Lietuviai prioritetą teikia gryniesiems pinigams. Lietuvos banko tyrimas rodo, kad atsiskaityti už prekes ar paslaugas žmonės renkasi ne modernesnes priemones, o laiko patikrintus banknotus. Praėjusiais metais grynieji pinigai atsiskaitant naudoti 81 proc. atvejų.
Banko atliktos gyventojų apklausos parodė, kad grynuosius pinigus žmonės vertina dėl jų patogumo, paprastesnės išlaidų kontrolės ir dėl to, kad atsiskaityti jais papildomai nekainuoja. Tačiau tai, kad banknotai nėra nepakeičiami, rodo šalių kaimynių patirtis. Skandinavijoje ir Estijoje kur kas dažniau atsiskaitoma banko kortelėmis ar mokėjimo pavedimu.
Lietuvos banko vertinimu, grynųjų patrauklumą šalyje lemia ne tik gyventojų įpročiai, bet ir nepakankamai išplėtota atsiskaitymo kitomis priemonėmis infrastruktūra, šešėlinės ekonomikos veiksnys.
Grynieji pinigai – joks blogis, tai teisėta atsiskaitymo priemonė ir artimiausioje ateityje tikrai neišnyks. Be to, nors didelis jų kiekis dažnai siejamas su šešėline ekonomika, tai veikiau yra jos pasekmė, o ne priežastis. Bet kuriuo atveju atsiskaitymo grynaisiais pinigais sąnaudos yra didesnės, todėl siekis juos keisti į modernesnes priemones ekonomiškai pagrįstas.
Tam tikslui Lietuvos bankas nuo kitų metų ketina daugiau kaip penkis kartus sumažinti vietos mokėjimo pavedimų kainas, taip pat paspartinti mokėjimo operacijų vykdymą. Šiuo metu pavedimai iš vieno banko sąskaitos į kitą daromi keturis kartus per dieną, o nuo kitų metų jie bus atliekami kas valandą. Nuo 2016 m., kai prie Bendros mokėjimų erdvės eurais (SEPA) bus pakviesti prisijungi ne tik bankai, kredito unijos, bet ir kitos mokėjimo bei elektroninių pinigų įstaigos, mažmeninius mokėjimus bus galima atlikti beveik realiuoju laiku.
Lietuvos bankas taip pat žada peržiūrėti ir komercinių finansinių įstaigų taikomus įkainius verslui už mokėjimo kortelių administravimą. Tikimasi, kad atpiginus operacijas smulkiajame versle turėtų populiarėti kortelių skaitytuvai.
