Nors mieste jau trejus metus baidomi kovai, kuriuos daugelis maišo su varnomis, gyventojai vis tiek nesiliauja skųstis dėl šių paukščių keliamo triukšmo ir teršimo.
Nors jau kelinti metai kovai baidomi ir garsiniais signalais, ir fejerverkais, ardomi jų lizdai, tačiau išguiti šių sparnuočių iš miesto niekaip nepavyksta. A.Repšio nuotr.
„Duokite man mero telefoną. Tegu jis pavaldiniams liepia ką nors daryti arba pats eina šaudyti tų varnų. Neįmanoma būti parke, išmatos ant galvos krenta“, – reikalavo į redakciją paskambinusi Parko gatvės gyventoja.
Šie paukščiai nepasitenkinimą sukėlė ir Panevėžio rajone gyvenančiai Stasei Nakrošienei. Moteris pasakojo, kad vieną karštos dienos vakarą apsilankiusi Ramygalos gatvės kapinėse apstulbo išvydusi būrius, kaip jai atrodė, varnų.
Artimųjų kapus lankiusiai S. Nakrošienei į akis krito paukščių apdergti paminklai. Pasak jos, sparnuočių išmatomis ypač išbjauroti plokštėmis uždengti kapai.
Moteris sako, kad daug metų lankosi Ramygalos gatvės kapinėse, tačiau niekada nėra mačiusi tiek varnų. „Čia daug medžių. Gal jos persimetė iš senųjų kapinių?“– svarstė ji.
S. Nakrošienė nereikalavo naikinti sparnuotų teršėjų, o tik išvaikyti iš kapinių.
Ramygalos gatvės kapines prižiūrintį kolegą vaduojanti bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ meistrė Sigutė Liaudanskienė patvirtino, kad pastaruoju metu šiose kapinėse padaugėjo varnų šeimos atstovų. Pasak jos, dieną paukščiai kažkur išskrenda, o vakare klegėdami būriais sugrįžta.
„Paukščiai yra paukščiai, žinoma, kad teršia“, – kalbėjo ji.
Nuolat Šilaičių kapinėse dirbanti S. Liaudanskienė ir ten mato šių sparnuočių būrius, tačiau jie didesnių problemų nekelia, nes kapinėse nėra aukštų medžių, kur jie norėtų apsistoti.
Kova su vėjo malūnais
Panevėžio savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Rūta Taučikienė mano, kad Ramygalos gatvės kapinėse siaučia ne varnos, o kovai. Šie paukščiai panašūs į varnas, todėl žmonės juos maišo.
Pasak ekologės, jau kelinti metai šie paukščiai pavasariop baidomi garsiniais signalais ir fejerverkais iš Kultūros ir poilsio parko, senųjų miesto kapinių.
Jie vaikomi ir iš Ramygalos gatvės kapinių. Rudenį ardomi jų lizdai. 2013 metais lizdų buvo išardyta 500, užpernai – dar daugiau. Šių metų rudenį vėl planuojama išardyti apie pusę tūkstančio šių paukščių lizdų.
R. Taučikienės teigimu, Europos Sąjungos direktyvos nuo kovo 1 iki liepos 1 dienos draudžia imtis kokių nors priemonių prieš kovus.
Paklausta, ar baidymas ir lizdų ardymas duoda rezultatų, ji atsakė, kad tokiu būdu išskaidomos kovų kolonijos. Tačiau kovai yra miesto paukščiai ir jų visai išvaryti iš miesto neįmanoma. Geriausiu atveju juos gali pavykti išginti į atokesnius pramoninius rajonus.
„Kovai kuriasi ir gyvena šalia žmonių. Jie ieško maisto konteineriuose ir kitose vietose, kur jo gali palikti gyventojai“, – aiškino ji.
Problema ir ta, kad kovai dauginasi labai greitai, išbaidyti paukščiai, jeigu lizdas neišardytas, stengiasi į jį grįžti. Jaunikliai jį sukasi ten, kur išsirito.
Tad norint atsikratyti kovų kolonijomis parkuose ir kapinėse, būtina iškelti visus iki vieno lizdus. Tačiau išvyti iš pamėgtų veisimosi vietų jie susiranda kitas. Neretai įsikuria daugiabučių namų kiemų medžiuose.
Šaudyti nedrįsta
Panevėžio savivaldybė nedrįsta pasekti Plungės rajono savivaldybės pavyzdžiu – šaudyti kovus. Toks kovos su šiais sparnuočiais būdas sukėlė didelį gyventojų ir ornitologų pasipiktinimą.
Lietuvos ornitologų draugijos biologas Gintaras Riauba sako, kad ornitologai yra prieš paukščių populiacijos dirbtinį reguliavimą. Jis apgailestavo, kad žmonės smarkiai nutolę nuo gamtos, nepakantūs jos gyviems kūriniams, pamiršę, kaip gražiai su gamta sugyveno jų protėviai.
Inga SMALSKIENĖ
