Sezonas. Įsivyravus karštesniems, nei įprasta, orams, miesto greitosios pagalbos medikams neišvengiamai padaugėja iškvietimų. A. Repšio nuotr.
Šaltojo sezono ligos
Po lietingų ir vėsių orų pagaliau atėjus tikrai vasarai į gydymo įstaigas plūstelėjo pacientai. Dėl dehidratacijos ir karščių kai kuriems panevėžiečiams paūmėjo įvairios lėtinės ligos.
Ypač daug besiskundžiančiųjų kraujotakos sutrikimais. Respublikinės Panevėžio ligoninės Kardiologijos skyrius perpildytas, tad medikams ligonius tenka guldyti kituose skyriuose.
Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė „Sekundei“ patvirtino, kad vasaros sezonas visuomet išsiskiria savo specifika. Kelios pastarosios dienos, kai įsivyravo itin karšti orai, ne išimtis.
Žinoma, pacientų, patyrusių traumas gamtoje, irgi ne ką mažiau.
„O kada darbo turėjome mažai? – kalbėjo J. Vokietienė. – Šiuo metu gana daug įvairių traumų. Žmonės daugiau laiką leidžia gamtoje, tad daug susipjausčiusių, įsidūrusių ir panašiai susižalojusiųjų. Dėl perkaitimo saulėje ar šilumos smūgio, ačiū Dievui, pacientų dar nebuvo.“
Medikus kiek stebina tai, kad nors oro temperatūra gana aukšta, itin daug ligonių į medikus kreipiasi dėl karščiavimo.
„Pacientų turime daug, bet dar daugiau karščiuojančių su įvairiais bronchitais ir pneumonijomis“, –J. Vokietienė sako, jog šiuo metu daugybė panevėžiečių serga ligomis, būdingomis šaltajam metų periodui. Viena pagrindinių to priežasčių tai, kad nuo karščio žmonės gelbstisi vėjeliais, kondicionieriais ar dirbtinai sukeldami skersvėjus.
Per mažai vartoja skysčių
Miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka teigia, nors karštuoju periodu iškvietimų neišvengiamai padaugėja, darbo apimčių didinti nereikia. Mat dažniausiai per karščius miestas ištuštėja, žmonės važiuoja atostogauti į sodybas ar kurortus.
Tiesa, dažniau tenka skubėti į pagalbą kolegoms rajone, kur prie vandens telkinių mėgsta vasaroti panevėžiečiai.
„Orai ilgą laiką buvo vėsūs, tad ir vasariškų traumų nebuvo daug, – sako V. Mitka. – Kasmet vasarą itin daug turime sužalotų keliuose ar neatsargiai šokinėjančiųjų į vandenį. Deja, tokios traumos būna mirtinos arba su rimtomis pasekmėmis visam gyvenimui. Džiaugtis, kad kol kas tokių rimtų traumų nėra daug, negalime, nes kiekvieną dieną situacija keičiasi.“
Per karščius daugiausia iškvietimų būna pas vyresnio amžiaus pacientus: jie skundžiasi silpnumu, širdies plakimo ar ritmo sutrikimais, išryškėja lėtinės ligos.
„Dažniausiai taip atsitinka dėl skysčių netekimo. Karštomis dienomis žmonės, be įprastai išgeriamo skysčio, turėtų papildomai dar išgerti litrą pusantro vandens. Pirmieji požymiai, kad netekta daug skysčių, – galvos svaigimas, burnos džiūvimas, sutrikęs spaudimas, atsiradęs nedarbingumas, išryškėję kitų ligų požymiai, priklausomai nuo žmogaus amžiaus“, – priminė V. Mitka.
Palatos perpildytos
Panevėžio ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėja Irena Skripkauskienė „Sekundei“ sakė, kad jų skyrius perpildytas.
„Karščiai turi didelės įtakos, nes žmonės daugiau nei įprastai prakaituoja. Kartu netenka ir mineralų – kalio ir magnio, todėl prasideda ritmo sutrikimai, nukrinta kraujospūdis“, – aiškina medikė.
Besiskundžiančiųjų širdies ritmo sutrikimais tiek daug, kad visų nepajėgiama priimti. Tad dažniausiai širdies ritmą medikai bando atkurti Priėmimo skyriuje ir tik nepavykus to padaryti ligoniai guldomi ten, kur yra vietų.
„Mūsų skyriuje nėra nė vienos laisvos lovos, neturime kur dėti visų ligonių – į vieną lovą po du juk nesuguldysime, – sako Kardiologijos skyriaus vedėja. – Siunčiame ir į Terapijos skyrių, ir kitur, mat šiuo metu remontuojamas antrasis Kardiologijos skyrius. Tiesiog reikia pereiti šį etapą, kai turėsime geresnes sąlygas.“
I. Skripkauskienės teigimu, per tokius karščius turėtume mokytis iš pietiečių: dirbti tik anksti ryte ir vakare, o per pietus ilsėtis. Einant į lauką būtinai galvą dengtis skrybėle ar kepure ir nepamiršti vandens. Jeigu nėra širdies nepakankamumo ar inkstų sutrikimų, žmogus turi išgerti bent du litrus vandens.
„Deja, lietuviai dar neįprato gerti pakankamai skysčių. O juk išgėrus puodelį kavos skysčių pusiausvyrai sugrąžinti reikia dviejų puodelių vandens. Per karščius būtina suvartoti bent du litrus vandens bei papildomai mineralinių medžiagų – kalio ir magnio“, – patarė kardiologė.
