Galvosopis. Liko tik penkios dienos, kai abiturientai turi apsispręsti, kur mokytis: rinktis norimą, bet nepaklausią, ar perspektyvią, bet neviliojančią specialybę. Archyvo nuotr.
Liko tik penkios dienos, kai abiturientai turi apsispręsti ir pasirinkti, kur stoti mokytis. O apsispręsti išties sunku: jau kelerius metus žadėto Lietuvos specialistų žemėlapio, padėsiančio susigaudyti, kokių specialistų Lietuvoje trūksta, nėra. Ilgalaikių prognozių, kokios specialybės bus paklausios ateityje, taip pat niekas nesudaro.
Tad būsimiesiems studentams telieka pasikliauti intuicija ir tėvų patarimais. Dar didesnė dalis renkasi tai, kas madinga ir populiaru. Todėl jau keleri metai nepavyksta ištrūkti iš užburto rato: kasmet Darbo biržos durų slenkstį priversti minti daugybė jaunuolių, įgijusių nepaklausias specialybes.
Vilioja medicina
„Sodra“, iš darbdavių rinkusi informaciją apie darbuotojų profesijas, pagaliau pateikė duomenis, kokių profesijų atstovų Lietuvoje yra gausiausia bei kas uždirba daugiausia. Šiuos duomenis Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos naudos kurdamos Lietuvos specialistų žemėlapį, kuris padės nustatyti darbo jėgos paklausą ir pasiūlą šalyje bei numatyti žmonių poreikį. Žadėta, kad profesijų žemėlapis bus parengtas dar šiais metais, tačiau jo dar teks palaukti.
Kol valdininkai skaičiuoja, kokių specialistų reikia darbo rinkai, abiturientai jau apsisprendė, kur studijuos. Kaip teigė LAMA BPO atstovė spaudai Aldona Steponavičiūtė, vakar dienos duomenimis, LAMA BPO informacinėje sistemoje užsiregistravo 34763 stojantieji.
28615 pateikė pagrindinio priėmimo prašymus ir iš viso pareiškė 184661 pageidavimą. Nors abiturientai buvo raginami nepasiduoti madai ir nesirinkti populiarių specialybių, vis dėlto didžioji dalis jų pageidavo mokytis socialinius mokslus – net 40 proc. visų pasirinkusiųjų studijas universitetuose. Taip pat nemažai – net 24 proc. būsimųjų studentų norėtų studijuoti biomedicinos mokslus. Kiek mažiau, 14 proc., rinkosi technologijos, po 8 proc. – humanitarinius bei fizinius mokslus ir 6 proc. – menus. Kolegijose skaičiai panašūs: 38 proc. rinkosi socialinius, 27 proc. – biomedicinos, 26 proc. – technologijos mokslus. Taip pat 6 proc. stojančiųjų norėtų mokytis menus, tik 2 proc. – fizinius bei 1 proc. – humanitarinius mokslus. Populiariausias tarp universitetų – Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
„Populiariausių specialybių dešimtuke karaliauja medicina: net 646 abiturientai pirmuoju numeriu pasirinko medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, 404 – Vilniaus universitete. Trečiojoje vietoje – odontologija. Toliau rikiuojasi teisė, veterinarinė medicina, ekonomika. Kolegijose paklausiausios specialybės kosmetologija, bendrosios praktikos slauga, jūrų laivavedyba, grožio terapija, socialinis darbas bei kineziterapija“, – vardijo A. Steponavičiūtė.
Specialistus reikia ruošti dar suole
Nors jau keleri metai populiarumo viršūnėje lieka socialiniai mokslai, juos baigusiesiems dažniausiai tenka minti Darbo biržos slenkstį. Mat daugiausia bedarbių yra baigusiųjų socialinius mokslus: verslo vadybą, teisę, ekonomiką, buhalterinę apskaitą. Nepaklausių specialybių studentams rengti išleidžiami milijonai, dar tiek tenka atseikėti jų perkvalifikavimui.
Norėdama bent kiek išspręsti šią problemą, valstybė kasmet skiria tikslinį finansavimą konkrečioms aukštosioms mokykloms ir studijų programoms, atsižvelgdama į trūkstamų specialistų poreikį. Šiemet aukštosioms mokykloms paskirstyta 716 tiksliniu būdu valstybės finansuojamų studijų vietų, iš jų priėmimui į pirmą kursą – 665.
O kol problema dėl darbo rinkai reikalingų specialistų ruošimo tik pudruojama, kai kurios įmonės pačios imasi ją spręsti. Panevėžio pramonininkų asociacijos prezidentas, bendrovės „Panoden“ generalinis direktorius Aleksas Varna tikina, kad specialistus reikia pradėti ruošti dar nuo mokyklos suolo. Vaikai turi susipažinti su savo mieste veikiančiomis įmonėmis, kad vėliau būtų daug lengviau pasirinkti norimą specialybę ir planuotis karjerą. Regionuose ima trūkti kvalifikuotos darbo jėgos, tačiau neišnaudojamas mieste esančių aukštųjų ir profesinių mokyklų potencialas.
„Tai gana opus klausimas, verslo įmonės ir aukštosios mokyklos turi bendradarbiauti, kad pagaliau būtų išspręsta ši problema. Moksleiviai galėtų susipažinti su Panevėžyje veikiančiomis įmonėmis, jų specifika ir susiformuoti požiūrį bei lengviau pasirinkti studijų kryptį, o studentai jau galėtų rašyti diplominius darbus apie vienos ar kitos įmonės problemas ir teikti savo siūlymus. Nauda būtų abipusė“, – sakė A. Varna.
Jo teigimu, šiuo metu viena didžiausių problemų ta, kad itin trūksta tiksliųjų mokslų specialistų, o įvairių vadybininkų ir kitų socialinius mokslus baigusiųjų – apstu, tačiau jų pasiruošimas darbo rinkai itin prastas.
„Lietuva pagal gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičių – viena pirmųjų, tačiau pagal inovacijas – paskutinė. Taip yra todėl, kad iš universiteto atėję žmonės turi tik teorines žinias. O be praktikos nėra ir kūrybiškumo, iniciatyvos. Ir darbo – pagrindinio inovacijų variklio. Tačiau viliuosi, kad glaudžiai bendradarbiaujant pavyks išspręsti ir šią problemą“, – teigė A. Varna.
Ieško savo srities profesionalų
Darbo portalo „CV Market“ marketingo specialistė Raimonda Tatarėlytė teigė, kad besikeičiančiame pasaulyje nuspėti, kokios specialybės bus paklausios po kelerių metų, be galo sunku. Tačiau šiuo metu jaučiamas didesnis poreikis tiksliųjų ir techninių sričių specialistų: programuotojų, inžinierių, analitikų ir pan.
„Būtent šių profesijų atstovai, turintys patirties bei esantys savo srities profesionalai, turi geresnes galimybes rasti darbą. Pastebima, kad tiksliųjų mokslų profesijų darbuotojų paklausa kuo toliau, tuo labiau didėja. Inžinierių, sistemų architektų, programuotojų ar kitų su informacinėmis technologijomis susijusių specialistų reikia augant kompiuterinių technologijų rinkoms, kurios didina ir kitų sferų efektyvumą. Apskritai kalbant, kiekvienos profesijos atstovas bus paklausus, jeigu taps savo srities profesionalu“, – teigė R. Tatarėlytė.
Taip pat visada paklausios dažną darbuotojų rotaciją turinčios pozicijos: vadybininkai, pardavėjai, konsultantai. Šiek tiek ilgiau darbo ieškotųsi labai siaurų specialybių atstovai, nes ir darbo vietų yra santykinai nedaug. Taip pat sunkiau įsidarbinti tose srityse, kuriose jaučiamas darbuotojų perteklius, t. y. socialinius mokslus baigusiems specialistams. Pavyzdžiui, teisininkams, socialiniams darbuotojams ar turizmo vadybininkams, mat jų paruošiama daugiau, nei šaliai yra reikalinga. Specialistės teigimu, šiais laikais retas potencialus darbuotojas neturi aukštojo mokslo diplomo, todėl darbdaviai vertina ir daugelį kitų dalykų.
„Labai svarbi yra kandidato darbinė patirtis: kur dirbo, kokias pareigas ėjo, ko pasiekė per darbovietėje praleistus metus. Dažnai atkreipiamas dėmesys, ar darbuotojas buvo lojalus, tai yra kaip dažnai keitė darbą ir kiek laiko jį dirbo. Ne mažiau svarbios ir asmeninės savybės. Tačiau labiau atkreipiamas dėmesys į tas, kurios tiesiogiai siejasi su būsimu darbu. Todėl ir pačiam kandidatui pristatant save reikėtų kalbėti apie tuos būdo bruožus, savybes bei pomėgius, kurie siejasi su norima darbo pozicija ir gali padėti darbą atlikti geriau. Ir, aišku, tik baigus mokslus ir neturint su specialybe susijusios darbo patirties nereikia tikėtis iš karto būti priimtam į aukštas vadovaujamas pozicijas ar prašyti itin didelio darbo užmokesčio“, – patarė rinkodaros specialistė.
Lina DRANSEIKAITĖ
