Pastarųjų mėnesių tendencija, kad nedarbas visoje Lietuvoje sparčiai mažėja. Nedarbo lygis jau pasiekė prieškrizinį ir sudaro 8,6 procento. Paradoksalu, tačiau pirmąjį šių metų pusmetį augo ir nelegalus darbas. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, vien Panevėžio apskrityje už pakarpos pričiuptų nelegalių darbuotojų skaičius šoktelėjo kone 162 procentais.
Statybų rinka atsigauna, todėl inspektoriams darbo netrūksta – vien per šį pusmetį Panevėžio apskrityje įkliuvo 81 nelegalas.
Vengia mokėti mokesčius
Kaip „Sekundei“ teigė Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjo pavaduotojas, vyriausiasis darbo inspektorius Vaidas Pauliukas, nuo metų pradžios inspektoriai nustatė 81 nelegaliai besidarbuojantį asmenį, daugiau kaip pusė nelegalų – statybininkai. Panevėžio apskrityje dirba dvi grupės specialistų, kurie nuolat vykdo reidus statybvietėse ir įmonėse. Net neabejojama, kad jeigu darbo inspektorių gretos būtų didesnės, statistika būtų dar įvairesnė.
„Važiuojame tikrinti į statybvietes ar kai kurias įmones nepranešę, kartais gauname informacijos ir iš gyventojų. Neretai būna taip, kad vienas iš besidarbuojančiųjų turi išsiėmęs individualiosios veiklos pažymą, o visi kiti dirba nelegaliai. Pirmą kartą įkliuvusiems nelegalams skiriama 250 litų administracinė bauda ir apie jų nelegalias pajamas informuojama „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija, Darbo birža. Šiemet dar nebuvo tokių atvejų, kad antrą kartą įkliūtų tas pats žmogus. Dažniausiai jie suskumba legalizuotis“, – „Sekundei“ pasakojo V. Pauliukas.
Dažniausi pasiteisinimai, kodėl dirbama nelegaliai, yra per didelė mokesčių našta, neva tada net neapsimoka dirbti. Taip pat sunki materialinė padėtis ar net dangstomasi vaikais, atseit sumokėjus visus mokesčius valstybei nebeliks kuo išmaitinti šeimą.
Taip pat dažnai inspektorius bandoma įtikinti, esą tai pirmoji darbo diena ir tiesiog dar nespėję susitvarkyti visų formalumų, tik bandantys, ar apskritai šis darbas tinka.
„Pastebime, kad statybų verslas atsigauna, todėl nelegalių darbuotojų skaičius išaugo net 162 procentais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nelegalaus darbo augimui įtakos turi ir tai, kad žmonės vis dar vengia mokėti mokesčius valstybei“, – teigė V. Pauliukas.
Taip pat nemažai nelegalių darbuotojų randama ir žemės ūkyje, ypač gyvulininkystės sektoriuje, bei medienos apdirbimo įmonėse.
Šiemet net aštuoniems darbdaviams buvo surašyti protokolai dėl jų įmonėse rastų nelegalių 13 darbuotojų. Už vieną nelegalą darbdaviui gresia bauda nuo 3 iki 10 tūkst. litų. Panevėžio apskrityje veikiančių teismų sprendimu tokiems darbdaviams skirtų baudų vidurkis – 4,7 tūkst. litų už vieną nelegaliai dirbantįjį.
Drąsiau gina savo teises
Darbo inspekcijos specialistai pastebi, kad patys darbuotojai vis drąsiau praneša ne tik apie nelegalaus darbo atvejus, bet ir tam tikrus galimus darbo santykių pažeidimus: dėl įdarbinimo, darbo sutarčių, darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų.
„Panevėžio apskrityje skundų išaugo 17 proc. Mūsų tarnyba gavo net 315 skundų, bet 190 jų nepasitvirtino. Taip yra todėl, kad nemažai gauname ir anoniminių pranešimų, į kuriuos privalome reaguoti. Tačiau kai neturime tikslios informacijos, labai sunku nustatyti pažeidimus“, – sakė vedėjo pavaduotojas.
Pastebima, kad dažniau kreipiasi dirbantieji nedidelėse privačiose įmonėse, kartais net po kelis darbuotojus iš tos pačios įmonės. O iš valstybinių ar savivaldybei priklausančių įstaigų savo teises dažniau linkę ginti švietimo įstaigų darbuotojai.
Daugiausia skundų sulaukiama iš 45–56 metų amžiaus darbuotojų. V. Pauliukas svarsto, kad galbūt tokio amžiaus asmenys daugiau žino apie savo teises. O jaunimas labiau linkęs tiesiog pakeisti darbą, jeigu netenkina darbo sąlygos.
Šiemet iš visų skundų sumažėjo tik dėl darbo užmokesčio. Pavaduotojo teigimu, tai galima sieti su tuo, kad dabar galima kreiptis į darbo ginčų komisijas, kurios nemokamai per mėnesį išnagrinėja daugelį skundų. Vidutiniškai per mėnesį prie Panevėžio darbo inspekcijos įsteigta Darbo ginčų komisija išnagrinėja apie trisdešimt skundų.
„Pastebime, kad žmonės darosi drąsesni, nebijo ginti savo teisių ir nebesitaiksto su kai kuriais darbo teisės pažeidimais. Pavyzdžiui, vis daugiau skundų dėl darbo laiko režimo. Žmogus dirba po aštuonias valandas per dieną, tačiau darbdavys, slėpdamas mokesčius, jį įdarbina tik keturioms. Gaila, kad pradedama mąstyti tik tada, kai atsitinka kokia nelaimė ar užklumpa liga ir išmokos gaunamos kaip už keturių valandų per dieną atlygį. Nuo to nukenčia ne tik ligos pašalpos, bet ir atostoginiai, pagaliau pensija“, – teigė V. Pauliukas.
Lina DRANSEIKAITĖ
