Dvasininkų tarnystė Dievui ir žmonėms visuomenėje laikoma ne darbu, o gyvenimo būdu. Tačiau kunigai, kuriems keliami didžiuliai reikalavimai įvairiose srityse, kaip ir visi mirtingieji, pavargsta. Nieko keisto, kad jiems priklauso atostogos. Tik jas dvasininkai leidžia kiek kitaip nei dažnas gyventojas.
Panevėžio vyskupijos kancleris R.Zdanys Šveicarijoje atostogavo su savo augintiniu spanieliu Princu. R.Zdanio asm. albumo nuotr.
Kunigams irgi priklauso atostogos
Įsivaizduokite, kad atėję į mažos parapijos, kurią aptarnauja tik vienas kunigas, bažnyčią, ant jos durų randate spyną ir užrašą: „Atsiprašome, klebonas atostogauja“. Žinoma, to nebūna. Bet ne todėl, kad dvasininkai neatostogauja.
Visus metus plušantiesiems atostogos įprastas dalykas. Kunigai taip pat dirba ištisus metus ir turi teisę į poilsį. Tik jų atostogas reglamentuoja ne Darbo kodeksas, o Bažnyčios kanonai. Juose numatytos mėnesio trukmės atostogos, kurių galima eiti visų iš karto arba dalyti dalimis.
Tačiau kunigas išeiti atostogų gali tik su sąlyga, kad kitas dvasininkas jį pavaduos. Todėl net pačios mažiausios parapijos bažnyčios klebonui išvykus atostogų maldos namai neuždaromi.
Retas kunigas turi galimybę, o ir poreikį atostogauti visą mėnesį. Vasarą, kai daug vestuvių ir krikštynų, dvasininkai ypač užimti.
Į Šveicariją – sutuokti bičiulių dukters
Nors Panevėžio vyskupijos kancleris, Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos dekanas Romualdas Zdanys be galo užimtas, šią vasarą 10 dienų viešėjo Šveicarijoje. Anksčiau kunigas dvidešimt metų iš eilės šioje šalyje atostogaudavo po mėnesį. Tačiau svečioje šalyje laiką leido anaiptol ne kaip turistas.
R. Zdanys vaduodavo vietos parapijos kleboną. Pirmą sykį tai padaryti pasiūlė studijų Romoje draugas šveicaras. Lietuvis priėmė pasiūlymą. Nuo to karto užsimezgęs ryšis su šia šalimi nenutrūko iki šiol.
Kunigas R. Zdanys su bičiulių vaikais ir augintiniais Šveicarijoje stebėjo pravažiuojantį garsųjį Alpių traukinį, įtrauktą į UNESCO kaip pasaulinės reikšmės kultūros paveldo objektą.
Sielovadą Šveicarijoje dvasininkas suderindavo su poilsiu. Šveicarija – nuostabaus grožio šalis su kvapą gniaužiančia gamta. Parapijiečiai ir bičiuliai lietuviui organizuodavo ekskursijų ir pramogų.
Pusantrų metų Šveicarijoje dirbęs laisvai itališkai kalbantis R. Zdanys tarp šveicarų parapijiečių jaučiasi savas. Mylimam kunigui jie apmokėdavo kelionę, kad šis atvažiuotų padirbėti ir pasisvečiuoti.
Jau porą metų, kai R. Zdanys dėl užimtumo nebevažiuoja į Šveicariją vaduoti parapijos klebono. Šiais metais į dešimties dienų viešnagę šioje šalyje kunigas išsiruošė kitu tikslu.
Viena šveicarų šeima, su kuria labai susidraugavo, paprašė sutuokti ir palaiminti jų ištekančią dukterį. Jeigu ne ši priežastis, dekanas veikiausiai vasarą taip ir nebūtų išėjęs atostogų.
Savaitgaliais Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje tuokiasi po 6–7 poras. Daug porų pageidauja, kad juos tuoktų būtent R. Zdanys. O kur dar krikštynos!
Šią vasarą kancleris susitarė su parapijoje dirbančiais kolegomis dėl pavadavimo, susikrovė į automobilį būtiniausius daiktus, pasiėmė augintinį spanielį Princą ir leidosi į kelionę.
„Pirmyn ir atgal užtrukome keturias paras. Su lėktuvu, žinoma, greičiau, bet neturėjau kam palikti šuns“, – „Sekundei“ pasakojo kunigas, Šveicarijoje atlikęs malonią dvasininko pareigą ir kartu pailsėjęs.
Patys renkasi kleboną
R. Zdaniui atgauti fizines ir dvasines jėgas Šveicarijoje padeda ne tik kalnai, grynas oras. Pasak kunigo, čia ir žmonės daug ramesni, jaučiama pagarba šalia esančiajam, tolerancija kitaip mąstančiajam.
Panevėžio vyskupijos kancleriui imponuoja šveicarų atsakomybės jausmas už savo šalį, už bendruomenę.
Kaip sako dvasininkas, Šveicarijoje per metus būna keli referendumai, žmonės labai aktyviai reiškia savo nuomonę. Apskritai šveicarai uoliai dalyvauja visuose rinkimuose.
Demokratija, pilietiškumas juntami ne tik pasaulietiniame, bet ir bažnyčios, bendruomenės gyvenime. Šveicarijoje pasauliečiai patys sprendžia, kokį kunigą nori matyti savo parapijoje. Klebono vietai užimti yra skelbiamas konkursas.
Gyventojai patys renkasi jiems labiausiai patinkantį kandidatą.
„Žmonės gali pasakyti, kad šito kunigo nenori, nes jis, tarkim, per radikalus ar pernelyg liberalus. Išsirinkę kleboną parapijiečiai kreipiasi į vyskupą, kad jis paskirtų. Su naujai išrinktu dvasininku sudaroma darbo sutartis“, – pasakojo R. Zdanys.
Parapijiečių taryba rūpinasi bažnyčia ir jos pastatų priežiūra. Kunigo misija yra patarnauti parapijiečiams.
„Nesakau, kad Lietuvoje žmonės nedraugiški, bet čia trūksta šilto bendravimo ir bendradarbiavimo tarp dvasininkų ir tikinčiųjų. Norėtųsi, kad jaustumėmės kaip viena šeima“, – kalbėjo jis.
Palanga – sovietmečio mada
R. Zdanys šiais metais daugiau atostogauti neketina. Esą 10 dienų atostogų pakanka.
„Kam važiuoti kur nors tik dėl važiavimo. Aš ne mėgėjas gulėti paplūdimyje“, – juokėsi jis.
Klebono pažįstami dvasininkai dažniausiai ilsisi Lietuvoje, dažnas turi draugų užsienyje, tad per atostogas stengiasi juos aplankyti. Pasak R. Zdanio, retas kunigas važiuoja ilsėtis į populiarius kurortus.
Jeigu jau kunigai važiuoja į Egiptą ar Turkiją, renkasi ekskursijas, susijusias su svarbiais krikščionims įvykiais, datomis.
Iš Šarm el Šeicho kurorto Egipte vyksta kopti į Sinajaus kalną arba į vienos dviejų dienų kelionę Jeruzalėn. Turkijoje lankosi Efeze, eina šv. Pauliaus keliais.
„Žinoma, ir prie jūros pabūna. Beje, sovietmečiu tarp dvasininkų buvo madinga būtinai važiuoti savaitę atostogų į Palangą. Tai buvo šventas dalykas, kaip rekolekcijas atlikti. Rytais laikydavo mišias Palangos bažnyčioje. Vyresnio amžiaus dvasininkai sako, kad prie altoriaus net eilės susidarydavo“, – pasakojo R. Zdanys.
Dvasininkai dažnai organizuoja ir patys dalyvauja piligriminėse kelionėse.
Atostogavo tik keturias dienas
Panevėžio vyskupas L. Virbalas per atostogas neįsivaizduoja savęs gulinčio paplūdimyje.
Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas prieš porą metų, dar dirbdamas Romoje, visas keturias atostogų savaites skyrė piligriminei kelionei šv. Jokūbo keliu Ispanijoje, iki Santjago de Kompostelos miesto. Tuomet Popiežiškosios rusų kolegijos Romoje rektorius pėsčiomis kartu su kitais piligrimais nukeliavo 700 kilometrų.
Dabar dėl didelio užimtumo net negali svajoti apie ilgesnes atostogas. Šiais metais vyskupas turėjo kelias dienas rekolekcijų. Nors dvasininkams priklausančios kasmetės rekolekcijos, per kurias pabūna vienumoje, meldžiasi, susikaupia, į atostogų laikotarpį neįtraukiamos, Jo Ekscelencija jas priskiria atostogoms.
Piligriminėje kelionėje šv. Jokūbo keliais vyskupas pėsčiomis nuėjo 700 kilometrų.
Šią vasarą L. Virbalas turėjo ir, pasauliečių akimis, tikrų atostogų. Keturias dienas ilsėjosi prie ežero, plaukiojo valtimi, maudėsi, skaitė.
„Man geriausias poilsis gamtoje, kai plauki, važiuoji dviračiu, vaikštinėji pėsčiomis, o vakarais pasiimi knygą. Neįsivaizduoju savęs gulinčio paplūdimyje“, – sakė pašnekovas „Sekundei“.
Anksčiau vyskupas su giminaičiais važinėdavo po Lietuvą, automobiliu keliavo po Latviją, Lenkiją, Vokietiją.
„Susiplanuodavau, ką noriu pamatyti. Nakvodavau kempinguose. Toks keliavimo būdas man patiko. Galėjau lengvai koreguoti kelionės planą“, – pasakojo dvasininkas.
Šiais metais vyskupas daugiau atostogų nebeplanuoja, nes yra labai užimtas. L. Virbalas džiaugiasi, kad pavyko pailsėti bent kelias dienas.
Klebonas galvoja apie sanatoriją
G.Jankūnas piligriminėje kelionėje Romoje.
Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų mažosios bazilikos klebonas Gediminas Jankūnas aptarnauja net tris parapijas, todėl vasarą apie atostogas net nesvajoja.
„Tokiu metų laiku, kai daug atlaidų, vestuvių, krikštynų, rasti, kas pakeistų iš karto trijose vietose, sunki užduotis. Be to, yra neatidėliotinų su parapija susijusių darbų, kurių negaliu atidėti ir išvažiuoti“, – teigė kunigas.
Pastarąjį kartą atostogavo praėjusių metų spalį. Tuomet skrido į JAV, Čikagą, į bičiulių dukters vestuves. Amerikoje dvasininkas praleido porą savaičių, pakeliavo. Grįžęs jautėsi labai pailsėjęs.
„Dabar jau ir parapijiečiai sako, kad klebonui reikia atostogų“, – juokėsi G. Jankūnas.
Dvasininkas po Žolinės atlaidų tikisi savaitei atitrūkti nuo sielovadinio darbo ir ūkinių parapijos reikalų.
Klebonas dar nesuplanavo, kur važiuos, nes nėra tikras, kad pavyks išeiti atostogų. G. Jankūnas svarsto, kad būtų gerai išbandyti sanatorijų siūlomas procedūras. Pasak dvasininko, kūnas siunčia signalus, kad gerai būtų jį atgaivinti ir sustiprinti.
Poilsį sanatorijoje rekomenduoja ir jį išbandę pažįstami dvasininkai. Krekenavos klebonui galutinai apsispręsti neduoda mintis apie tai, ar nebus nuobodu.
Lig šiol visas atostogas praleisdavo daugiau ar mažiau aktyviai. Anksčiau ilsėtis skrisdavo į JAV, Čikagą, kur mokėsi ir gyveno 8 metus.
G.Jankūnas sako, kad piligriminėse kelionėse fiziškai pavargstantis, ypač kai pats jas organizuoja. Tačiau dvasiškai – labai pailsi.
Čikagoje dvasininkas apsistoja pas draugus, Amerikos lietuvius. Vienos šeimos namuose turi net atskirą kambarį, yra palikęs savo drabužių. Jeigu tik turi laiko ir leidžia finansai, gali bet kada atvykti.
Nors kunigas netrumpai gyveno JAV, per atostogas nuolat randa kur dar pakeliauti, mėgsta lankyti nacionalinius parkus.
„Amerika labai didelė šalis. Dauguma amerikiečių per visą gyvenimą neišvažiuoja iš šalies. Amerikiečiams aplankyti Europą didelis gyvenimo įvykis. Daugelio jų šaknys kurioje nors Europos šalyje. Europiečius jie labai gerbia“, – tikina G. Jankūnas.
Krekenavos klebonas per atostogas yra leidęsis ir į piligrimines keliones, pats jas organizavęs. Pernai su piligrimais savaitę Italijoje keliavo šv. Pranciškaus keliais, šių metų gegužę su nedidele grupe lankėsi Šventojoje žemėje.
G. Jankūnas sako, kad piligriminėse kelionėse fiziškai pavargstantis, ypač kai pats jas organizuoja. Tačiau dvasiškai – labai pailsi.
Per atostogas kunigas stengiasi dažniau aplankyti garbaus amžiaus tėvus, giminaičius, draugus.
Tarnystę Rusijoje derina su poilsiu
Bistrampolio dvaro atgaivintojas, vasaros festivalių organizatorius, Kupiškio Kristaus žengimo į dangų parapijos dekano pareigas einantis Rimantas Gudelis, paklaustas apie atostogas, niekaip negalėjo prisiminti, kada ir kur pastarąjį kartą atostogavo.
„Tikrų atostogų tikriausiai buvau prieš kokius 4–5 metus. Ir tai tik kelias dienas. Tai kad mano gyvenimas kaip atostogos“, – juokavo dvasininkas.
R. Gudelis nesiginčija, kad kunigams reikalingos ir rekolekcijos, ir atostogos.
Mažesnes parapijas turėsiantis kunigas R. Gudelis spalį ketina pasiimti savaitę atostogų ir aplankyti Jeruzalę.
Ir pats jaučia, kad reikėtų poilsio. Netrukus dvasininkas persikels dirbti į mažesnes Salamiesčio ir Antašavos parapijas, tad bus ne taip užimtas, kaip dabar. Spalį R. Gudelis norėtų aplankyti Jeruzalę.
Mažesnes parapijas aptarnausiantis dvasininkas tikisi, kad galės daugiau laiko skirti sielovadai su Rusijos lietuviais. Kaip žinoma, jis tarnauja Peterburgo, Murmansko, Petrozavodsko ir Maskvos lietuviams. Nuo rugsėjo iki gegužės kartą per mėnesį R. Gudelis skrenda į Rusiją.
Dvasininkas susiplanuoja bent vieną laisvą dieną, kad galėtų ką nors aplankyti, pabūti gamtoje.
„Diena Kolos pusiasalyje – man jau atostogos“, – sako jis.
R. Gudelis prisiminė, kad prieš 20 metų lankėsi Maltoje, prieš dešimtmetį Kryme, buvo Jūrmaloje.
„Palangoje nebuvau kokius 15 metų. Tikriausiai reikėtų nuvažiuoti“, – juokėsi daug darbo reikalais keliaujantis dvasininkas.
Inga SMALSKIENĖ
