buvo užsukusi Rimo giminaitė. Ne jo, o Vidutės gaili. Ji labai geros širdies buvo“, – ašaras braukia giminaitė.
Įstrigo keistas maišelis
Stumbriškio kaime gyvenanti Kazė Zakarevičienė pasakoja girdėjusi, kad tolimą jos giminaitę Vidą B. į sodybą šeštadienį atvežęs brolis. Stumbriškietė pripažįsta kiek nustebusi, kai sekmadienį popiet pamatė į kiemą įeinanti Rimantą Š. Vyras pas juos laikydavęs dviratį – iš Panevėžio atvažiuodavęs autobusu, o likusius keletą kilometrų per mišką įveikdavęs dviračiu.
„Dar paklausiau, kaip tu čia sekmadienį, bet Rimas sakė, kad rytoj jam į darbą nereikia“, – įstrigo K. Zakarevičienei.
Dabar stumbriškietei įtarimų kelia, kad paskutinį kartą Rimantas Š. rankoje nešėsi plastikinį maišelį. Į tai dėmesį moteriškė atkreipė, mat giminaitės draugas visada į kaimą atvažiuodavęs su kuprine ant pečių.
Rimas dviračio paprastai užsukdavo vienas. Ir visą žiemą vienas važinėjo, tik pavasarį sutikta Vida pasidžiaugė daug visko prisisėjusi.
„Paklaustas, kur Vidutė, sakydavo, kad jiems darbo grafikas nesutampa – arba vienas, arba kitas dirba“, – pasakojo stumbriškietė.
K. Zakarevičienė pernelyg artimai su šia pora nebendravo. Niekada nėra smalsavusi, kur jiedu dirba.
Iš retų susitikimų su Vida giminaitei susidarė įspūdis, kad gyvenimo draugu ji pernelyg nesidžiaugdavo, o Rimas ir į taurelę nespjaudavo. K. Zakarevičienė sako iš artimųjų girdėjusi, kad Vida gyvenimo draugą esą išvijusi.
„Vida labai graži, tvarkinga moteris. Rimas irgi gražus, aukštas, bet mėgėjas išgerti. Ir mano gaspadoriui kažkada siūlė prie buteliuko susėsti, bet manasis neprasidėjo. Nebuvo Rimas labai šnekus, bet užsukęs šunis tai visada pakalbindavo“, – kalbėjo Stumbriškio gyventoja.
Apie vos už kelių kilometrų miške įvykusią tragediją K. Zakarevičienei pranešė apklausti atvažiavę policijos pareigūnai. Šokiruota stumbriškietė sako nė nedrįsusi tyrėjų ko paklausti, tik pati atsakinėjusi į jų klausimus.
„Šeimos drama, ne kitaip“, – pati išvadas daro K. Zakarevičienė.
Tikrinamos kelios versijos
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Reginos Bučinskienės teigimu, atliekamas ikiteisminis tyrimas nustatyti, kas padarė nusikaltimą. Į daugelį klausimų turėtų atsakyti teismo medicinos ekspertizės. Pirminių išvadų pareigūnai tikisi jau po savaitės, tačiau galutinių gali tekti laukti net trejetą mėnesių. Ekspertų išvados parodys, ar mirusiųjų kraujyje būta alkoholio, taip pat padės atskleisti tikslų nusikaltimo laiką. Atliekama ir šaunamojo ginklo ekspertizė.
Pareigūnai aiškinasi keletą šio kraupaus nusikaltimo versijų. Ikiteisminį tyrimą kontroliuojančios Panevėžio apygardos prokurorės Jelenos Sabaliauskienės teigimu, nors pagrindinė versija, kad Rimantas Š. nusišovė pats prieš tai pakėlęs ranką prieš moterį, tačiau bus tikrinama, ar dar kas nors nėra prisidėjęs prie nusikaltimo.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
