Per metus apie tūkstantį litų įmokų draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“ sumokantis panevėžietis ištikus bėdai vietoj žalos atlyginimo iš draudikės sulaukė špygos. Atlyginti nuostolį kompanija atsisakė argumentuodama, kad ilgapirščių taikiniu tapęs namas kapitališkai remontuojamas, o atsiųsta žalų ekspertė plastikinėse balkono duryse neįžiūrėjo įsilaužimo žymių.
Apvogtam panevėžiečiui atlyginti žalą atsisakęs „Lietuvos draudimas“ išdėstė teoriją, kad nuostolis dėl vagystės neatlyginamas, kai į patalpą patenkama pro neužrakintas duris ar neuždarytus langus arba „įveikus kliūtis, bet nepaliekant kliūties vientisumo pažeidimo požymių“. Taip pat draudimo bendrovė traktuoja, kad keičiama stogo danga yra kapitalinis remontas, todėl vagių padarytas nuostolis nekompensuojamas. A.Repšio nuotr.
Apvogtas vyriškis nusiteikęs per teismą pamokyti draudikę ir, pasitelkdamas ekspertus, įrodyti, kad namo dažymas ir stogo dangos keitimas visada buvo ir yra laikomas tik paprastu remontu, o šių laikų vagims atidaryti balkono duris nepaliekant pėdsakų – juokų darbas.
Iš siaubo apsimetė mieganti
Besiskelbiantis, kad kasmet savo klientams atlygina 200 mln. Lt nuostolių, „Lietuvos draudimas“ nelaimės atveju pagalbos rankos gali ir neištiesti. Didžiausią draudimo rinkos dalį Lietuvoje užimanti kompanija ja patikėjusiam panevėžiečiui pateikė ne mažesnę staigmeną, nei į namus įsilaužę vagys.
Panevėžio rajone, Molainių kaime, gyvenančio Mindaugo Repšo šeimai šios vasaros Joninės įsimins ilgam. Trumpiausią metų naktį pas kaimyną šventęs Mindaugas keliolika minučių po pirmos sulaukė namuose su vaikais jau miegojusios žmonos trumposios žinutės: grįžk.
„Supratau, kad kažkas atsitiko. Skambinau, bet žmona skambutį atmetė. Iš kaimyno parlėkiau gal per trisdešimt sekundžių“, – prisimena M. Repšas.
Vyras rado atidarytas terasos balkono duris. Vagys jau buvo spėję pasidarbuoti pirmame aukšte – pasiėmė du nešiojamuosius kompiuterius, iš rankinės ištraukė šeimininkės piniginę su asmens dokumentais, banko kortelėmis, pinigais. Šeimininkai skaičiuoja patyrę apie 9000 litų nuostolį.
Įsibrovėliai taikėsi apšvarinti ir antrą aukštą. M. Repšo žmona sustingo iš siaubo, kai per miegus išgirdo žingsnius ant laiptų. Moteris dar pamanė, kad iš viešnagės pas kaimyną sugrįžo sutuoktinis, bet įtarimą sukėlė šiugždančios kelnės. Baimės sukaustyta moteris apsimetė mieganti, kai įsibrovėliai įėję į miegamąjį apšvietė ją žibintuvėliais. Plėšikams pasitraukus, šeimininkė čiupusi telefoną skubiai surinko žinutę vyrui. Bijodama išsiduoti, tuojau atmetė jo skambutį. Matyt, šis garsas išgąsdino vagis ir jie spruko iš namo.
Šeimą galėjo sekti
Nors iškviesti policijos pareigūnai prisistatė labai operatyviai, įsilaužėlių ieškota net pasitelkus kinologų šunis, plėšikų susekti nepavyko.
Šeimininkai skaičiuoja patyrę apie 9000 litų nuostolį.
„Daug baisiau nei prarastas turtas – išgyventas siaubas. Laimė, kad dukra ir sūnus neprabudo, kai vagys su žibintuvėliais vaikščiojo po namą, bet vaikai siaubingai išsigando suvažiavus specialiosioms tarnyboms su švyturėliais. Iki šiol šeima negali ramiai užmigti“, – pripažįsta M. Repšas.
Panevėžietis įtaria, kad įsilaužimas nebuvo atsitiktinis – šeima galėjo būti sekama. Matyt, įsibrovėliai tikėjosi, kad Joninių švęsti išėjo abu šeimininkai, o namuose paliko tik vaikus.
Nors name įrengta signalizacija, tą naktį žmona miegoti nuėjo jos neįjungusi – žinojo, kad netrukus turi sugrįžti sutuoktinis.
Panevėžio rajono policijos komisariato viršininko Dariaus Pliavgos teigimu, įtariamieji vagyste dar nenustatyti. Daugiau įvykio detalių pareigūnai atsisako atskleisti motyvuodami nebaigtu ikiteisminiu tyrimu.
Išvados šokiravo
Apie vagystę panevėžietis pranešė „Lietuvos draudimui“. Šioje kompanijoje šeima apdraudė turtą ir nuo nelaimingų atsitikimų, ir nuo vagysčių.
Atvažiavusi žalų vertintoja vos išlipusi iš automobilio pirmiausia puolė fotografuoti remontuojamą namą. Šeimininkai tuo metu keitė stogo dangą, perdažė lauko sienas ir kai kur jas šiltino.
„Paprašyti parodėme ir balkono duris, pro kurias pateko vagys į vidų. Nesimatė jokių laužimo žymių, sugadintas tik pats spynos mechanizmas“, – pasakojo M. Repšas.
Šeimininkų pakviestas vienos langų firmos atstovas patvirtino, kad atidaryti balkono duris nepaliekant žymių vagims – juokų darbas: iš lauko stumiant apkaustą didele jėga, viduje rankena kuo lengviausiai atsilenkia ir durys atsidaro. M. Repšas teigia netgi pasisiūlęs „Lietuvos draudimo“ atstovei tą parodyti, bet žalų ekspertei buvo neįdomu. Kompanijos darbuotoja klientams pareiškė nesitikėti žalos atlyginimo. Argumentas: ekspertė neįžvelgė įsilaužimo žymių, bet užfiksavo kapitalinį namo remontą.
„Ar ji skiria kapitalinį remontą nuo paprasto? Mes nepertvarkėme jokių, net stogo, konstrukcijų, keitėme tik viršutinę dangą. Bet kas gali atvažiavęs įsitikinti, kad po danga likusios senos konstrukcijos. Tai paprastas remontas, bet žalų ekspertei to neįmanoma įrodyti“, – piktinosi panevėžietis.
Ir daugiabučio renovacija – paprastas remontas
Po keleto dienų apvogtojo namo šeimininkai sulaukė „Lietuvos draudimo“ laiško. Jame buvo pranešta, kad draudimo išmokos negaus. Turto žalų skyriaus vadovė išdėstė teoriją, kad nuostolis dėl vagystės įsibraunant neatlyginamas, kai į patalpą patenkama pro neužrakintas duris ar neuždarytus langus arba „įveikus kliūtis, bet nepaliekant kliūties vientisumo pažeidimo požymių“. Be to, laiške išdėstyta, kad draudimas nuo vagysčių negalioja, jei atliekami apdraustų pastatų kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbai.
Toks save gerbiančios kompanijos atsakymas M. Repšą stulbina.
Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas Gintautas Valkūnas „Sekundei“ patvirtino, kad sienų dažymas, šiltinimas, stogo dangos perdengimas nekeičiant pastato konstrukcijų traktuojama kaip paprastas remontas.
„Kapitaliniu laikomas toks, kai keičiamos pastato konstrukcijos, didinamos angos. Netgi įsibėgėjęs daugiabučių namų modernizavimas traktuojamas kaip paprastas remontas. Jei namo buvo keičiama tik stogo danga, dažomos ir šiltinamos sienos, tai tikrai nėra kapitalinis remontas“, – pabrėžė G. Valkūnas.
M. Repšas jau kreipėsi į advokatus ir rengiasi dėl žalos atlyginimo bylinėtis su „Lietuvos draudimu“.
„Anksčiau drausdavausi kitose kompanijose. Perėjau į „Lietuvos draudimą“ manydamas, kad nors jo paslaugos brangesnės, bet tai rimčiausia draudimo bendrovė, turinti didelę patirtį. Buvau įsitikinęs: jei kas nutiktų, tikrai problemų neturėsiu. Bet dabar kyla klausimas, ar „Lietuvos draudimas“ yra iš viso mokus, jei neįstengia atlyginti devynių tūkstančių litų? Girdėjau, kad teismuose su „Lietuvos draudimu“ klientai bylinėjasi dėl kur kas didesnių ieškinių. Kodėl draudikei verta taip elgtis?“ – M. Repšui kilo abejonių dėl „Lietuvos draudimo“ patikimumo.
Matė kapitalinį remontą
Audronė Vaitkevičiūtė,
„Lietuvos draudimo“ būsto draudimo portfelio valdytoja
Pagal Būsto draudimo taisykles, jei klientas pradeda pastato kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, draudimo apsauga lieka galioti tik nuo ugnies rizikos, jei pastatai rekonstruojami ar remontuojami keičiant išorinius atitvarinius elementus. Kalbant paprastai, mes, kaip draudikai, negalime prisiimti rizikos dėl, pavyzdžiui, stogo keitimo metu įvykusio apliejimo (dėl liūties ar krušos), kuris įprastai galiotų, jei pastatas nebūtų rekonstruojamas. Draudimo apsauga nuo visų kitų draudimo liudijime numatytų draudžiamųjų įvykių pradeda galioti kitą dieną po kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų pabaigos.
Kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos sąvokos yra apibrėžtos statybos techniniame reglamente, pagal kurį stogas yra laikomas tiek laikančiąja, tiek atitvarine konstrukcija.
Būsto draudimo taisyklės taip pat numato, kad draudėjas turi galimybę susitarti dėl visos draudimo apsaugos galiojimo kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos metu, tam tereikia kreiptis į draudimo bendrovę ir suderinti planuojamus darbus. Taip yra todėl, kad kapitalinio remonto metu būsto draudimo rizika laikoma padidėjusia, palyginti su ta rizika, kurią draudikas prisiėmė sudarydamas sutartį su klientu, kai pastatas nebuvo rekonstruojamas.
Įsilaužti nepaliekant žymių – nesudėtinga
Lina Pranaitienė,
„TIKS langai“ atstovė Panevėžio regione
Užtikrinti namų saugumą, ypač jei gyvenate nuosavame name ar pirmame daugiaaukštės statybos namų aukšte, nėra lengva užduotis. Ne paslaptis, kad ilgapirščiai, naudodami savas technikas, dažniausiai į namus patenka pro plastikinius langus.
Įsibrauti į namus pro langus ar balkono duris nepaliekant įsilaužimo žymių yra įmanoma. Tokia situacija susiklosto, jei langai ar balkono durys nėra apsaugoti specialiais apkaustais ar saugiomis rankenomis.
„TIKS langai“ klientams, ieškantiems būdų apsaugoti savo namus, pataria languose įdėti saugesnes rankenas, kuriose įmontuotas mechanizmas, leidžiantis išvengti prievartinio lango ar balkono durų apkaustų sukimo iš išorės. Tai nebrangi, tačiau veiksminga priemonė, siekiant sumažinti įsilaužimo į namus tikimybę.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
