Agnė Smalakytė, Jungtinės Karalystės regiono „LT Big Brother“ projekto vadove ir mentore. pasitinka mane prie metro stotelės su krepšeliu šviežių vaisių, plačia šypsena ir mėlynomis entuziazmu spindinčiomis akimis.
Besišnekučiuojant apie „LT Big Brother“ projektą, šiais metais pritraukusį būrį lietuvių profesionalų, gyvenančių 20 skirtingų pasaulio šalių bei dirbančių daugiau nei 40 skirtingų sričių, einame link jos namų Londono Pimlico rajone.
Mažas, tačiau jaukus butas, užpildytas nuotraukomis, žvakėmis, kosmetikos buteliukais bei stilingais aukštakulniais netikėčiausiuose kampeliuose.
Pakvimpa šviežių mėtų arbata. Paduodama vaisių salotoms šaukštelį su KPMG atributika Agnė paaiškina: „Atsisveikinimo dovana“. Tai kompanija, kurioje daugiau nei prieš septynerius metus ji pradėjo auditorės karjerą. „Čia parašyta: „Palaikyk ryšį“. Taip ir darome“, – džiaugdamasi, kad daugelis buvusių kolegų tapo gerais draugais, sako buto šeimininkė.
27 metų Agnė kalba apie savo pasirinkimus, padėjusius siekti karjeros aukštumų ir iš nekviečiamos į darbo pokalbius studentės tapti „galvų medžiotojų“ verbuojama specialiste. Taip pat su užsidegimu ji pasakoja apie „LT Big Brother“ projektą, kuriame yra ne tik Jungtinės Karalystės regiono projekto vadovė, bet ir vienos Portsmouth universiteto finansų studentės mentorė.
Nenorėjo politikos
Nuo mokyklos dienų negalėjusi gyventi be užklasinės veiklos ir renginių organizavimo, Londone Agnė įsitraukė į Londono lietuvių Sičio klubo (LCLC), vienijančio Londone dirbančius profesionalus, veiklą bei labdaros projektus.
„Baigus universitetą ne visi žino, ko tiksliai nori. „LT Big Brother“ programoje dalyvaujantys mentoriai dalinasi savo patirtimi ir noriai padeda motyvuotiems studentams. Projektas vis auga. Tikimės, kad daugės mentorių ne tik iš finansų, vadybos, teisės, bet ir kitų sričių“, – sako Agnė. Šiais metais patirtimi su jaunaisiais tautiečiais sutiko dalintis net 182 mentoriai.
Agnės sprendimas studijuoti Jungtinėje Karalystėje buvo spontaniškas. Sužinojus, kad Lietuvoje neįstojo į finansų studijas, tačiau buvo priimta į mamos svajonių specialybę – politikos mokslus, ją apėmė ir panika, ir noras veikti. Per dešimt dienų, kol mama atostogavo užsienyje, mergina paruošė visus reikiamus dokumentus ir išsiuntė paraišką į universitetą Anglijoje. „Tiesiog negalėjau įsivaizduoti savęs mokantis ir vėliau dirbant tai, kas man ne prie širdies“, – prisimena ji.
„Finansų paskaitos man buvo įdomiausios, o audito dėstytojas apie auditoriaus darbą labai viliojančiai nupasakojo“, – pasakoja Agnė, po pirmųjų metų nusprendusi verslo studijas pakeisti į apskaitos.
Bakalauro laipsnį Agnei pavyko gauti neįklimpstant į skolas dėka studentiškų darbų ir palankių aplinkybių, nes naujai priimtų Europos Sąjungos narių studentai tuo metu galėjo pretenduoti į nemokamą mokslą Jungtėnėje Karalystėje.
Atgal į Lietuvą
Kadangi tai nebuvo prestižinis universitetas, baigus mokslus niekas neužvertė kvietimais į pokalbį dėl darbo. Po mėnesio bevaisių paieškų Agnė grįžo į Lietuvą. Čia geros anglų kalbos žinios ir angliškas diplomas buvo stiprus pranašumas. Agnei buvo pasiūlytas auditorės darbas „KPMG Baltics“ kompanijoje Vilniuje.
„Džiaugiuosi, kad paklausiau mamos ir draugų patarimų, ir likau Lietuvoje tada. Man buvo lengviau integruotis į verslo pasaulį savoje kultūroje“, – sako Agnė.
Po trejų metų atsirado galimybė persikelti į KPMG biurą Londone, dirbti investicijų valdymo departamente.
„Išmokau daug techninių dalykų, dirbau su „Bloomberg“ ir turėjau galimybę susipažinti su tais instrumentais, apie kuriuos buvau tik girdėjus iš biržos maklerių pasakojimų”, – sako specialistė, Londone įgijusi tarptautinę auditoriaus apskaitos kvalifikaciją (ACCA).
„Auditoriaus darbas yra sunkus, ypatingai pirmieji penkeri metai. Projektų terminai yra labai trumpi, o komandos nariai neretai pasklidę po visas laiko juostas. Ne kartą yra tekę dirbti ir 24 valandas per parą, palaikomai kavos ir „Red Bull“ gėrimo“, – su šypsena prisimena Agnė.
Jos manymu, audito darbas yra puikus startas tiems, kas nori dirbti finansų, apskaitos srityje. Tačiau matydama įtemptą savo vadovų gyvenimo tempą ir sunkumus derinant profesinį ir asmeninį gyvenimą, Agnė suprato, kad toks laisvalaikio ir darbo disbalansas jai nėra priimtinas.
„Noriu skirti laiko savo šeimai, draugams, pomėgiams, kelionėms, tačiau kai kurios profesijos to paprasčiausiai neleidžia“, – sprendimą po šešerių metų pakeisti darbą paaiškina Agnė. Tačiau priduria, kad pasirinkimo pradėti karjerą audite nekeistų, net jei galėtų laiką atsukti atgal: „Žinių bagažas, kurį ten įgijau, yra neįkainojamas“.
Darbdavį rinkosi kantriai
Agnė tapo Europos finansų rinkų asociacijos (AFME) apskaitos skyriaus vadove. Tačiau netrukus pastebėjo, kad jos darbas per daug priartėjo prie politikos, nuo kurios kažkada bėgo. Todėl nuo žodžių darbe nusprendė grįžti prie skaičių. Ji atsargiai rinkosi naują darbovietę, nes norėjo, kad tiktų ne tik darbo pobūdis, bet ir kompanijos vizija, misija bei vidinė kultūra.
Formalūs ir neformalūs darbo pokalbiai su buvusiais klientais ir pažįstamais jai padėjo daugiau sužinoti apie įvairias kompanijas bei suprasti, kokį naują karjeros žingsnį ji norėtų žengti.
„Pradžioje tai buvo lyg žaidimas. Eidavau į pokalbį, kad išmokčiau atskirti man tinkančią kompaniją nuo netinkamos. Taip supratau, kad negalėčiau dirbti didelėse korporacijose, kur viskas hierarchiškai sustyguota ir neretai nelieka laisvės būti savimi“, – sako ji.
Agnei prireikė nemažai energijos, kad rastų tai, ko ieško. Mat nuėjus į 50 pokalbių ir gavus pasiūlymų, bet nesant tikrai, kad patiks ir darbas, ir aplinka, lengva prarasti viltį rasti tai, ko nori.
Prisimindama pokalbį su dabartiniu darbdaviu iš „BlueBay Asset Management“ kompanijos Agnė sako: „Nebijojau būti savimi, ėjau su raudonomis kelnėmis ir tikriausiai žaliais bateliais, maniau, jei jiems tai netiks, tuomet tai tikrai nebus man tinkama aplinka.“
Ji turėjo pakankamai didelę patirtį dirbti su rizikos fondais, gerai išmanė jų struktūrą, veiklą, investavimo strategijas, ir tiko darbdaviui dėl savo asmeninių savybių. Agnė jau metus dirba kompanijos fondų apskaitos skyriuje.
Lietuvą mažiausiai kas porą mėnesių aplankanti lietuvaitė žavisi Londono įvairiaspalviškumu: „Nors kartais nuo Londono tempo pavargstu, man jis patinka“.
Verslo pasaulyje, pasak Agnės, svarbiausia išmokti rasti kompromisą: „Visi turime savo nuomones, ir ne vienas gali būti savaip teisus. Su metais išmokau atskirti, kuomet reikia nebijoti sakyti savo nuomonę, paremiant pavyzdžiais, faktais, bandyti ją išaiškinti kitiems, ir kuomet reikia nešvaistyti laiko įrodinėjant dalykus, kurie nėra reikšmingi.“
