Prasiskolinusiai Panevėžio savivaldybei po truputį jau užsiveria bankų durys.
Savivaldybės skoloms perkopus daugiau nei 40 proc. planuojamų šiais metais surinkti pajamų, bankai miestui apribojo kreditų suteikimą. Savivaldybė gali skolintis lėšų tik Europos Sąjungos remiamiems projektams vykdyti. Tam ji dar galėtų iš bankų gauti 31 mln. Lt paskolą.
Dar praėjusią savaitę optimistiškai sportininkams 300 tūkst. Lt pažadėjusios Savivaldybės skolos perkopusios 80 mln. Lt, iš jų 48 mln. Lt – jau pradelstos.
„Buvome parengę gatvių asfaltavimo projektą, bet paaiškėjo, kad išnaudojome skolinimosi limitą. Dabar turime verstis iš esamo biudžeto, reikia išradingumo gyventi iš turimų lėšų“, – pripažino Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius.
Už paskolą planuotos remontuoti gatvės antrus metus tvarkomos tik iš Savivaldybės įmonių sumokamų dividendų. Šiemet jie siekė apie 4,5 mln. Lt. Meras pripažįsta, kad šis pajamų šaltinis kitąmet veikiausiai išseks.
„Bijau, kad kitais metais su dividendais teks padaryti pertrauką, nes „Panevėžio energija“ irgi vykdys projektus, reikės jai palikti pelno projektams kofinansuoti“, – numato meras.
Pasak V. Satkevičiaus, Savivaldybės galimybes paimti kreditus iš bankų apribojusios skolos tęsiasi jau ne vienerius metus, o giliausiai į duobę Panevėžys krito ekonominės krizės metais 2009-aisiais. Anot mero, anų metų skolos tebesitęsia. Tuomet Savivaldybės taryba turėjo drąsos ekonominio sunkmečio išvakarėse patvirtinti rekordinį 230 mln. Lt biudžetą. Geru apetitu nesiskundusi tuometė valdančioji dauguma metų pabaigoje patyrė nokdauną – į miesto biudžetą surinkta net 27 mln. Lt mažiau pajamų, nei buvo planuota.
Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Ona Chomentauskienė teigia, kad Savivaldybei tai buvę ekonomiškai sunkiausi metai.
Panevėžiui ir pernai nesisekė gyventi taip, kaip Taryba suplanavo – į miesto iždą neatėjo per 4 mln. Lt. Net ir šįmet Savivaldybė pajamų kol kas surinkusi maždaug 4 mln. Lt mažiau, nei buvo planuota metų pradžioje.
„Kai biudžetas nesurenkamas, lieka nepadaryti darbai, lieka skolos. Prioritetas – atlyginimai darbuotojams ir mokesčiai valstybei, o toliau žiūrima, kaip laviruoti. Pernai Savivaldybė liko skolinga savo įmonėms“, – teigė V. Satkevičius.
Jo tvirtinimu, skolą Panevėžiui užkrovė ir „Cido“ arena, kainavusi apie 118 mln. Lt.
„Arenos kaina kilo kaip ant mielių. Iš pradžių planuota, kad užteks apie 60 mln. Lt, bet paskui gerokai pabrango. Kol valstybė davė lėšų statyboms, tol gerai buvo, paskui Savivaldybei teko skolintis, kad užbaigtų“, – „Sekundei“ aiškino meras.
Pasak V. Satkevičiaus, bankai duris užtrenkia ne vien Panevėžio savivaldybei. Skolinimosi limitai apriboti Vilniui, turinčiam jau milijardinę skolą, sudėtinga Kauno, Šiaulių situacija.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
