Prižiūri. Maudykla Skaistakalnio parke nėra oficiali, tačiau vandenį joje specialistai priversti tikrinti reguliariai – iš šios ne itin švarios, bet miestiečių labai pamėgtos vietos niekaip nepavyksta išprašyti poilsiautojų. I. Žilėnaitės nuotr.
Įpusėjus vasarai panevėžiečiai vis dažniau atgaivos ieško prie vandens telkinių, bet maudynės ne visada gali būti saugios – ne vien dėl neatsakingo elgesio, bet ir dėl vandens kokybės.
Neoficialios, bet maudosi
Tiesa, kol kas mieste ir rajone pavojinga maudytis tik vienoje maudykloje – Kultūros ir poilsio parke. Atlikus vandens tyrimus paaiškėjo, kad čia praėjusią savaitę 2,1 karto, nei leidžia normos, viršijamas žarninių enterokokų skaičius.
Pasak Panevėžio miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjo Mindaugo Burbos, apibendrinus visus aną savaitę atliktus vandens tyrimus, galima teigti, kad vandens kokybė oficialiose maudyklose gera: vanduo nežydi, higienos normas atitinka. M. Burba tik primena, kad oficialios miesto maudyklos tėra dvi – Piniavoje ir prie „Ekrano“ tvenkinio. O maudyklos abiejuose parkuose – Kultūros ir poilsio bei Skaistakalnio – nėra oficialios. Pasak M. Burbos, čia ne vienerius metus vanduo būna užterštas. Būta sezonų, kai praktiškai visą vasarą dėl užterštumo nerekomenduojama jose maudytis. Tai dar viena priežastis, kodėl šios vietos neskelbiamos oficialiomis maudyklomis. Tačiau dėl to, kad jos žmonių pamėgtos, vanduo čia irgi nuolat tiriamas. Kaip minėta, naujausi tyrimai rodo, kad Parko gatvės maudykloje maudytis dėl taršos nerekomenduojama.
Geriau nerizikuoti
Sveikatos skyriaus vedėjo M. Burbos teigimu, vandens taršos lygis priklauso ir nuo oro. Kita vertus, ne kartą ieškota atsakymų, kodėl minėtose miesto vietose vandenyje vis aptinkama taršos, tačiau jų nerasta. Svarstyta, kad galbūt kalta lietaus vandens nuotekų sistema, teršimu įtarti ir paukščiai, ir paupio gyventojų lauko tualetai. M. Burba sako, kad buvo sudaryta speciali komisija, bendradarbiauta ir su aplinkosaugininkais, tačiau nė viena versija nepasitvirtino. Priežastis taip ir nenustatyta.
Nors maudytis užterštose vietose nerekomenduojama, ne paslaptis, kad mėgstančiųjų vandens procedūras ir jose netrūksta. Ar būna ir kiek būna sunegalavusiųjų po maudynių, M. Burba teigė informacijos neturintis. Tačiau priminė, kad nerekomenduojama maudytis bent parą po stiprių liūčių.
Panevėžio visuomenės sveikatos centras skelbia, kad dažniausiai ligų sukėlėjai maudantis patenka pro burną, kai gurkštelėjama užteršto vandens. Toks vanduo gali sukelti rimtas infekcines ligas. Ne visi žmonės suserga, nors maudosi ir užterštame vandenyje. Tai priklauso nuo imuniteto.
Rajone tarša normų neviršija
Panevėžio rajone vandens kokybė tiriama dvylikos telkinių. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, praėjusią savaitę iš jų paimtų vandens mėginių tyrimų rezultatai atitinka higienos normos reikalavimus. Vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Kitą savaitę vanduo rajono vandens telkiniuose vėl bus tiriamas.
Skelbiama, kad rajone maudymosi sezono metu tiriamas Karsakiškio seniūnijoje Lėvens upės, Krekenavos ir Miežiškių seniūnijose Nevėžio upės, Naujamiesčio seniūnijoje Sanžilės, Paįstrio seniūnijoje Paįstrio (buvęs žvyro karjeras) tvenkinio, Upytės seniūnijoje Ėriškių ir Upytės tvenkinių, Vadoklių seniūnijoje Juodžio ežero, Velžio seniūnijoje Juodos užtvankos, Raguvos seniūnijoje Raguvos miestelio tvenkinio Beržų gatvėje, Ramygalos seniūnijoje Šambalioniškio tvenkinio ir Smilgių seniūnijoje Smilgių miestelio Draugystės gatvės tvenkinio maudyklų vanduo.
Daiva SAVICKIENĖ
