Neproporcinga. Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Baltutytė sako, jog būtina imtis papildomų priemonių prieš mėgėjus netinkamai atsikratyti šiukšlėmis, jeigu mažėjant miesto gyventojų, atliekų sukaupimo normos didėja. P. Luko nuotr.
Kilnojamosiomis vaizdo kameromis prie atliekų konteinerių prasižengėlius stebėjusi Panevėžio savivaldybė neteko dviejų iš trijų savo akių. Ilgapirščiai nugvelbė dvi mobiliąsias vaizdo kameras, kainuojančias po 900 litų.
Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus darbuotojai pirmiausia kameros pasigedo Beržų gatvėje, o po kelių savaičių neberado ir antros. Jie spėja, kad vagis sudomino ne pačios kameros, o jose užfiksuoti asmenys.
Kilnojamosios vaizdo kameros filmavo į komunalinių atliekų konteinerius šiukšles metančius gyventojus. Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus darbuotojai, peržiūrėję vaizdo įrašus, pasirūpindavo identifikuoti įtariamus neteisėtai atsikratant atliekomis ar į konteinerius verčiant neleistinas atliekas asmenis.
Tokie būdavo kviečiami į Savivaldybę ir baudžiami.
Mobiliosios kameros prie konteinerių įvairiose miesto vietose buvo pradėtos statyti pernai vasarą.
Jos įsigytos tam, kad sudrausmintų miestą teršiančius, su „Panevėžio specialiu autotransportu“ sutarčių dėl atliekų išvežimo nesudariusius, šiukšles į prie daugiabučių namų konteinerius metančius, taip pat neleistinais būdais statybinėmis, daržo ir sodo atliekomis atsikratančius gyventojus.
Kaip žinoma, į buitinių atliekų konteinerius ir šalia jų draudžiama mesti žaliąsias, statybų atliekas. Kadangi tokius sunku nutverti už rankos, manyta, kad nusižengimus įrodys filmuota medžiaga.
Savivaldybei pavyko įrodyti iš pradžių tam prieštaravusiai Valstybinei duomenų inspekcijai, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui nebus nusižengta.
Apie tai, kad teritorija filmuojama, gyventojus įspėdavo užrašai.
Nustatydavo pagal automobilio numerį
Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Baltutytė sako, kad kameros labai pasiteisino. Per metus jomis padaryta per 500 vaizdo įrašų, 75 gyventojams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai.
Pirmą kartą pažeidėjai atsipirkdavo 10 litų dydžio baudomis. Už pakartotiną nusižengimą jiems grėsė baudos iki 2 000 litų.
Į tvarkdarių akiratį per tuos metus neįkliuvo nė vienas gyventojas, kuris būtų nusižengęs pakartotinai.
Beje, kontrolieriams atliekų konteinerių filmavimas užkrovė papildomo darbo. Kasdien tekdavo peržiūrėti daugybę vaizdo įrašų, užtrukdavo laiko nustatyti įtarimus sukėlusių gyventojų tapatybę, gyvenamąją vietą.
Nusižengėlių tapatybė dažniausiai būdavo nustatoma pagal automobilio numerį. Savivaldybės darbuotojai prisijungdavo prie „Regitros“ duomenų bazės ir nustatydavo, kam priklauso mašina.
Pasak R. Baltutytės, buvo atvejų, kad atliekas neteisėtai į konteinerius metė ne automobilio savininkas, o kitas asmuo.
Bausmių sulaukdavo tik komunalinių atliekų konteineriuose atsikračiusieji statybinių, žaliųjų atliekų bei tie, kurie nepateikė sutarčių dėl atliekų tvarkymo su miesto Savivaldybės įmone „Panevėžio specialus autotransportas“ .
Vyriausiosios specialistės duomenimis, tarp pažeidėjų daugiausia buvo rajono gyventojų.
Ypač dažnai įkliūdavo dirbantieji mieste: važiuodami rytais į darbą jie pasistengdavo atsikratyti šiukšlėmis išmesdami jas į prie daugiabučių stovinčius konteinerius.
Tvarkos sergėtojai neatsitiktinai kameras pastatydavo prie įvažiavimų į miestą: Smėlynės, Beržų, J. Tilvyčio ir kitose gatvėse, tose problemiškose vietose, kur dažnai išauga šiukšlių krūvos.
„Sutarčių su atliekų tvarkytojais neturintys gyventojai iš automobilių neretai ištraukdavo ir ne po vieną du, o kelis šiukšlių maišus“, – pasakojo R. Baltutytė.
Būdavo tokių, kurie į konteinerį ar šalia jo švystelėdavo senas mašinos padangas.
„Miesto gyventojų mažėja, o atliekų sukaupimo normos didėja. Atliekų tvarkymo išlaidos gula ant panevėžiečių pečių – jiems padidėjo atliekų tvarkymo tarifai“, – apibendrina specialistė.
Nuo šių metų kovo privačių namų gyventojams atliekų tvarkymo įkainiai pakilo 50 proc., daugiabučių – keliais procentais.
Vyriausiosios specialistės nuomone, Panevėžio rajone gyventojai nepakankamai kontroliuojami dėl atliekų tvarkymo. Jie tuo naudojasi: nesudaro sutarčių su atliekų tvarkytojais, o atsikrato šiukšlėmis mieste – jo gyventojų sąskaita. Todėl, sako V. Baltutytė, Savivaldybė ketina įsigyti daugiau mobiliųjų vaizdo kamerų.
Vicemeras gina savus
Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius tikina, kad rajone apie 85 procentus gyventojų yra sudarę sutartis su atliekų tvarkytojais – įmonėmis „Panevėžio specialus autotransportas“ ir „Švaros komanda“.
Pasak jo, ir Savivaldybė, ir seniūnijos bendradarbiauja su minėtomis įmonėmis ir kontroliuoja, ar gyventojai legaliai atsikrato atliekų.
A. Pocius neneigė, kad dėl to yra problemų, tačiau patikino, jog miesto gyventojai irgi ne šventi.
„Miestiečiai važiuoja prie vandens telkinių, į miškus ir šiukšlina, pila atliekas sodų teritorijose“, – vardijo jis.
Panevėžio savivaldybė šiuo metu ruošia naujas atliekų tvarkymo taisykles. Kokios naujovės laukia gyventojų, kol kas nekomentuojama.
Inga SMALSKIENĖ
