J. Markevičiaus nuotr. Brolio amžinojo poilsio vietą prižiūrinčią Danutę šokiravo vaizdas greta kapo. Daugelį metų artimųjų puoselėtos, karpytos, prižiūrėtos gyvatvorės vietoje žiojėjo duobė, joje buvo matyti nukirstos šaknys ir jau spėta priversti šiukšlių, šios mėtėsi ir ant paties kapo.
Panevėžyje trūkstant laidojimo vietų, kapinėse pradėjusi taupyti kiekvieną pėdą Savivaldybė ėmėsi šalinti gyventojų prieš dešimtmečius kone prie kas antros kapvietės susodintus želdinius.
Nauja tvarka pribloškė
Valdininkai neslepia, kad pradėjus kirsti kapus puošiančias gyvatvores, medžius pasipylė įskaudintų žmonių skundai. Savivaldybė teisinasi neturinti kitos išeities – Panevėžyje vietos naujoms kapavietėms užteks mažiau nei porai metų.
Danutei K., su seserimis prižiūrinčiai prieš tris dešimtmečius mirusio brolio ir šiemet palaidotos jo žmonos kapą, širdį užgavo kapinių vedėjas, nusprendęs kadaise jų sodintą gyvatvorę išrauti. Veltui prašiusi leisti kapą nuo šulinio ir tako atitverti bent neaukštais dekoratyviniais augalais, panevėžietė senjora padarė išvadą, kad Panevėžio kapines prižiūri biurokratas kokių reta.
Ponia Danutė sako niekada nebūtų pagalvojusi, kad su žmogumi prisieis susipykti dėl tvarkos šventoje vietoje.
Nesusipratimas, senjorai ir jos giminaičiams sugėlęs širdį, nutiko, kai mirusiųjų artimieji nusprendė kapą pertvarkyti taip, kad nebereiktų važinėti jo ravėti. Per visą kapvietę išklotos plytelės turėjo gražiai derėti su greta jos prieš bene tris dešimtmečius pasodinta gyvatvore. Šioji skyrė kapą nuo greta jo esančio vandens čiaupo.
„Brolis vaikų neturėjo, o mums su seserimis sveikata nebeleidžia dažnai važinėti tvarkyti. Nutarėme iškloti visą kapvietę plytelėmis. Pasikvietėme meistrą, atėjo kapinių vedėjas, išmatavo, jokių pretenzijų neturėjo. O kai kitąkart nuvažiavome pažiūrėti, kaip meistras kapą sutvarkė, iš nuostabos vos atsigavome“, – pasakojo Danutė.
Šiukšles verčia ant kapo
Senjoras šokiravo ne meistro darbas, bet vaizdas greta kapo. Daugelį metų puoselėtos, karpytos, prižiūrėtos gyvatvorės vietoje, pasak D. Karašienės, žiojėjo duobės. Jose buvo matyti nukirstos šaknys ir jau spėta priversti šiukšlių – jos mėtėsi ir ant kapo.
Greta lyg priekaištas stovėjo ir metalinė dėžė įrankiams laikyti. Anksčiau ją nuo akių slėpė gyvatvorės šakos.
„Kapinių vedėjas paskambino seseriai Vilniuje, kad atvažiuotų to kubilo pasiimti, o tai, sako, užritins ant kapo ir paliks. Sesuo sunkiai serga, tuoj pat į ašaras puolė – ką gali žinoti, gal tikrai užteks jam proto ant naujų plytelių metalinę dėžę užverst?“ – dėstė Danutė K.
Anot jos, suvažiavę giminaičiai ilgai kuopė, ką buvo palikę gyvatvorės kirtėjai: kapojo paliktas šaknis, iš duobių traukė šiukšles, vežė ir vertė į jas akmenis, kad prasidėję lietūs kapavietės nepaplautų.
Tačiau, pasak senjoros, kapo aplinka neilgai buvo tvarkinga.
„Specialiai iš tolo pusvalandį stebėjau prie vandens čiaupo ateinančius žmones. Rankas plauna, o krepšius ant mūsų antkapio susikrauna, kitas dar ir maišelį su šiukšlėmis čia pat specialiai palieka“, – graudinosi moteriškė.
Ji neabejoja, kad kapvietę nuo šiukšlintojų apginti bus sunku, mat kapinėse nelikus šiukšliadėžių ne vienas lankytojas nepasivargina už tvoros paieškoti konteinerių ir meta šiukšles kur tik mato laisvą vietą.
Solidi bauda negąsdina
Išsigandusi šiukšlyno prie brolio kapo, Danutė nuskubėjo pas kapinių vedėją Alfridą Krivicką prašyti, kad jei jau gyvatvorę išnaikino, gal leistų nuo šulinio kapvietę atskirti nors dekoratyviniais augalėliais. Tačiau pokalbis su vedėju baigėsi prasiveržusiomis emocijomis ir pakeltais balsais.
„Klausiu, jei pasodinsiu neaukštą gyvatvorę, ar irgi išrausit? Išrausim, pažadėjo vedėjas. Kalbėjo su manimi pakeltu tonu. Jei manęs, kaip moters, negerbia, turėjo bent mano amžių gerbti ir mandagiai kalbėti, bet elgėsi kaip tikras biurokratas, vienvaldis kapinėse“, – jaudinosi 83-ejų Danutė.
Senjorą stebina vedėjo paaiškinimas, kad už kapviečių ribų nebus leidžiama jokių želdinių sodinti, o jau vešantys augalai bus naikinami. Taip Savivaldybė Ramygalos gatvės kapinėse bando surasti vietos naujoms kapavietėms.
Kodėl reikėjo senas ir erdvias kapines, kur palaidotas ne vienas Panevėžio ir Lietuvos šviesuolis, paversti sausakimšomis ir dar iš jų išvežti visas šiukšliadėžes, mįslė ne tik Danutei. Nors buvusių šiukšlinių vietoje pastatytos lentelės, įspėjančios, kad už atliekų pylimą ne vietoje gresia 2 000 litų bauda, šiukšlės dabar verčiamos kur papuola.
„Mes gi lietuviai esame – užuot nuėję iki konteinerių už tvoros, geriau numesime pakeliui“, – sunerimusi Danutė.
Vargas dėl šiukšlintojų
Ramygalos gatvės kapinių vedėjas A. Krivickas gerai prisimena dėl iškirstos gyvatvorės įskaudintas senjoras. Jis tikina, kad moteriškės buvo įspėtos pačios ją išrauti. Kadangi to nepadarė, į kapines teko kviestis įmonės „Panevėžio gatvės“ darbininkus.
Kitos išeities A. Krivickas nemato. Anot jo, žmonių daug metų puoselėtą gyvatvorę prisiėjo naikinti, kai Savivaldybei kapinėse suradus vietos daugiau nei šimtui naujų kapviečių prireikė įrengti naują taką.
Pasak A. Krivicko, nors taisyklės numato, kad teritorija už kapavietės ribų priklauso Savivaldybei ir be jos leidimo negalima joje nieko sodinti, savavališkai pasodintų želdinių pilnos kapinės.
„Kai pradėjome tuos želdinius rauti, skundų kasdien sulaukiame. Vieni pyksta, o kiti džiaugiasi, kad krūmų nebeliks“, – teigė vedėjas.
Jis pripažįsta, kad pastaruoju metu Ramygalos gatvės kapinėse nemenka problema yra šiukšlės. Kai Savivaldybės sprendimu iš kapinių buvo iškeltos šiukšlių dėžės, atliekas teliko mesti į konteinerius, stovinčius prie visų vartų.
Savivaldybė motyvuoja šiukšliadėžes panaikinusi, nes kapinės nėra pritaikytos dideliam, sunkiasvoriam transportui. Esą dabar pykstantys, kad neturi kur išmesti atliekų, anksčiau žmonės skųsdavosi, kad šiukšles išvežantys automobiliai nuvažinėja kapaviečių kraštus, apgadina jas.
„Dabar kur tik nerandame prikaišiotų šiukšlių – į krūmus sumeta, net per tvoras mėto. O mes gi neturime įgaliojimų už paminklo pasislėpę gaudyti šiukšlintojų ir bausti“, – sako A. Krivickas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Kapines užpildys per pusantrų metų
Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus specialistė Indrė Dulevičiūtė mano, kad konfliktas dėl sunaikintos gyvatvorės kilo dėl paprasčiausio nesusikalbėjimo. Anot jos, senjoroms netgi buvo padaryta savotiška paslauga – nereikėjo pačioms rūpintis ir mokėti už krūmų rovimą.
„O kaip ten išrovė, negaliu komentuoti nemačiusi. Dalis gyvatvorės palikta, nors laikantis taisyklių reikėtų visą išrauti. Kone kas antras kapas savavališkai apsodintas želdiniais, dabar tenka juos naikinti“, – teigė I. Dulevičiūtė.
Anot jos, už kapviečių ribų esantiems želdiniams atėjo galas, nes Panevėžyje vieta kapams tapo didele problema. Savivaldybė skaičiuoja, kad laidojimo vietų Ramygalos ir Šilaičių kapinėse turėtų užtekti vos pusantrų metų. Išsigelbėjimu valdininkai laiko šiais metais atidarytą 420 vietų kolumbariumą.
