Tvyrantys karščiai sekina gyventojų sveikatą, o dirbančiųjų – dar ir kantrybę. Pasiskųsti Valstybinei darbo inspekcijai nežmoniškomis darbo sąlygomis išdrįsta tik retas.
Kelininkams tenka dirbti po atviru dangumi tvyrant didžiuliam karščiui, tačiau Valstybinei darbo inspekcijai jie nesiskundžia. U.Mikaliūno nuotr.
VDI Panevėžio skyriaus vedėjo pavaduotojo Vaido Pauliuko teigimu, dėl nepakeliamo karščio darbo vietose sulaukę tik trijų anoniminių skundų. Inspektoriams skambino vienos baldų įmonės darbuotojai ir dviejų pramonės įmonių darbininkai, pastarieji skundėsi, kad darbo patalpose labai karšta ir tvanku. Dar vienos statybomis užsiimančios bendrovės darbuotojai padejavo, kad darbdavys neaprūpina geriamuoju vandeniu, neduoda galvos apdangalų.
Inspektoriai įmonių pavadinimų neatskleidžia. V. Pauliukas sako, kad asmenys, skundęsi aukšta oro temperatūra, ne tik nenurodė savo pavardžių, bet ir konkrečios darbo vietos.
„Kai paprašėme pasakyti, kuriame ceche ar patalpoje aukšta temperatūra, jie pasiūlė patikrinti visos įmonės patalpas“, – stebėjosi pavaduotojas.
Paklaustas, kuo inspekcija gali padėti karščio darbo vietose nebegalintiems ištverti darbuotojams, atsakė, kad inspektoriai pirmiausia susisiekia su bendrovių vadovais ir aiškinasi situaciją, vyksta į vietą.
„Statybų įmonės vadovai iš karto sureagavo. Darbuotojai buvo aprūpinti ir vandeniu, ir galvos apdangalais. Dėl cechų, kuriuose vyksta gamyba, sudėtingiau. Darbdaviai ne visur gali pastatyti kondicionavimo įrangą. Tai brangiai kainuoja, be to, užima laiko. Rekomenduojame jiems imtis priemonių, kad padėtų žmonėms ištverti karštymetį“, – kalbėjo jis.
Gali tik rekomenduoti?
Darbo inspekcija darbdaviams dalija patarimus, kaip elgtis per karščius. Pataria organizuoti darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje, stebėti, kad jie būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto drabužiais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą, kad saulėje būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.
Darbdaviai turėtų pasistengti, kad karštyje dirbantys pavaldiniai visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu ir jo išgertų 2–4 stiklines per valandą, maždaug kas valandą darbuotojams suteikti papildomų pertraukėlių, per kurias galėtų pailsėti ir atsivėsinti.
Tačiau jie negali priversti darbdavių vykdyti šių rekomendacijų. Kita vertus, jos iš esmės ne kažin kiek palengvina triūsiančiųjų karštyje dalią.
Juk, pavyzdžiui, kelininkams netaps vėsiau, jeigu darbdaviai, kaip rekomenduoja VDI, prieš pradėdami darbus per kaitrą, juos informuos apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.
Šiomis dienomis ir ne kiekviename biure palaikoma rekomenduojama 23–25 laipsnių temperatūra, o kai kur ji viršija didžiausią ribą – 28 laipsnius. Gamybos patalpose rekomenduojama palaikyti 16–27 laipsnių šilumą, optimali temperatūra čia turėtų būti 20–22 laipsniai.
Daryti siestos neleidžia Darbo kodeksas, bet galima trumpinti darbo dieną. Tuo ir pasinaudojo Biržų rajono savivaldybės administracija. Valdininkai pasitvirtino tvarką, pagal kurią po pietų pertraukos galima nedirbti 1 valandą, jei temperatūra didesnė nei 28,5 laipsnio. Termometrui rodant 29,5 laipsnio šilumos, darbo laiką galima sutrumpinti 2 valandomis. Temperatūrai pakilus iki 30 laipsnių, galima anksčiau išeiti 3 valandomis, o šilumai viršijus 30,5 laipsnio – 4 valandomis. Vadinasi, kad po pietų galima į darbą ir nebegrįžti. Dėl to alga nė kiek nenukentės.
Baiminasi ir dėl technikos
Bendrovės „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė sako, kad dėl karščių darbai nestabdomi, siestos nedaromos.
„To neleidžia Darbo kodeksas. Be to, kelininkai turi įsipareigojimų. Yra terminai, kada turime baigti darbus. Per remontus stabdomas arba ribojamas eismas. Vairuotojai, matyt, pasipiktintų, jeigu negalėtų važiuoti, o kelias būtų tuščias – kelininkai tuo metu ilsėtųsi“, – kalbėjo ji.
Asfalto klojėjų darbdaviai rūpinasi, kad jie dėvėtų tinkamą darbo aprangą, nedirbtų išsirengę, aprūpina kremais nuo saulės, vandeniu, leidžia dažniau daryti pertraukas. Tačiau dėl darbo specifikos neįmanoma dažniau daryti pertraukų: jeigu išlieta karšto asfalto masė, darbą būtina baigti, tad ilsėtis neišeina.
R. Čepienė tvirtina, kad jų įmonės darbuotojai privalo reguliariai tikrintis sveikatą.
Darbdaviai nerizikuoja į objektą išleisti ligoto žmogaus.
Beje, jie dabar susirūpinę ne tik dėl karštyje kepančių žmonių. Nerimauja ir dėl technikos, kuri esant tokiam orui gali pradėti strigti.
Lietus ne visada į gera
Panevėžio hidrometeorologijos stoties meteorologė Loreta Adomavičiūtė prisipažino negalinti žiūrėti į karštyje plušančius kelininkus ir kitus darbininkus.
„Ne Darbo kodeksas svarbiausia. Reikia tik darbdavių geranoriškumo, žmonėms tikrai galima per karščius sudaryti pakenčiamas darbo sąlygas. Nesuprantu, kodėl negalima darbo pradėti penktą valandą ryto, vidurdienį padaryti kelių valandų pertrauką, o vakare vėl tęsti darbus“, – stebėjosi ji.
Vakar į darbą einančią meteorologę maloniai nustebino viena kirpykla, duris klientams atidariusi jau 7 valandą.
Praėjusį sekmadienį Lietuvoje fiksuoti karščio rekordai. Tauragėje oro temperatūra pasiekė net 36,5 laipsnio. Panevėžyje tą dieną užfiksuota 33,6 laipsnio kaitra. Pasak meteorologės, realiai žmonės jautė 36 laipsnių karštį. Aukščiausia temperatūra mieste buvo registruota 1992 metų rugpjūčio 10-ąją. Tą dieną termometrai rodė 35,5 laipsnio šilumos.
Tačiau tuomet, pasak specialistės, buvo šiek tiek kita situacija. Mat termometro stulpeliai 30 laipsnių perkopė tik vieną dieną. Prieš tai rodė 25–28 laipsnius, o rugpjūčio 11-ąją vėl nukrito iki 25 laipsnių. Tad atlaikyti karštį gyventojams nebuvo taip sudėtinga, kaip dabar, kai kaitra tvyro jau ne pirma savaitė.
Vakar meteorologai mieste užfiksavo 29 laipsnius šilumos, bet dėl drėgmės ir karščio santykio jautėme visus 36 laipsnius, kaip ir sekmadienį.
L. Adomavičiūtė sako, kad lietus ne visada yra išsigelbėjimas. Jeigu palyja, o oro temperatūra nenukrinta, juntamas dar didesnis karštis nei tais atvejais, kai karšta ir nelyja.
Birželio 23 dieną buvo tik 23 laipsniai šilumos ir palijo, o jautėme 30 laipsnių karštį. Kaip žinoma, sinoptikai oro temperatūrą matuoja pavėsyje.
Atsivėsinti galima ir prekybos centruose
Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė priminė, kad gerti vandenį visada būtina, o per karščius – ypač.
„Kažkodėl dar daug žmonių nepaiso tokių patarimų. Dėl dehidracijos patiria įvairių sveikatos problemų ir atsiduria ligoninėje“, – sakė ji.
Priėmimo skyriuje savaitgaliais ir po darbo pilna dėl karščių sunegalavusių širdies ir kitomis lėtinėmis ligomis sergančių žmonių.
Pasak gydytojos, prakaituodami netenkame daug skysčių, sutirštėja kraujas, o tai apsunkina širdies veiklą. Pagyvenusiems, ligotiems žmonėms patariama vengti fizinio aktyvumo, nesiimti sunkių namų ruošos darbų, netriūsti daržuose.
Reikėtų kuo daugiau laiko praleisti vėsesnėse patalpose. Miestiečiai atsivėsinti gali nueiti į prekybos centrus.
Beje, drąsiai galima maudytis paplūdimiuose Piniavoje ir prie „Ekrano“ marių bei maudymosi vietose Skaistakalnio parke ir Parko gatvėje.
Čia vanduo bakteriologiškai neužterštas.
J. Vokietienė akcentavo, kad per karščius itin atsargūs turėtų būti vartojantieji kraujospūdį mažinančius vaistus. Pasak jos, per karčius kraujospūdis savaime nukrinta. Todėl žmogui ima svaigti galva, apima mieguistumas, gali sutrikti reakcija.
Vartojantieji vaistus nuo kraujospūdžio per karščius turėtų dažniau jį matuotis. Labai gerai būtų pasitarti su gydytoju, ar nereikėtų laikinai pakeisti įprastinių vaistų dozių.
Vengti saulės spindulių derėtų ne tik turintiesiems sveikatos problemų, bet ir sveikiems.
Saulė aktyviausia nuo 11 iki 16 valandos. Tie, kurie buvo anksčiau nudegę odą saulėje, turėtų žinoti, kad pakartotinis nudegimas bus dar sunkesnis.
Tiesioginės saulės turėtų vengti ir vartojantieji kai kuriuos vaistus. Tam tikri antibiotikai, vaistai nuo grybelio padidina alerginių reakcijų riziką.
Per karščius patariama vilkėti natūralaus pluošto drabužiais.
Priėmimo skyriaus medikai pastebėjo, kad šią vasarą kreipiasi ypač daug vabzdžių sugeltų žmonių. Pasak J. Vokietienės, pasitaiko, kad savaitgalį per dieną pagalbos ieško po 20 ir daugiau bičių, vapsvų ir kitų vabzdžių įgeltų žmonių.
Kai kuriems jie būna įgėlę į gerklę geriant skysčius. Tai gana pavojinga.
Alergiškiems asmenims, o ir visiems kitiems gydytojai pataria nešiotis adrenalino ampulę. Jos nereikia leistis vos tik bitė įgėlė. Daugeliu atvejų pakanka vaistinėje parduodamų tepalų, vaistų nuo alergijos. Adrenalino reikia griebtis pradėjus dūsti.
Verslininkas parodė gražų pavyzdį
Žinomas Panevėžio rajono verslininkas Jonas Katinas ėmėsi gaivinti žmones vandeniu už mažesnę kainą. Jo parduotuvėje ir kavinėje už 1 litą galima įsigyti šalto vandens buteliuką.
„Labai kviečiu ir kitus verslininkus atpiginti vandenį. Kavinėse ir restoranuose jis tikrai nepigus, ne kiekvienas gali už buteliuką mokėti kelis litus.
Atpiginę vandenį tikrai nebankrutuosime, o žmonėms tai išeis į sveikatą“, – kalbėjo jis.
Šiomis savaitėmis J. Katino Piniavoje įrengtas puikus paplūdimys nugultas žmonių. Poilsiautojams patogu, kad čia pat, kavinėje ar parduotuvėje, galima atsigaivinti šaltu vandeniu vos už vieną litą.
Inga SMALSKIENĖ
