Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio klubas kitą sezoną varžysis ne tik Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), bet ir Jungtinės lygos pirmenybėse. Sekmadienį Maskvoje vykusiame posėdyje oficialiai patvirtinta, kad „Lietkabelis“ kartu su dar keturiais naujokais priimtas į lygą.
Sirgaliai nedžiūgauja
Kitą sezoną šiose pirmenybėse rungtyniaus net penki klubai iš mūsų šalies: „Lietkabelis“, Vilniaus „Lietuvos rytas“, Klaipėdos „Neptūnas“, Alytaus „Dzūkija“ bei Kėdainių „Nevėžis“. Be šių ekipų, rusų organizuojamame ir remiamame turnyre varžysis pajėgios Rusijos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Čekijos, Kazachstano krepšinio komandos.
Socialiniame tinkle „Facebook“ klubo profilyje „Lietkabelio“ gerbėjai piktinasi tokiu sprendimu. Tuo metu klubo vadovai siūlo nepainioti sporto su politika.
„Tenka tarti sudiev krepšinio klubui“, „Nematau jokios garbės žaisti toje teroristų lygoje“, „Tikiuosi, Savivaldybė ir kiti rėmėjai spjaus jums į barzdą ir neduos nei lito, norite į KGB lygą – važiuokite už savus (red. past. – pinigus)“, – štai tokie ir panašūs nepasitenkinimo komentarai pasipylė po „Lietkabelio“ naujiena žaisti Jungtinėje lygoje.
Portalo „15min.lt“vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka savo komentare neslėpė nuostabos dėl Lietuvos krepšinio klubų sprendimo prisijungti prie rusų organizuojamos lygos.
„Jei „Lietuvos ryto“, „Neptūno“ „Dzūkijos“, „Lietkabelio“ ir „Nevėžio“ klubai net ir po Malaizijos lėktuvo numušimo trokšta žaisti KGB generolo S. Ivanovo lygoje, jei Vilniaus, Klaipėdos, Alytaus, Panevėžio ir Kėdainių savivaldybės tą ofenzyvą dar paremia ir mokesčių mokėtojų pinigais, o Seimas ir Vyriausybė apsimes to nematantys, tai Lietuvos valstybės kaip ir nebėra“, – rašo R. Valatka.
„Bernardinai.lt“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, sporto sirgalius, žurnalistas panevėžietis Donatas Puslys socialiniame tinkle siūlė miesto Savivaldybei to nepraleisti pro akis: „Nuo šiandien viešai pažadu nebekelti kojos į Panevėžio „Cido“ areną, kai ten rungtyniaus į kgb’istų lygą įsiprašęs „Lietkabelis“. Miesto valdžia galėtų principingai nutraukti paramą tokiai komandai“, – skelbia D. Puslys.
Kur sportas – ten ir politika
Iš esmės besivaržantys atletai ar komandos ir šalių tarpusavio santykiai bei procesai neturėtų būti painiojami. Tačiau patirtis rodo ką kitą. Sportas buvo ir yra didžiosios politikos dalis, o politiniai procesai gali turėti įtakos sporto renginiams.
Štai šiemet dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto Europos futbolo šalių asociacijos (UEFA) organizuojamuose turnyruose tarpusavyje negalės susitikti Rusijos ir Ukrainos komandos. Tai tik vienas šių metų pavyzdys.
Neretai didžiausi sporto renginiai tampa politinių tikslų demonstravimo arena. Galime prisiminti ir 1980 metų vasaros olimpines žaidynes, kai Maskvoje vykusią olimpiadą dėl Rusijos agresijos Afganistane boikotavo ir nedalyvavo 64 šalys.
Šaltojo karo metais sportas buvo aiškiai „pajungtas“ ideologijai, visų pirma komunistinėse šalyse. Čia ypač išsiskyrė buvusi Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR). Jos vadovai sportą laikė labai svarbia ideologinės kovos priemone.
Saugumo tarnyba „Stasi“ koordinavo dopingo programą, ir tik vėliau paaiškėjo, kad nemažai laimėjimų VDR sportininkai pasiekė vartodami dopingą, kartais – prieš savo valią ar netgi to nežinodami. Draudžiamus preparatus Rytų Vokietijoje vartojo ne mažiau kaip 10 tūkst. atletų. Tad teigti, kad sportas ir politika neturi nieko bendro, klaidinga.
Prisijungti prie Jungtinės lygos, kuriai vadovavo Rusijos prezidento administracijos vadovas Sergejus Ivanovas ir kurią remia įtakingi Rusijos bankininkai, nėra pats geriausias laikas. Lietuva deklaruoja paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusija ir jos remiamais separatistais.
Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofa Ukrainos rytuose sukrėtė visą pasaulį, o planetos galingiausieji kaltina Rusiją įvykdžius teroro aktą. Šiame pasaulinių įvykių kontekste šalies krepšinio klubai neatsispyrė rusų finansiniam viliotiniui.
Į Panevėžį atvyks ir R. Kurtinaitis
Sekmadienį Maskvoje buvo ištraukti 2014–2015 metų Jungtinės lygos čempionato burtai bei žiniasklaidai pristatytas naujasis sezonas.
Organizatoriai į skirtingas grupes išskirstė keturis pagal praėjusių trijų sezonų reitingą geriausius Rusijos klubus Maskvos CSKA, Kazanės „Unics“, „Chimki“, Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (1-as krepšelis), pajėgiausias Lietuvos ekipas „Lietuvos rytą“ ir „Neptūną“ (2-as krepšelis), išdalijo tris turnyro naujokus iš Lietuvos „Dzūkiją“, „Lietkabelį“ ir „Nevėžį“ bei vardinį kvietimą gausiančią komandą (3-ias krepšelis).
Taip pat skirtingose grupėse atsidūrė pačiuose geografiškai tolimiausiuose kraštuose esančios lygos komandos „Enisey“ bei „Astana“ (4-as krepšelis) ir ekipos, patekusios į vieną grupę europiniuose turnyruose – „Cmoki-Minsk“ bei „Astana“ (5-as krepšelis).
Be to, skirtingose grupėse atsidūrė dar keturios komandos iš skirtingų šalių – „Nymburk“, VEF, „Kalev“, „Bisons“ (6-as krepšelis) ir penki Rusijos klubai – „Nižnij Novgorod“, „Krasnye Krylia“, „Zenit“, „Krasnyj Oktiabr“ ir „Avtodor“ (7-as krepšelis).
A grupėje varžysis CSKA (Rusija), „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija), „Nižnij Novgorod“ (Rusija), „Zenit“ (Rusija), „Krasnyj Oktiabr“ (Rusija), „Neptūnas“ (Lietuva), „Dzūkija“ (Lietuva), „Enisey“ (Rusija), „Kalev“ (Estija), „Nymburk“ (Čekija) bei vardinį kvietimą gavusi komanda.
Panevėžio „Lietkabelis“ pateko į B grupę, kurioje varžysis Rimo Kurtinaičio vadovaujama Maskvos srities „Chimki“, Kazanės „Unics“ (Rusija), „Krasnye Krylia“ (Rusija), Saratovo „Avtodor“ (Rusija), „Lietuvos rytas“, „Nevėžis“, Kazachstano čempionai „Astana“, „Cmoki-Minsk“ (Baltarusija), VEF (Latvija), „Bisons“ (Suomija).
Turnyro formatas nesikeis. Reguliariajame sezone nuo 2014 metų spalio iki 2015-ųjų balandžio klubai grupėse žais dviejų ratų sistema. Dvi pirmąsias vietas grupėse užėmusios ekipos pateks tiesiai į ketvirtfinalį, o komandos, užėmusios 3-ią, 4-ą, 5-ą ir 6-ą vietas, kovas atkrintamosiose varžybose pradės nuo aštuntfinalio.
Norėjo CSKA
Maskvoje viešėjo ir burtų traukimo ceremonijoje dalyvavo Panevėžio „Lietkabelio“ direktorius Eimantas Pūras.
„Nepasisekė, kad negavome CSKA klubo, nes visi debiutantai norėjo šios ekipos savo grupėje, nes atvyktų Europos krepšinio žvaigždės“, – sužinojus varžovus kalbėjo „Lietkabelio“ direktorius.
„Patys burtai nėra labai beviltiški. Žinant, kad dvi komandos iškris, mums reikia bent jau du klubus aplenkti. Uždavinys nėra neįmanomas, turint omenyje, kad grupėje yra ir „Nevėžis“, Samaros klubas, kur situacija yra sudėtinga. Kol kas naujokai „Avtodor“ neturi arenos. Burtus vertiname palankiai, nepaisant fakto, kad negavome CSKA. Laukia ir artimų kelionių – į Kėdainius, Rygą, Minską. Tai yra teigiamas dalykas“, – „Sekundei“ teigė „Lietkabelio“ direktorius.
Vienas klubo vadovų taip pat pažymėjo, kad dabar sudėties komplektavimo darbai vyks sparčiau, nes daugelio žaidėjų agentai laukė patvirtinimo, ar klubas tikrai dalyvaus Jungtinėje lygoje.
Žaisti apsimoka
Galima suprasti ir „Lietkabelį“ – dalyvavimas Jungtinėje lygoje finansiškai atsiperka. Štai pernai 16-ąją vietą užėmusiam Klaipėdos „Neptūnui“ iš lygos organizatorių atiteko 6,35 mln. rublių (apie 470 tūkst. litų). Iš viso Jungtinės lygos prizų fondą praėjusį sezoną sudarė 140 mln. rublių (apie 10,37 mln. litų), iš kurių 40 mln. (apie 2,96 mln. litų) buvo padalinti visoms 20 komandų už dalyvavimą varžybose.
Sporto klubai, ypač Panevėžyje, negali pasigirti stabiliais ir solidžiais rėmėjais, tad surinkti biudžetą – klubų valdytojams didžiulis galvos skausmas.
„Lietkabelis“, dalyvaudamas pajėgiame čempionate, turės suformuoti konkurencingą, stiprią komandą, kuri nedarytų gėdos Jungtinei lygai ir nebūtų patrankų mėsa. Toks klubas bus patrauklesnis rėmėjams ir sirgaliams, tikėtina, kad Jungtinės lygos varžybomis susidomėjimas bus kur kas didesnis ir į „CIDO“ areną susirinks daugiau žiūrovų.
„Lyginant su praėjusiu sezonu, lygos prizinis fondas išliko nepakitęs – 140 mln. rublių (apie 11,6 mln. litų, – red. past.), – pažymėjo generalinis Jungtinės lygos direktorius Andrejus Širokovas.
„Tiesa, jeigu lyga gaus naujų rėmėjų, jis gali ir padidėti. Vienos kompanijos dėka į gerąją pusę pasikeitė lėktuvo bilietų kainos. Dabar lygos klubai mokės po 3000 rublių (apie 218 litų), o tai gerokai palengvins situaciją nedidelius biudžetus turinčioms komandoms“, – skelbiama oficialioje lygos svetainėje.
Siūlė nepinti politikos
Vienas klubo vadybos narių Sigitas Gailiūnas rekomendavo žvelgti pozityviai į „Lietkabelio“ sprendimą žaisti Jungtinėje lygoje: tai klubo progresas, o ir nauda akivaizdi.
„Reiktų atsiriboti nuo politinių dalykų ir sporto nepinti su politika. Tai visiškai nepriklausomi dalykai. Dalyvavimas lygoje duoda privalumų, ne tik klubui, bet ir visai Lietuvai. Į mūsų šalį atvyksta žinomos, stiprios komandos. Tai nėra neigiamas dalykas, žvelkime į tai pozityviai. Galbūt atvyks sirgalių iš Rusijos, kitų šalių. Džiaugiamės, kai Lietuvos pajūrį užplūsta turistai iš Rytų, iš Rusijos, išleidžia čia nemažai pinigų. Kas sportą sieja su politika, daro didelę klaidą. Apie mūsų šalį ir miestą sužinos daug krepšinio sirgalių. Mes formuojame teigiamą Lietuvos įvaizdį.
Laimės mūsų krepšinio sirgaliai Panevėžyje: žaisime stiprioje lygoje, kurioje varžosi garsios komandos. Nesvarbu, kas čempionatą organizuoja, ar Rusija, ar Amerika, Kinija ar kita šalis“, – kalbėjo S. Gailiūnas.
Klubo valdybos narys patvirtino, kad klubo biudžetas didės, tačiau tiksliai jo dydžio neįvardino.
Faktai
Jungtinė krepšinio lyga buvo įkurta 2008 metais.
Kasmet dalyvių geografija plėtėsi – nuo aštuonių komandų iš penkių šalių 2009–2010 metų sezone iki 20 komandų iš devynių šalių (Baltarusijos, Estijos, Čekijos, Kazachstano, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos ir Ukrainos) praėjusiame sezone.
Kitas Jungtinės lygos čempionatas bus šeštasis.
Linas JOCIUS
U. Mikaliūno nuotrauka
Iššūkis. Panevėžio „Lietkabelis“ kitąmet varžysis ne tik Lietuvos krepšinio lygoje, bet ir rusų organizuojamoje ir remiamoje Jungtinėje lygoje, kurioje mūsų miesto komanda sieks nelikti autsaiderių gretose.
