Neseniai Lietuvos kultūros taryba, į kurią įeina ir du panevėžiečiai, paskirstė 10 mln. litų Kultūros rėmimo fondo lėšų. Neplona pyrago rieke pamaloninti rajono dūdininkai, bet profesionalus, daugiau nei pusė amžiaus gyvuojantis „Panevėžio garso“ orkestras liko už borto.
Kultūros tarybai atstūmus „Panevėžio garso“ projektus, jiems lėšų neskyrė ir Panevėžio savivaldybė. Už tai ji dar pridėjo R. Vilio įkurtos asociacijos „Dūdų vasarai“, ir Laisvės a. skamba rajono muzikantų dūdos. U.Mikaliūno nuotr.
Finansavimo sulaukė 637 kultūros ir meno projektai iš daugiau nei pusantro tūkstančio pateiktųjų. Neplonos pyrago riekės atriektos net tokiems nevienareikšmiškai vertinamiems sumanymams kaip dailininko Evaldo Jansono komiksams tema „Man pagirios, jai mėnesinės“ (15 tūkst. Lt), vienos Joniškio rajono kaimo bendruomenės planui iš šiaudų pastatyti ir sudeginti miestą (10 tūkst. Lt). Tačiau 53-ius metus gyvuojančiam profesionaliam pučiamųjų orkestrui „Panevėžio garsas“, prašiusiam finansavimo kiekvieną vasarą Laisvės a. rengiamiems Lietuvos ir užsienio profesionalių orkestrų koncertams, dalytojai pinigų nedavė.
Kultūros taryba tiesiog eliminavo „Panevėžio garsą“ – iš šįmet pateiktų šios didelę patirtį turinčios ir seniai Lietuvos ribas peržengusios koncertinės įstaigos kelių projektų vertintojams įtiko vos vienas. Metų pradžioje tarsi išankstinis paguodos prizas „Panevėžio garsui“ buvo mestelėti 5000 Lt – mini spektakliui su muzikine programa rodyti mokyklose.
Nuo mūsų miesto dūdininkų nusisukusi Kultūros taryba buvo dosni Panevėžio rajono dūdų pūtikams ir kaimų kultūros centrams. Jų visiems projektams atiteko gerokai daugiau nei 100 tūkst. Lt. Sutapimas ar ne, bet visos Lietuvos kultūros ir meno projektus vertinančios Kultūros tarybos vienas iš dešimties narių – Panevėžio rajono savivaldybės specialistas, kuruojantis kultūrą, taip pat rajono dūdininkų tėvu laikomas Remigijus Vilys, prieš penketą metų pasitraukęs iš „Panevėžio garso“ vyriausiojo dirigento pareigų.
Rygos orkestras Laisvės a. nebegros
Žinia, kad Lietuvos kultūros taryba neskyrė nė lito net solidžiam, gilias tradicijas turinčiam „Panevėžio garso“ projektui „Vasara su muzika“, apstulbinti turėjo ne vien įstaigos vadovę. To veikiausiai nenumatė nė Panevėžio savivaldybė, tradiciškai vasaromis dūdininkų Laisvės a. rengiamus pasirodymus įtraukusi į miesto koncertinių įstaigų sezoninės kūrybinės veiklos planą.
„Tai yra tęstinis projektas, kuris mums, kaip įstaigai, orkestrui, labai reikalingas. Kiekvieną vasarą panevėžiečiai galėjo matyti mūsų organizuojamus koncertus Laisvės a. Labai apmaudu, kad šįmet to nebepasiūlysime. Kai neturime finansavimo, negalime profesionaliems orkestrams sumokėti už koncertus. O buvo sutarta net su Rygos orkestru dėl pasirodymo mūsų Laisvės a. Tikrai tikėjausi, kad galėsime orkestrantams pasakyti: sėskitės ir važiuokite. Jau net buvome suplanavę savo savaitgalius“, – apgailestavo „Panevėžio garso“ vadovė Zita Bareikienė.
Direktorė skaičiuoja, kad tokiam projektui būtų užtekę 15–20 tūkst. Lt. Tik tiek reikėjo, kad Panevėžio širdyje kiekvieną vasaros savaitgalį panevėžiečiams nemokamai koncertuotų profesionalūs ne tik Lietuvos atlikėjai.
Kodėl „Panevėžio garsas“ pasirodė toks neįdomus Lietuvos kultūros tarybai, nors jo anksčiau rengtos „Vasaros su muzika“ Aukštaitijos sostinėje tikrai pasiteisino?
„Negaliu atsistebėti, kodėl profesionalus orkestras, gyvuojantis 53 metus, visada iki šiol gaudavęs projektams Kultūros ministerijos finansavimą, dabar, pinigus pradėjus skirstyti įsteigtai Kultūros tarybai, eliminuojamas?“ – apstulbinta Z. Bareikienė.
Rajonui pasisekė
Peržvelgus Kultūros tarybos finansuotus projektus, Z. Bareikienei kyla abejonių, ar pinigų skirstytojai negalėjo supainioti viešųjų ir privačių interesų, taip pat pažeisti konkurencingumo principų. Tokią prielaidą direktorei perša rajono muzikams prie aukso puodo nusišypsojusi sėkmė. Pavyzdžiui, Kultūros taryba šįmet Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos projektui „Dūdų vasara“ atseikėjo 40 tūkst. Lt, tai yra net dvigubai daugiau, nei būtų užtekę „Vasara su muzika“ projektui.
Kadaise šią asociaciją įkūrė dabar Kultūros taryboje projektus vertinantis R. Vilys. Tiesa, tapęs tarybos nariu, asociacijos vairą jis perdavė Panevėžio rajono Šilagalio kultūros centro pučiamųjų orkestro vadovui Vilmantui Vapsvai. Jo orkestrui Kultūros taryba irgi nepagailėjo – skyrė 14 tūkst. Lt kolektyvui dalyvauti konkurse Vokietijoje. Finansavimo sulaukė ir daugiau rajono kultūros centrų projektų, tarp jų – ir rajono dūdininkų kolektyvai, koncertinei veiklai paėmę dešimtis tūkstančių litų.
O Kultūros tarybai atstūmus „Panevėžio garso“ projektus, jiems lėšų neskyrė ir Panevėžio savivaldybė. Už tai ji dar pridėjo R. Vilio pagimdytos asociacijos „Dūdų vasarai“, ir Laisvės a. skamba rajono muzikantų dūdos.
„Kyla klausimas, ar „Panevėžio garsas“ toks neįgalus, nekuria programų, nesirodo su jomis niekur? O gal R. Vilys pamatė mus kaip labai rimtus konkurentus?“ – svarsto Z. Bareikienė.
Kas vertino dūdininkus?
Į Kultūros rėmimo fondo paramą pretendavo per 1500 projektų.
Kurie verti gauti finansavimą, sprendė ekspertų komisija, tačiau verdiktas priklauso Kultūros tarybai. Ją sudaro dešimt narių, iš jų du panevėžiečiai – G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorė Rima Maselytė ir R. Vilys. Tačiau su pučiamaisiais instrumentais susijęs, taigi kompetentingas vertinti dūdininkų projektus, visoje taryboje yra tik pastarasis, be to, turi kultūros vadybininko ir muzikos edukologo kvalifikacijas.
„Ką gali pasakyti bibliotekininkė, architektas, fotomenininkas, tautinių mažumų atstovas ar dailininkas apie profesionalią pučiamųjų orkestrų muziką? Aišku, nelabai tikėtina, kad kolektyviniam tarybos sprendimui lemiamą įtaką galėtų turėti vienas asmuo, bet man tai kelia abejonių“, – pripažįsta Z. Bareikienė.
Netgi jei R. Vilys nusišalino tarybai vertinant „Panevėžio garso“ bei rajono įstaigų ir orkestrų pateiktus projektus, Z. Bareikienei įdomu, kas tada iš likusiųjų turėjo supratimą apie pučiamuosius?
Atsakymo į šį klausimą, kaip ir paaiškinimo, kuo blogi jos įstaigos teikti projektai, direktorė negavo: Kultūros tarybos posėdžio protokolas neviešinamas, ekspertai įslaptinti, kad esą nepatirtų spaudimo ir galėtų objektyviai spręsti.
„Nesakau, kad kiti projektai blogi, visi reikalingi, bet kodėl mūsų orkestras visai eliminuotas? Įvertinus, kiek gavo rajonas, peršasi nuomonė, kad galimai ne be R. Vilio iniciatyvos „Panevėžio garsas“ liko nuskriaustas“, – atsakymo ieško Z. Bareikienė.
Atsakomybė – mistiniams ekspertams
R. Vilys teigia esąs niekuo dėtas, kad Kultūros taryba buvo palanki jo kuruojamiems Panevėžio rajono muzikams ir atsuko nugarą miestui. Jis tvirtina nusišalinęs svarstant ir Panevėžio rajono kolektyvų, ir „Panevėžio garso“ pateiktus kultūros ir meno projektus.
Nors taryboje daugiau nėra išmanančiųjų pučiamųjų instrumentų orkestrų specifikos, pasak R. Vilio, projektai buvo vertinti atsakingai. Anot jo, tą padarę įslaptinti ir nuo visuomenės akylai saugomi ekspertai.
„Projektai suskirstyti į grupes pagal žanrus, kiekvienai skirta konkreti suma. Ekspertai atrenka, kurie projektai gali būti finansuojami, o Kultūros taryba tik peržiūri, ar įtelpa į kvotas, ir patvirtina. Pagrindinę atranką daro ekspertai“, – „Sekundei“ aiškino R. Vilys.
„Panevėžio garsui“ nepasisekė, nes esą jo teiktieji projektai pateko į grupę, kur konkurencija buvo milžiniška – varžėsi patyrę profesionalai.
„Toje pačioje grupėje į finansavimą pretendavo Vilniaus festivaliai ir kiti tokio lygio renginiai. Įsivaizduokite, ką reiškia „Panevėžio garso“ projektams varžytis su Vilniaus Kristupo vasaros festivaliu? Šioje grupėje konkurencija buvo daug sudėtingesnė nei kitose ir sumesti, kad aš kaltas…“ – įrodinėjo R. Vilys.
Koziris menininkams: pagirios ir mėnesinės
Kad kils triukšmas, R. Vilys sako numatęs iš anksto. Todėl nors esą dėl savo tiesioginių pareigų, užimamų rajono Savivaldybėje, privalėjęs nusišalinti svarstant tik rajono muzikų projektus, aiškina nesikišęs ir į „Panevėžio garso“ reikalus. Jis nemato nieko neetiško, jei būtų vertinęs buvusios savo darbovietės, o dabar – rajono dūdininkų didžiausio konkurento dėl scenos mieste, projektus.
„Panevėžio garse“ nedirbu jau penketą metų. Jokių ryšių su juo nebeturiu, bet įtariau, koks triukšmas gali kilti. Direktorė nori labai daug dėmesio į save atkreipti. Gal pavydas? Tai normalu, moteriška. Gaila, kad energiją ne ten švaisto“, – ramus R. Vilys.
Kultūros tarybos pirmininkė Daiva Urbanavičienė žiniasklaidai yra apgailestavusi, kad viešojoje erdvėje jau pasirodė neigiamų ir, jos manymu, neobjektyvių atsiliepimų dėl projektų finansavimo. Taip Kultūros tarybos vadovė įvertino kilusį ažiotažą dėl eliminuotų solidžių projektų, bet dešimčių tūkstančių litų, išdalytų kalėdinėms mišioms, neįvardintiems forumams, kūrybinėms laboratorijoms ir inkubatoriams bei juos visus pranokusiems tapybos komiksams apie pagirias ir mėnesines.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
